“Linavos” vadovai susitiko su naujuoju susisiekimo ministru

rimantas-sinkevicius

Šį ketvirtadienį, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir generalinis sekretorius Ričardas Malkus susitiko su naujuoju susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi.

Susitikime aptartos pasienio infrastruktūros problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Taip pat įteiktas asociacijos vežėjams aktualių problemų sąrašas.

Ministras pažymėjo, jog atsižvelgs į asociacijos siūlomus problemų sprendimo būdus ir kels atskiras temas Vyriausybėje.

„Pateikėme visam Lietuvos kelių transporto sektoriui aktualias problemas, kurių neatidėliotinas ir savalaikis sprendimas pagerintų vežėjų verslo sąlygas, užtikrintų kokybiškesnių transporto paslaugų teikimą bei panaikintų rinkoje esančius konkurencinius iškraipymus“, – po susitikimo teigė A. Kondrusevičius.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pateikti siūlymai susisiekimo ministrui:

1. Dėl efektyvesnio Lietuvos – Baltarusijos pasienio postų pralaidumo užtikrinimo.

Didelės krovininių transporto priemonių eilės visuose veikiančiuose sienos perėjimo punktuose su Baltarusija. Prastovos siekia keletą parų, vienos paros krovininio automobilio prastovos nuostoliai sudaro 500-700 Lt. Menkinamas Lietuvos, kaip tranzito valstybės patrauklumas. Esančių perėjimo punktų pralaidumas nuolat siekia apie 100 proc., o piko valandomis – net 130-150 proc.

Siūlome:

• Plėsti ir modernizuoti veikiančių sienos perėjimo punktų infrastruktūrą, numatant atitinkamą finansavimą;

• Diegiant elektroninių eilių reguliavimo sistemą būtina įrengti transporto priemonių stovėjimo terminalą (palaukimo aikštelę) Medininkų poste;

• Atidaryti naujus perėjimo punktus krovininio transporto eismui (Adutiškio, Tverečiaus, Šumsko).

2. Dėl profesionalių vairuotojų trūkumo.

Šiuo metu transporto įmonėms, asociacijos “Linava” narėms, trūksta apie 1500 vairuotojų. Vidutinis vairuotojų amžius transporto įmonėse siekia 40 –50 metų. Šis rodiklis kasmet prastėja, vairuotojai palieka tarptautinių vežimų rinką, o naujų darbuotojų rengimas yra nepakankamas.

Siūlome:

• Sukurti Lietuvoje kelių transporto priemonių vairuotojų-profesionalų rengimo sistemą bei vairuotojų pradinei profesinei kvalifikacijai ir kvalifikacijos periodiniam tobulinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/EB skirti finansavimą iš ES fondų.

• Viena iš vairuotojų trūkumo priežasčių yra šios profesijos nepatrauklumas dėl labai specifinių darbo sąlygų, susijusių su nuolatinėmis komandiruotėmis, padidinta profesine įtampa ir atsakomybe, sveikatos rizikos faktoriais ir pan. Todėl papildomų socialinių garantijų paketo įgyvendinimas, pvz., numatant tolimųjų reisų vairuotojams galimybę skirti pensiją anksčiau nustatyto senatvės pensijos amžiaus, galėtų prisidėti prie profesijos populiarinimo.

3. Dėl pakankamo finansavimo kelių infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, didinant Lietuvos kaip tranzito valstybės patrauklumo, užtikrinimo.

Būtina skirti pakankamą finansavimą kelių priežiūrai bei plėtrai. Lietuvos kelių būklė pastaraisiais metais prastėja. Šiuo metu pagrindinė mokesčių našta už naudojimąsi kelių infrastruktūra tenka tik sunkiajam krovininiam transportui, kuriam naudotojo mokestis šiais metais buvo padidintas vidutiniškai 89 proc.

Siūlome:

• Grąžinti 2008 metais galiojusį reglamentavimą, kuomet Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti buvo skiriama 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus, vietoj šiuo metu numatytų 55 proc. Akcizo mokestis geriausiai atitinka principus “naudotojas moka” ir “teršėjas moka”. ES degalų apmokestinimo akcizais teisinės nuostatos numato, jog iš akcizų surinktos lėšos turi būti skiriamos kelių infrastruktūros statybos bei remonto kaštams padengti.

4. Dėl užsienio šalių vežėjų kontrolės stiprinimo Lietuvoje.

Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais rinkos apsaugai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį, siekdamos užtikrinti lygias ir sąžiningas konkurencines sąlygas vežėjams. Pagrindinė vežimų rinkos apsaugos priemonė yra kelionės leidimas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos pasirašytos tarpvalstybinės sutartys.

Leidimų kontrolę Lietuvoje vykdo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir Muitinės departamentas, tačiau muitinės pareigūnams nesuteikta teisė skirti baudas už leidimų naudojimo tvarkos pažeidimus. Mūsų nuomone, leidimų kontrolė Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra nepakankama ir užsienio šalių vežėjams išlieka galimybės pažeidinėti leidimų naudojimo tvarką.

Siūlome:

• suteikti teisę muitinės pareigūnams skirti baudas užsienio vežėjams už leidimų neturėjimą ar netinkamą jų naudojimą;

• įgalioti policijos pareigūnus keliuose kontroliuoti kaip užsienio vežėjai naudoja kelionės leidimus;

• sukurti bendrą leidimų kontrolės duomenų bazę, kuria naudotųsi visų leidimus kontroliuojančių tarnybų (VKTI, muitinės ir policijos) pareigūnai;

• padidinti baudas už leidimų naudojimo tvarkos pažeidimus iki kaimyninių valstybių baudų lygio.

5. Dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo

Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas numato, kad vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusais ir troleibusais, kompensuojamos iš savivaldybių biudžetų. Iki 2006m. Vietos savivaldos įstatyme lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas buvo priskiriamas prie valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų, kurių vykdymui į savivaldybių biudžetus buvo pervedamos tikslinės paskirties lėšos, skirtos vežėjams. Todėl savivaldybės negalėjo minėtų lėšų naudoti kitiems tikslams. 2005 m. gruodžio 22 d. priėmus Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. X-472, savivaldybių funkcija – „keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas“ traktuojama kaip priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija. Tai reiškia, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. lengvatinis keleivių vežimas kompensuojamas tiesiogiai iš savivaldybių biudžetų.

Būtų logiška ir teisinga, kad lėšas, reikalingas transporto lengvatų kompensacijoms, turėtų skirti tas subjektas, kuris nustato transporto lengvatas. Seimui nustačius papildomas asmenų, kuriems taikomos transporto lengvatos, kategorijas, didėja kompensacijų poreikis – savivaldybėms tokia finansinė našta tampa nebepakeliama.

Siūlome:

Lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų mokėjimo funkciją perkelti iš savivaldybės biudžetų valstybės biudžetui, t.y. atitinkamai pakeisti LR Vietos savivaldos įstatymą.

6. Dėl Reglamento (ES) Nr. 181/2011 įgyvendinimo

Keleivių vežėjams rūpestį kelia ir nuo kitų metų kovo 1-osios įsigaliosiantis Reglamentas (ES) Nr. 181/2011, apibrėžiantis autobusais vežamų keleivių teises. Buvo tikėtasi, jog prieš Reglamento įsigaliojimą Susisiekimo ministerija parengs norminį dokumentą Reglamento įgyvendinimui šalyje, tačiau buvo nueita lengviausiu keliu, tiesiog įtraukiant į Kelių transporto kodeksą vienintelį sakinį, kad keleivių teises apibrėžia šis ES reglamentas. Kadangi Susisiekimo ministerija jau perdavė Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą Seimui, asociacija LINAVA pasiūlymą, kad būtų numatytas pereinamasis laikotarpis kai kurių Reglamento nuostatų įsigaliojimui (Reglamentas tokią galimybę numato), išsiuntė Seimo posėdžių sekretoriatui.

7. Dėl teisės aktų pakeitimo

Š.m. spalio 25 d. Susisiekimo ministerijai išsiuntėme raštą Nr. 32-1335 su pasiūlymais pakeisti kai kurias Kelių transporto kodekso ir Transporto lengvatų įstatymo nuostatas. Taip pat gruodžio 7 d. kreipėmės raštu Nr. 32-1494 dėl mokyklinių autobusų apiforminimo (ženklinimo).

Prašome atsižvelgti į mūsų pateiktus pasiūlymus ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 118
0