M. Laurinavičius: liko vienintelis kelias – A. Butkevičius turi skambinti D. Medvedevui
Lietuvos vežėjai skaičiuoja, kad Rusijos taikomos sankcijos Lietuvai gali kainuoti dešimtis milijonų eurų. Apžvalgininkai sako, kad viena pati išspręsti problemos Lietuva nepajėgi.
Apie dar vieną Rusijos ataką prieš Lietuvos verslą – pieno produktų draudimą ir apie karą prieš lietuviškus produktus LRT laidoje „Dėmesio centre“ diskutavo vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Pone Malkau, kaip jūs apibūdintumėte – kokia šiandien yra vežėjų į Rusiją padėtis?
Padėtis nėra gera dėl to, kad yra išaugęs tikrinimų skaičius. Tokia padėtis jau yra visą mėnesį. Pagrindinė problema, kad krovinių siuntėjai atsisako Lietuvos vežėjų paslaugų. Kitiems vežėjams toks kruopštus tikrinimas netaikomas. Įdomiausia tai, kad jokių pranešimų apie tai, jog būtų išaugęs pažeidimų skaičius, neturime, nors tikrinama keturis kartus daugiau.
Rastų pažeidimų kiekis yra toks pats? Kokį procentą tai sudaro nuo viso srauto?
Negalėčiau pasakyti kokį procentą, bet paprasčiausiai, jeigu yra pažeidimų, susijusių su sistema, aš juos visus matau. Jų nėra daugiau nei įprastai. Jų, žinoma, pasitaiko kiekvieną mėnesį po kelis.
Ar teisingai suprantu, kad kratomos mašinos su lietuviškais numeriais, ar tos, kurios Lietuvoje pakrautos?
Ir taip, ir taip yra. Bet problema – tas ilgas tikrinimas. Ką reiškia iškrovimas? Pavyzdžiui, viena mašina buvo sustabdyta rugsėjo 20 d., iškrauta ir praleista rugsėjo 28-ąją. Aštuonias paras ji stovėjo. Įdomiausia, kad galiausiai nebuvo konstatuota jokio pažeidimo. Taigi išeina, kad krovinys be priežasties išstovėjo aštuonias paras. Tai yra blogiausia.
Tai suprantu, kad Lietuvos vežėjams, sprendžiant šią situaciją, geriausia yra perregistruoti automobilius užsienyje?
Jeigu jūs esate registruotas užsienio šalyje, jūs turite tapti jų asociacijos nariu. Iškyla daug papildomų problemų. Vežėjas tarsi išeina iš Lietuvos rinkos. Mes sukūrėme kelių infrastruktūrą, kuri faktiškai tranzitinė, bet ja jau naudotųsi kiti. Mašina, kuri registruota kitoje valstybėje, paklūsta kitos valstybės nurodymams.
Pone Miliau, turbūt jau bendravote su Rusijos pareigūnais. Su kokiais ir kokius atsakymus išgirdote? Turiu omenyje padėtį dėl pieno produktų.
Žinoma, daugiausiai bendrauju su Rusijos maisto ir veterinarijos pareigūnais. Jie taip kol kas yra girdėję tik gandus, kadangi pieno produktai kaip važiavo, taip važiuoja. O tos kalbos gandų lygyje tęsiasi trečias mėnuo. Mes viską vežame, ką vežėme. Versijų prisiklausėme daug ir įvairių, tačiau jokių sustabdymų ar sulaikymų iki šiol neturime.
Jeigu teisingai suprantu Rusijos tarnybų išplatintą raštą, tai Lietuvos vilkikai turėtų apsisukti ir grįžti atgal, nes lietuviškų pieno produktų apskritai nurodyta neįleisti. Bet tokių atvejų, sakote, dar nėra?
Na, žinot, tokiu atveju jau prieš gerą mėnesį būtų uždarytos visos įmonės, jeigu vadovautumės gandais ir spauda. Šiandien nieko nėra, viskas vyksta. Jokių įmonių veikla nestabdoma, eksportas nestabdomas. Iki šiol Rusija apie kruopštesnius tikrinimus pranešdavo iš anksto, darydavo tai civilizuočiau.
Pone Miliau, ar jūsų praktikoje yra buvę importo draudimų, vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos institucijų sprendimais?
Nėra. Mūsų praktikoje to nėra buvę. Iš sanitarijos vyriausiojo gydytojo Genadijaus Oniščenkos per trejus metus nesu gavęs nė vieno įspėjimo dėl blogų maisto produktų ar kokio nors nepasitenkinimo dėl mūsų maisto produktų. Nesu gavęs nė vieno rašto.
Tai, pone Miliau, gal jūs galite pasidalinti savo įžvalgomis, kas čia vyksta?
Mes galbūt per daug reaguojame į tuos gandus. Praktiškai viskas vyksta taip, kaip vyko, su pareigūnais bendrauju kiekvieną dieną. Rytoj [antradienį – LRT.lt] kaip tik vykstu į Maskvą. Ten susitiksiu su maisto ir veterinarijos pareigūnais. Bet su jais ir taip bendraujame kiekvieną dieną. Procedūros vyksta įprastai. Tėra padidintas triukšmas ir per daug gandų.
Jūs vartojate žodį „gandai“. Bet jūs pats turbūt matėte – tai yra oficiali Rusijos federacijos valstybinės institucijos interneto svetainė ir joje paviešintas informacinis pranešimas. Jį cituoja ir Rusijos žiniasklaida. Tai kokie čia gandai? Tai faktas, tik klausimas – įvykęs ar dar neįvykęs.
Jeigu žiūrėtume visų gandų seką, tai aš jau kokias septynias skirtingas versijas turiu šiai situacijai. Buvo kalbama apie antibiotikus mūsų produktuose, po to buvo kalbama apie mikrobiologinį užterštumą mūsų produktuose. Vėliau kalbėta apie mieles, šiandien vėl kitokia informacija.
Na, ar tie vadinami gandai pasitvirtins – netrukus paaiškės. Jūsų nuomone, pone Laurinavičiau, kas vyksta?
Kol kas sunku pasakyti. Kaip ir minėjote, tai yra oficiali informacija, tačiau tik vienos Rusijos tarnybos. Kita vertus, per anksti skubame skelbti, kad čia kažkoks ekonominis Rusijos karas. Juk kol kas niekas neįvyko. Ponas Oniščenka jau mėnesį kalba apie tai, tačiau per tą mėnesį nieko naujo neįvyko. Lygiai tokia pati oficiali informacija gauta iš Rusijos muitinės, kuri sako, kad jokio nurodymo stabdyti krovinius nėra. Taip pat ir Rusijos veterinarijos tarnybos sako neturinčios jokių duomenų, kad kažkokie stabdymai vyksta. Galime sakyti, kad kol kas tai yra vieno Rusijos valdininko vykdomas šantažas.
Pone Starkevičiau, turint omenyje bendresnį kontekstą, tai susidariusi situacija neatrodo tik kaip šaudymas į žvirblius?
Ne, tai yra pirmieji bandymai. Vežėjai jau davė signalą, kad mūsų Vyriausybė turėtų būti aktyvesnė. Jau prieš kelias savaites klausiau premjero, kodėl nieko šioje situacijoje nedaroma. Tuomet girdėjau savotiškas raminimo gaideles jo atsakyme. Tačiau šiandien matoma, kad padėtis yra labai rimta. Ponas J. Milius tuo metu dar nedirbo, man, tik pradėjusiam eiti ministro pareigas, teko iš karto spręsti krizę dėl pieno produktų. Viskas tąkart prasidėjo nuo to paties pareigūno G. Oniščenkos, lygiai toks pats scenarijus. Šįkart matau, kad švaistomas laikas. Turėjo iš karto būti susitikimai tarpžinybinėse komisijose, tarpvalstybinėje komisijoje. Paprastas būdas – reikia nuvykti ir šnekėtis. Tai buvo galima padaryti ir anksčiau – vienam ar kitam ministrui. Nereikia bijoti kalbėtis su Maskva.
Kaip jūs, pone Malkau, vertinate – Lietuvos valdžia deda pakankamai pastangų?
Tai dvilypis klausimas. Visuomenė nepakankamai informuota, gal ir nereikėtų apie viską informuoti. Mes, pavyzdžiui, atliekame išsamią analizę viso to, kas vyksta. Muitinė juk ir taip turi tikrinti, tam ji ir skirta. Tačiau ar ji tikrina taip, kaip reikia, dar nežinia.
Šiuo atveju kalbame apie valdžios pastangas. Diplomatines politikų pastangas.
Taip, mes juos informuojame. Kai pamatėme, kad keturis kartus yra padidinti tikrinimai, davėme signalą valdžiai. Jie paprašė duomenų, nes planuojama kreiptis į Pasaulinę prekybos organizaciją. Prezidentė šiandien [pirmadienį – LRT.lt] to pareikalavo. Gerai, kad kreipiamas dėmesys, bet mes ir patys planavome tai daryti. Problema ta, kad šįkart Rusija nieko iš anksto nepranešė. Ankščiau gaudavome informaciją, kad bus tikrinama ilgiau, įdėmiau, šįkart to nebuvo. Sugalvojo ir padarė.
Pone Laurinavičiau, jei kalbėtume apie to padidinto tikrinimo priežastis, kokios jos, jūsų nuomone?
Mes viską mėgstame suvelti ir dar apipinti savo pačių sukurtomis teorijomis. Šiuo atveju Lietuvos pirmininkavimas tikrai niekuo dėtas. Tai yra kaip dūmų uždanga pačioje Rusijoje. Pasikartosiu, kad Rusijos valdžios sugalvoto ekonominio karo prieš Lietuvą jokių požymių aš nematau. Dėl vežėjų yra viena problema, tai savotiškas tarpusavio karas, vidinis karas. Rusijos vietiniai vežėjai tenori perimti Lietuvos rinką.
Rusijos muitinės vadovas nori perimti transporto verslą Rusijoje?
Taip. Ne transporto verslą, kaip tokį, o tiesiog pervežimus atimti iš Lietuvos.
Pone Malkau, kaip yra?
Aš sakyčiau, kad Jungtinės Tautos nėra tik Rusijos vidaus karas. Jos šioje situacijos yra įveltos. Jeigu ponia Ashton kreipėsi į poną Lavrovą ir klausė, kas vyksta su Lietuva, reiškia, jiems rūpi. Šiuo klausimu kreipėsi net keli eurokomisarai ir būsimoje parlamento darbotvarkėje numatyta diskusija Lietuvos eksporto klausimu. Manau, kelias yra teisingas. Manyti, kad galime taikyti kažkokias atitinkamas sankcijas Rusijai, tokias pačias, būtų klaidinga. Negalime to daryti.
Ar jūs galite pasakyti konkrečius nuostolius. Praėjo mėnuo – kokius nuostolius patyrė Lietuvos ekonomika?
Mes renkame tuos duomenis, analizuojame. Jeigu būtų visiškai sustabdytas srautas – kasdien būtų apie 2 milijonai eurų nuostolių. Kadangi dabar kroviniai yra tik stabdomi ir užlaikomi – tokių nuostolių tikrai nėra. Mes skaičiuojame tiesioginius nuostolius, kuriuos patiria vežėjai. Juos sustabdo, sako: važiuok į kitą terminalą. Vežėjas vietoj trijų reisų padaro vieną. Jis turi iškrauti, pakrauti – viskas už vežėjo pinigus. Dažnai jie gauna baudą, kad ne laiku atvežė krovinius ir taip toliau. Tai mes skaičiuojame.
Tai vis dėlto kokie preliminarūs skaičiai – per mėnesį? Kokius nuostolius patyrėte?
Kadangi nesu politikas, nenorėčiau „partininkauti“. Kai turėsime tiksliai suskaičiavę – pasakysime aiškiai. Tai nebus maži skaičiai.
Tai suprantu, kad tai gali būti dešimtys milijonų eurų negautų pajamų?
Galime kalbėti ir apie tokius skaičius.
K. Starkevičius: Aš tikrai nesuprantu vežėjų. Ar jūs suprantate vieną – būsite išstumti iš šios rinkos, prekybą perims kitų šalių vežėjai. Tai sakyti, kad šioje situacijoje niekas nieko prieš Lietuvą nedaro, yra nesąmonė. Jei vežėjai turi perregistruoti mašinas kitose šalyse, kad tik nebūtų lietuviškų numerių – tai kas čia, ne karas prieš Lietuvą?
M. Laurinavičius: Žinoma, kad tai yra karas prieš Lietuvą. Tiesiog sakau, kad tai nėra aukščiausios Rusijos valdžios sumanytas karas. Tai yra keli atskiri karai, kuriuos kariauja labai konkretūs Rusijos pareigūnai. Ir jie turi galimybių tuos savo asmeninius ar klaninius karus kariauti. Tai susideda į vieną visumą, bet sprendimas dėl pienininkų ar kitų vežėjų nėra priimtas Kremliuje. Tai mūsų valdžiai suteikia daug daugiau galimybių ir daug platesnę manevro laisvę. Tikėtis, kad galime vieni patys susitarti su Rusija, kad jų žmonės nekariautų su Lietuva, – visiška iliuzija.
Kai didelis muša mažą, tai mažasis gali bent labai garsiai rėkti. Vien triukšmas gali atbaidyti mušeiką. Pavyzdys gal paprastas, bet aiškus. Ar Lietuva kelia pakankamą triukšmą, kad ją išgirstų Europos Sąjungoje?
M. Laurinavičius: Europos Sąjungoje – taip. Situacija paprasta. Noriu priminti kaip Sovietų Sąjungos laikais buvo. Tvarka paprasta – viskas sprendžiama pagal tai, kas Kremliuje prie ko stovėjo. Rusijoje šiuo metu labai paprastai – reikia skaityti, ką jie sako. Ponas Oniščenka šiandien [pirmadienį – LRT.lt] pasakė, kad „mes laukiame, kada Lietuva pradės derybas“.
Apie ką derėtis, jeigu tai yra pažeidimai, kaip jie sako? Nereikia derėtis – reikia vykdyti reikalavimus. Yra vienas dar neišnaudotas būdas – A. Butkevičius galėtų pabandyti paskambinti ponui Medvedevui. Tai gali suveikti. Manau, kad abu karai pradėti ne Kremliuje, todėl tartis su aukščiausiais Rusijos pareigūnais – galime.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.