Migrantų krizė. „Košmariško karo“ dalyviais tampa ir vairuotojai iš Lietuvos
Penkių metrų aukščio tvora su viršuje pritvirtintais mažų skustuvėlių ritiniais tarsi kalėjime. Specialieji riaušių malšinimo būriai ir galybė privačių apsaugininkų, kameros, infraraudonųjų spindulių detektoriai… Visa tai dabar – Kalė uosto Prancūzijoje kasdienybė. Taip bandoma sulaikyti nelegalius imigrantus, beviltiškai bandančius iš Prancūzijos patekti į Jungtinę Karalystę.
„Košmaras“, „beprotybė“, „karas“ – tokiais žodžiais „Tiesai“ situaciją pasienyje įvardijo ten bene kasdien važiuojantys tolimųjų reisų vairuotojai. „Tiesos“ žurnalistė domėjosi, ar saugu vykti pro Kalė uostą. „Vyksta karas. Žmonės pervargę ir pikti, jiems reikia vairuoti sunkiasvorius automobilius be jokio poilsio“, – taip lietuvių vairuotojų kasdienybę Kalė uoste be užuolankų apibūdino verslininkas Augustinas Jankevičius.
Jo vežėjų įmonėje dirba 120 vairuotojų. Vyrai prekes iškrauna ir pasikrauna Birminghame, Londone ir kituose Anglijos miestuose esančiuose terminaluose, o krovinius išvežioja po Europą.
Angliją su žemynu Prancūzijoje jungiantį Kalė uostą kasdien tenka kirsti – kitaip tariant, pro jį prasibrauti – mažiausiai dešimčiai ar dvidešimčiai šiam verslininkui dirbančių vairuotojų. „Per penkiolika metų niekas nepasikeitė, tik pablogėjo. Nelegalūs imigrantai pasidarė apsukresni, landesni: anksčiau patekdavo tik į tuos automobilius, kurie būdavo neužrakinti, o dabar turi visą įrangą: pjauna ir kerpa spynas, laužia ir specialius užraktus, kuriuos turime pasidarę“, – pasakojo A. Jankevičius.
Pažadėtoji žemė – Anglija
Į vilkikus braunasi daugiausiai imigrantai iš Etiopijos, Eritrėjos, Sudano ir Afganistano. Jiems tai vienintelis būdas Eurotuneliu patekti į Angliją. Anot bbc.co.uk, šiuo metu vadinamosiose Kalė džiunglėse – imigrantų stovykloje – gyvena apie trys tūkstančiai nelegalų. Ir nors Eurotunelį apjuosusios galingos tvoros, o abiejų šalių valdžia investavo milijonus svarų ir eurų tam, kad dar padidintų uosto apsaugą, imigrantai, vieni ar grupėmis, ginkluoti ar plikomis rankomis, vis tiek bando prasmukti. Nelegalai Anglijoje žada prašyti pabėgėlių statuso; dar kitiems ten esą bus lengviau nei Prancūzijoje susirasti nelegalų darbą. Be to, daugelis tikisi pasinaudoti Anglijoje jau gyvenančių giminaičių pagalba.
Randa kaip pasislėpti
Paprastai vilkikų ir kitų automobilių eilės prie Kalė, ar ir iš Anglijos, Kento pusės, išsirikiuoja, kai Eurotunelis dėl riaušių su imigrantais uždaromas, arba kai ilgai užtrunka itin griežta vilkikų patikra. Tačiau, anot verslininkų, vilkikų vairuotojai ir kelyje, ir uoste yra bejėgiai: jie į Kalė važiuoja vieni, o imigrantų fantazija, kaip įsliūkinti į sunkvežimį, neišsemiama.
„Vairuotojai nėra apsaugoti: vienas nelegalas stovi priekyje, kitas laužia puspriekabę, o trečias šalia atsistojęs grasina susidoroti. Vairuotojas negali nieko nei pasakyti, nei kam pranešti, tik užsirakinti kabinoje ir išlikti ramus, kad nekiltų dar didesnis pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Man pačiam yra išdaužę langus“, – pasakojo A. Jankevičius.
Su panašiomis bėdomis susiduria ir belgų koncerno dukterinė įmonė UAB „Sitra LT“. Iš viso per Kalė vyksta apie 100 koncerno vilkikų, gabenančių maisto produktus. Įmonėje Lietuvoje dirba 120 vairuotojų, į krizės zoną kasdien vyksta ketvirtadalis iš jų.
„Kadangi nelegalai lenda į transporto priemones, kuriose veikia šaldymo sistema, dažniausiai „šildosi“ svaigindamiesi alkoholiu. Kur vartojama daug skysčių, reikalingas ir tualetas. O juk puspriekabė atsidaro tik iš išorinės pusės…“ – nelegalų kelionės detales atskleidė įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoja Vaida Piliuvienė.
Nelegalai taip pat lipa ant sunkvežimių stogų, arba – ant vilkiko kabinos, lenda po paaukštinimu, taip pat prisikabina prie važiuoklės dugno arba net slepiasi po priekinėmis vilkiko apdailos detalėmis, aptakais.
„Vienas vairuotojas pasakojo kartą į D. Britaniją atitempęs tik dalį prie važiuoklės diržais pritvirtinto kūno“, – pasakojo pašnekovė.
Puola grupėmis
Nelegalai skuba šokti ne tik į stovinčius, bet ir į važiuojančius vilkikus. Dažnai jie mašinas šturmuoja ne vieni, bet grupėmis ir netgi – su ginklais. „Susidūrę su pasipriešinimu nelegalai elgiasi agresyviai. Tad pavojus vairuotojo gyvybei ir įmonės turtui realus ir tikrai didelis, o vienintelis mūsų darbuotojo turimas ginklas būna telefonas“, – sakė V. Piliuvienė.
Dėl imigrantų lietuviams kyla bėdų ir su darbdaviais.
„Būna, jie nukerpa trosą, kuris juosia priekabos brezentą, prapjauna jį ir įlindę suklijuoja, kad nepastebėtum. Prieš vykdamas į uostą vairuotojas turi užlipti ir apžiūrėti vilkiko stogą. Yra buvę atvejų, kad šitaip užlipęs žmogus nukrito ir susižeidė. Dažniausiai vairuotojai tokius patikros darbus atlieka tada, kai tachografe fiksuojamas jų poilsio laikas. Jeigu vairuotojas nukrenta ir, pavyzdžiui, susilaužo koją, iškyla problemų dėl sveikatos draudimo ir kitų socialinių garantijų, nes nelaimė įvyko ne darbo metu“, – sakė Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas.
Dėl to daugelis vežėjų įmonių dabar vairuotojams draudžia sustoti pailsėti šimto kilometrų spinduliu iki Kalė. „Rekomenduojame nestoti pakelėse, aikštelėse. Visais atvejais, įvažiavus į muitinę, pereiti visą patikrą, užpildyti visas deklaracijas“, – sakė A. Jankevičius. Tačiau profsąjungos atstovas tikino, kad tokie draudimai vairuotojams mažai tepadeda.
„Draudimas sustoti esmės nekeičia. Jeigu laikaisi darbo ir poilsio režimo, kur rasti vietų sustoti? Šimtas kilometrų su mašina yra „zuikio daina“: gali būti, kad imigrantai, matydami, kad vilkikas važiuoja Anglijos pusėn, įlips ir už 150 ar 120 kilometrų – kur garantija?“ – klausė profsąjungietis R. Narbutas.
Tūkstantinės baudos
Prieš keldamasis į Angliją vairuotojas Kalė uoste privalo patikrinti vilkiką, ar jame nesislepia nelegalai: turi būti užpildyti transporto priemonės vizualinės patikros lapai, patikrintos krovinio plombos. Prancūzų muitininkai vilkikus skenuoja: viduje besislepiantys kūnai aptinkami pagal temperatūros svyravimus. Tačiau nelegalams vis tiek pavyksta prasmukti. Tokiu atveju anglų muitininkai visa jėga prispaudžia nelegalus atgabenusį vairuotoją. Anot „Sitra LT“ generalinio direktoriaus pavaduotojos V. Piliuvienės, už kiekvieną gabenamą nelegalą skiriama apie 500 svarų bauda vairuotojui ir apie 100 svarų – transporto priemonės savininkui. Darbdaviai tikina, kad kiekvienu atveju stengiasi užginčyti baudą, tačiau tai padaryti pavyksta retai.
„Teko tarpininkauti reguliuojant žalą dėl 13 aptiktų nelegalų. Vairuotojui buvo skirta daugiau nei 6 tūkst. svarų bauda, įmonei – apie pusantro tūkstančio. Pateikus įrodymus, kad atsakingai laikėmės pasienio tarnybos rekomendacijų, baudas pavyko užginčyti“, – pasakojo verslininkė.
Verslininkas A. Jankevičius tokia sėkme pasigirti negalėjo. Jis teigė, kad iki šios dienos jau sumokėjo baudų, kurių bendra suma siekia apie 40 tūkst. svarų.
„Imigracijos pareigūnai nurodė imtis prevencinių priemonių, ir mes tikrai jų imamės: yra apsaugininkai, stebėjimo sistemos išklotinės, tachografo parodymai, apskaitos lapas, patikrinimų išklotinės; pateikiame net prancūzų muitininkų užantspauduotas ir vairuotojo pasirašytas formas, bet į tai nėra reaguojama, skiriamos baudos, nes veži nelegalus. Į jokias aplinkybes dažniausiai niekas neatsižvelgia“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Įmonės nuostolių patiria ne tik dėl baudų už pervežtus nelegalus. Svarai kapsi už prastovas, vėluojantį krovinį ir ypač – jei nelegalas buvo patekęs į priekabą: tai reiškia, kad buvo pažeistos higienos normos ir krovinys nekokybiškas, užsakovas jo nebepriima.
„Anglijoje atvažiavo prie uosto apsaugos vairuotojas, o nelegalai mašinos duris daužo – iškvietė policiją ir išvežė juos. Bet krovinys sugadintas – 24 tonas šokolado išvežėme atgal į Prancūziją, nes anglai mano, kad šokoladas jau yra kažkuo apkrėstas“, – sakė A. Jankevičius.
V. Piliuvienė paaiškino, kad viena vilkiko prastovos diena kainuoja apie 428 svarus. Krovinių ir pačių automobilių vertės skaičiuojamos dešimtimis ir šimtais tūkstančių. „Dėl kiekvieno tokio incidento patiriame maždaug pusantro tūkstančio svarų tiesioginių nuostolių“, – tikino pašnekovė.
Vykti į Kalė uostą pavojinga
Nors kai kurie anglų vilkikų vairuotojai apskritai atsisako vykti į Kalė dėl pavojaus gyvybei, lietuviai – drąsesni.
„Jeigu gerai moka, bet kas važiuos. Belgų reikalavimas, kad vairuotojai būtinai viešbutyje turi gyventi, lietuvių vairuotojams nepatiko: viešbutyje jie negali su krosnele valgyti pasigaminti, tad tenka valgyti kavinėje. Jie net prašė, kad pinigus už viešbutį atiduotų jiems, o jie esą miegos mašinoje. Bet kai toks karštis, trisdešimt laipsnių, ir 24–45 valandos kabinoje, koks ten gali būti poilsis?“ – kolegų neapdairumą sunkiai suprato vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija kol kas per Kalė norintiems vykti keliautojams nėra rekomendavusi vengti šio Prancūzijos uosto. Tačiau vairuotojai įspėjami „saugotis didelio į Angliją norinčių patekti imigrantų skaičiaus“. Gyventojams patariama visuomet užrakinti automobilį, jei važiuojama lėtai judančio eismo juosta, juo labiau nepalikti nerakinto automobilio sustojus.
Komentarai
Jeigu verslininkas sumokėjo jau 40 tūkst. svarų baudų už aptiktus nelegalius migrantus, o verslas vistiek atsiperka, manau, vien iš to galima padaryti atitinkamas išvadas. Kadangi mes patys esame pervežę tūkstančius krovinių į Didžiąją Britaniją, nuolat važinėjame šiuo maršrutu (įskaitant šiandien) ir puikiai žinome situaciją Calais uoste, todėl galiu užtikrintai pasakyti, kad 99% nelegalų gabenimo atvejų - tai verslas, naudingas visoms pusėms. Į mūsų įmonės transportą per 15 metų kažkaip neįsibrovė nei vienas nelegalas. Įmanoma organizuoti darbą taip, kad nereiktų stovėti Calais prieigose, o įvažiavus į uosto muitinės teritoriją, vairuotojui pareigūnų akivaizdoje pačiam patikrinti vilkiką ir priekabą. Apie nelegalių migrantų patekimo būdus į Didžiąją Britaniją buvo neseniai rašyta Cargonews straipsnyje "Britaniją nelegalai šturmuoja slėpdamiesi lietuvių autovežiuose" (tai, žinoma, liečia ne vien autovežius). Neginčijamas faktas, kad nelegalūs migrantai iš tiesų agresyviai braunasi į transporto priemones, tačiau to išvengti įmanoma - žinoma, jeigu nėra suinteresuotumo elgtis priešingai. Čia lygiai taip pat, kaip ir masinis nelegalų plukdymas valtimis iš Artimųjų Rytų per Viduržemio jūrą į Italijos ir Graikijos salas - organizuotas nusikalstamas verslas, iš kurio pelnosi visi suinteresuoti asmenys. Reikia būti labai naiviems, kad to nesuprasti.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.