Migracijos departamento neveiklumo gniaužtuose: vilkinami leidimai smogia Lietuvos transporto sektoriui (PAPILDYTA „Linavos“ atstovų komentarais)
Lietuvos transporto sektorius susiduria su rimtais iššūkiais dėl lėtai išduodamų leidimų dirbti užsieniečiams. Šiame sektoriuje, kuriame 2023 metais dirbo daugiau nei 70 tūkstančių žmonių, poreikis kvalifikuotai darbo jėgai nuolat auga. Deja, Migracijos departamento veiklos trūkumai apsunkina įmonių pastangas įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, taip stabdydami verslo plėtrą ir mažindami konkurencingumą.
Neseniai vežėjo „HQDS“ laimėtos 32 bylos prieš Migracijos departamentą tiek pirmos instancijos, tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atskleidžia gilumines sistemos problemas. Bylose priteista virš 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų, o tai rodo ne tik teisinės sistemos, bet ir viso valstybinio aparato neveiklumą.
Darbuotojai jaučiasi nesaugiai
Įmonės advokato Karolio Gudo teigimu, visos pastangos spręsti problemas taikiai ir sumažinti administracinę naštą buvo nuolat ignoruojamos. „HQDS“ reguliariai kreipėsi į Migracijos departamentą dėl vilkinamų leidimų išdavimo, teikė oficialius prašymus ir bandė inicijuoti dialogą, siekdama supaprastinti biurokratines procedūras. Taip pat buvo siūloma sumažinti betikslių teisminių procesų kiekį, vykdyti mediaciją ir bendradarbiauti sprendžiant aktualias problemas, tačiau departamentas į šiuos siūlymus nereagavo arba juos atmetė. Dėl šios priežasties įmonė buvo priversta imtis teisinių veiksmų, kad apgintų savo teisėtus interesus ir išspręstų susidariusią situaciją.
Seimo kontrolieriai, reaguodami į skundus, taip pat ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą ir Vidaus reikalų ministeriją, pabrėždami būtinybę efektyviau vykdyti savo funkcijas ir laikytis teisės aktų. Migracijos departamentas tik paviršutiniškai atsižvelgė į Seimo kontrolierių įstaigos raginimus spręsti susiklosčiusią situaciją.
„Dėl Migracijos departamento neveiksmingumo darbuotojai negali pradėti darbo, yra priversti gyventi teisiniame neapibrėžtume, o tai sukelia didelius trikdžius ir finansinius nuostolius. Įmonė turi papildomai investuoti į teisines paslaugas, kad apsigintų teisme ir užtikrintų savo darbuotojų teises“, – sako K. Gudas.
Laimonas Buraitis, „HQDS“ vadovas taip pat pabrėžia, kad tokie vilkinimai kelia stresą vežėjo darbuotojams iš trečiųjų šalių, ypač ukrainiečiams, kurie dažnai susiduria su nesaugumo jausmu dėl savo teisinio statuso Lietuvoje.
„Mūsų darbuotojai, atvykę dirbti į Lietuvą, tikisi stabilumo ir teisinio aiškumo. Tačiau dėl nuolatinių vėlavimų jie patiria didelį stresą, kas neigiamai veikia jų darbo efektyvumą ir bendrą nuotaiką“, – teigia L.Buraitis.
Vėluoja pateikti atsiliepimus
Nors vežėjai neretai priklauso nuo darbuotojų iš užsienio šalių, tačiau leidimų išdavimas smarkiai vėluoja. Migracijos departamento nesugebėjimas laiku apdoroti leidimų prašymų kelia didelius trikdžius. Leidimų išdavimas atskirais atvejais trunka 4 – 6 mėnesius. Migracijos departamentas viešai skundžiasi dėl per didelės darbo apimties bei biurokratinių procedūrų sudėtingumo, tačiau vietoj to, kad efektyvintų savo veiklą ar sumažintų administracinę naštą, dažnai vilkina leidimų išdavimą ir veliasi į teisinius ginčus.
Advokatas K. Gudas pastebi: „Nors šiuo metu pareikšti žalos ieškiniai prieš Migracijos departamentą, net ir į juos departamentas vėluoja pateikti atsiliepimus, nesilaiko teisės aktų nustatytų terminų“.
Išsiunčiami net ir ukrainiečiai
Nuo karo Ukrainoje pradžios nemažai ukrainiečių, ieškodami darbo ir saugesnio gyvenimo, pasirinko Lietuvą kaip savo naują gyvenamąją vietą. Tačiau nuo 2024 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujiems teisės aktams, Ukrainos piliečiai, norintys dirbti Lietuvoje, turi gauti laikinojo gyvenimo leidimą. Tai ypač apsunkina situaciją, kadangi be šio leidimo jie negali legaliai dirbti Lietuvoje.
L. Buraitis pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė susidūrė su situacija, kai Migracijos departamentas neteisėtai atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi Ukrainos piliečiams.
„Šie darbuotojai ne tik padeda mūsų įmonėms išgyventi darbo jėgos trūkumą, bet ir prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Liūdina, kad valstybė ne tik neturi vizijos kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemą, o tuo tarpu neretai pertekliniu reglamentavimu, jo nepalankiu interpretavimu trukdo Lietuvos įmonėms sklandžiai vykdyti savo veiklą ar ją plėtoti“ – dėsto L. Buraitis.
***
Įsigaliojus naujam Migracijos įstatymui, išlenda senos bėdos – pradės vėl trūkti vairuotojų
Liepos 1 d. įsigaliojus naujam migracijos įstatymui, vežėjai vėl imasi už galvų – kyla dar daugiau problemų dėl Vidurio Azijos šalių vairuotojų atsivežimo į Lietuvą, o jų priregistravimo sistema vis dar kupina korupcijos. Lietuvos Migracijos departamentas šias problemas žino ir siekia jas sutvarkyti, tačiau kol tai įvyks, verslas turės susiveržti diržus.
Šiuo metu Lietuvos logistikos ir transporto įmonėse dirba apie 60 tūkst. užsienio vairuotojų. Įvedus naują migracijos politiką, kyla rizika, kad šie vairuotojai neteks galimybės dirbti mūsų šalyje, o tai iš naujo užkurs vairuotojų trūkumo problemą.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas yra įsitikinęs – nauja migracijos politika yra naudinga, tačiau ją reikia gerai suprasti.
„Migracijos politika šiuo metu yra sugriežtėjusi. Daugelis žmonių nežino naujovių, kurios vyksta nuo liepos 1 d. Įsigaliojęs užsieniečių padėties įstatymas įneša tam tikras korekcijas, kurių nežinant, gali kilti nemenkų problemų“,- teigia „LINAVA“ generalinis sekretorius Z. Buivydas.
Tarp įvestų naujovių keičiasi ir vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo galimybės Lietuvoje. Būtent Lietuvoje nebegalės dirbti užsieniečiai, kurie ankščiau į mūsų šalį atvykdavo, pasinaudodami beviziu rėžimu arba turėdami kitų valstybių išduotas nacionalines arba Šengeno vizas ar leidimus gyventi.
Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautienė pabrėžia – užsienio vežėjai vis dar gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o tie, kurie darbą pradėjo iki liepos 1 d. gali toliau dirbti iki kol pasibaigs jų leidimai.
„Nuo šių metų liepos 1 d. Lietuvoje dirbti nebegali užsieniečiai, atvykę pagal bevizį režimą arba turėdami kitų Šengeno valstybių išduotas nacionalines arba Šengeno vizas ar leidimus gyventi, tačiau tie užsieniečiai, kurie darbą Lietuvoje pradėjo iki šių metų liepos 1 d., turės teisę dirbti iki pasibaigs jų teisėto buvimo laikotarpis, arba jie įgis teisę dirbti kitais pagrindais, t.y. gaus leidimą laikinai gyventi“, – akcentavo Imigracijos skyriaus vedėja.
„Kas yra gerai ir kartu blogai su šiuo pokyčiu, tai įmonė, kuri finansiškai tampa nebepajėgi, vairuotojų negali atiduoti niekam, jie turi grįžti į savo šalį. Tačiau taip yra sudeginamos kvotos, kurios dabar yra teikiamos bendros, ir jos yra per mažos. Mums ir vėl pradės jų trūkti“, – pažymėjo Z. Buivydas.
Siūlomos alternatyvos nėra visiškai tinkamos
Lietuvos Migracijos departamentas pateikė siūlymus, kaip išvengti vairuotojų trūkumo problemos. Nors pasiūlymai skamba viliojančiai, su jais ateina ir kiti iššūkiai. Būtent prisiimant užsienio vairuotojus, svarbu suprasti ir jų šalies mentalitetą.
„Yra siūloma ieškoti vairuotojų iš kitų šalių – Filipinų, Brazilijos. Tai nėra taip paprasta, nes reikia suprasti tos šalies mentalitetą. Jau dabar daugelis suprato, kad mes esame kitoje mąstymo būsenoje, ypač su Vidurinės Azijos šalimis.“
Lietuvos vežėjai neretai prisibijo kviesti vairuotojus iš tokių tolimų šalių, kaip Filipinai, būtent dėl fakto, kad šios šalies vairuotojai yra labai vieningi, o tai gali sukelti problemų vežėjams, nes kitų padaryta klaida gali pasijausti ir jiems, o patirčių yra daug ir nepaprastų.
Vežėjams kyla problemų ir dėl dokumentų pateikimo
Svarbi neišspręsta problema yra būtent Vidurio Azijos šalių vairuotojų dokumentų pateikimas. Dokumentų pildymui reikia gauti laisvą vizito laiką registravimo sistemoje, o dėl kvestionuojamos sistemos tai padaryti yra praktiškai neįmanoma.
Čia ir išlenda problema – Vidurio Azijos šalyse yra populiarus „bakšišas“, Lietuvoje žinomas, kaip kyšis. Būtent šiuo principu vežėjai nelegaliai išsiperka atvirus langus ir taip atima galimybes Lietuvos vežėjams įregistruoti Vidurio Azijos šalių vairuotojus.
„Didelė problema yra su Vidurio Azijos vairuotojų dokumentų pateikimu, nes vos tik atsidaro langai jų pildymui, jie iškart būna užimti. Nėra didelės paslapties, bet ten yra daug korupcijos. Migracijos departamentas šias problemas žino ir sieks kuo greičiau jas išspręsti. Daug dirbame kartu su Migracijos departamentu siekiant, kad šis chaosas būtų sutvarkytas. Dabar dėl jo kenčia verslas, nes negali produktyviai dirbti“, – pažymėjo „LINAVA“ generalinis sekretorius Z. Buivydas.
Imigracijos skyriaus vedėja J. Gestautienė pažymi, kad dauguma vizitų registruoti dokumentus yra greitai rezervuojami dėl itin didelio paslaugos populiarumo.
„Vizitus rezervuoja ne tik vairuotojai, tačiau ir kitų profesijų užsieniečiai. Migracijos departamentas nuolat vykdo vizitų rezervavimo sistemos tobulinimus, diegiamos tikrinimo ir validavimo sistemos, leidžiančios užkirsti kelią piktnaudžiavimui“, – pažymėjo J. Gestautienė.
Tiesa, Imigracijos skyriaus vedėja taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas turi nulinę toleranciją bet kokiems nesąžiningumo klausimams ir skatina elgesio kodekso laikymąsi bei kviečia vežėjus būti atsargiems, kad nepakliūtų į sukčių ar trečiųjų asmenų schemas.
***
Nauja migracijos politika: kaip ji įtakoja vairuotojų trūkumą? Svečio rubrikoje – apie vairuotojų trūkumą šalyje įvedus naują migracijos politiką.
„Jų visada trūko ir trūks. Tai yra tarsi upėje tekantis vanduo“, – apie nuolatinį vairuotojų trūkumą darbo rinkoje sako „LINAVA“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Pokalbis su juo apie vairuotojų darbo rinkos problemas – vaizdo reportaže.
***
Kylant klausimams dėl augančios imigracijos – ar reikia dar labiau sugriežtinti migracijos įstatymus?
Lietuvoje augant imigrantų skaičiui, vis dažniau girdima apie griežtesnius ribojimus atsivežant darbuotojus iš trečiųjų šalių. Nors tik dalis imigrantų dirba Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje, kyla rizika prarasti jau ir taip trapią dalį vairuotojų iš trečiųjų šalių.
Lietuvoje šiuo metu gyvena 222 tūkst. imigrantų. Iš jų – apie 60 tūkst. dirba transporto ir logistikos sektoriuje.
Nors, liepos 1 d. įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymui, galimybės Lietuvoje įdarbinti užsienio vairuotojus ir tapo sudėtingesnės, politikų tarpe kyla kalbos, kad šiuos įstatymus reikėtų dar labiau sugriežtinti.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad imigrantų skaičius pasiekė tokią ribą, jog atėjo laikas priimti kardinalius sprendimus.
„Nevaldoma imigracija visų pirma yra nacionalinio saugumo klausimas. Suprasdamas, kad darbdaviams reikia darbo jėgos, kad jiems reikia didinti darbo našumą, kad jiems reikia plėtoti savo verslą, pasisakyčiau už griežtą kvotų sistemą“, – pirmadienį LRT laidoje „Forumas“ teigė valstybės vadovas.
Didžiausią imigrantų skaičių sudaro Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečių. Tiesa, Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės teigimu – šis skaičius kiekvienais metais mažėja.
„Imigrantai iš Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos šiai dienai sudaro apie 69 proc. visų Lietuvoje gyvenančių imigrantų. Tiesa, šis skaičius mažėja. Daugėja imigrantų iš Vidurinės Azijos šalių. Šiai dienai jų yra apie 33 tūkst. (15 proc.)“, – teigia E. Gudzinskaitė.
Kaip pabrėžė Migracijos departamento vadovė, ne maža dalis imigrantų Lietuvoje pasilieką vos kelis mėnesius.
Nors imigrantų skaičius Lietuvoje ir nėra stabilus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ mokymo centro valdybos pirmininko Vyto Bučinsko teigimu – trečiųjų šalių vairuotojai, kurie sąžiningai dirbą mūsų šalyje ir moka mokesčius, kaip tik prisideda prie pridėtinės vertės kūrimo.
„Didžioji dalis atvykusių imigrantų – transporto sektoriaus darbuotojai. Tiesa, jau greitai bus 10 metų, kai mūsų sektorių papildė trečiųjų šalių piliečiai. Jie dirba mūsų ekonomikoje, moka mokesčius ir kuria pridėtinę vertę“, – teigia „Linavos“ mokymo centro valdybos pirmininkas Vytas Bučinskas.
Daugiau apie imigracijos problemą Lietuvoje klausykite LRT Radijo laidoje „60 minučių“. „Linavos“ mokymo centro valdybos pirmininko V. Bučinsko komentarą galite išgirsti nuo 27:30 min.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000357937/ar-reikia-stabdyti-augancia-imigracija
Darbdaviams, veikiantiems krovinių pervežimo srityje, yra aktualūs šie įstatyminiai pokyčiai:
– teikdamas tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo) ar darbdavio pakeitimo darbdavys tarpininkavimo rašte patvirtina vieną iš dviejų sąlygų:
• arba užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
• arba numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis.
• taip pat darbdavys privalo nustatyti užsieniečiui visą darbo laiko normą (patvirtina tai tarpininkavimo rašte);
– prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo turimos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo dienos;
– jeigu su užsieniečiu sudaroma darbo keliams darbdaviams sutartis – sutartyje gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai;
– nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį:
• turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai;
• jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai;
• nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 (darbdavys baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir nuo dienos, kai skirta bauda sumokėta yra praėję mažiau kaip vieneri metai) ar 19 (darbdavys teikė tikrovės neatitinkančius duomenis) punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų;
• vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius;
• nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.
Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš išvardintų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.
Pokyčiai, susiję su užsieniečių darbo pradžia Lietuvoje:
– nuo 2024-07-01 Lietuvoje dirbti nebegali užsieniečiai, atvykę pagal bevizį režimą arba turėdami kitų Šengeno valstybių išduotas nacionalines arba Šengeno vizas ar leidimus gyventi;
– tačiau tie užsieniečiai, kurie darbą Lietuvoje pradėjo iki 2024-07-01, turės teisę dirbti iki pasibaigs jų teisėto buvimo laikotarpis arba jie įgis teisę dirbti kitais pagrindais, t. y. gaus leidimą laikinai gyventi.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.