„Linava“ ir Lietuvos vežėjų sąjunga – partneriai ar konkurentai?
Neseniai organizaciniame Lietuvos vežėjų gyvenime iškilo įdomus klausimus – „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pareiškė, kad dėl jam nesuprantamų priežasčių asociacijos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS). Pastaroji iš esmės yra „Linavos“ konkurentė. Kita vertus, gal dviejų organizacijų bendradarbiavimas yra geras dalykas tuo metu, kai vežėjai turi tiek daug nesutarimų ir problemų? Cargonews redakcija nusprendė išsiaiškinti situacijos detales.
Norėtume pažymėti, kad redakcija matė „Linavos“ ir LVS bendradarbiavimo sutarties kopiją, pasirašytą „Linavos“ generalinio sekretoriaus M. Atroškevičiaus ir LVS generalinio sekretoriaus Sigito Žiliaus – kitaip tariant, galime patvirtinti jos egzistavimo faktą. Tačiau mes nenorėtume viešinti šio dokumento – manytina, kad organizacijų nariai gali susipažinti su juo po kreipimosi į „Linavos“ ir LVS sekretoriatą.
Paprasčiausias ir efektyviausias būdas sužinoti daugiau apie sutarties pasirašymo istoriją buvo kreiptis su prašymu pakomentuoti ją į E. Mikėną, M. Atroškevičių ir S. Žilių. Žemiau pateikiame jų atsakymus į redakcijos klausimus.
INTERVIU SU „LINAVOS“ PREZIDENTU E. MIKĖNU
Kada buvo pasirašyta „Linavos“ bendradarbiavimo su LVS sutartis?
Аsociacijos dokumentų registre ši sutartis užregistruota praėjusių metų spalio 23 d. Sutartis sudaryta spalio 19 d., jos galiojimo laikas – „neterminuota“. Tiesa, yra numatyta galimybė ją nutraukti, informavus kitą šalį apie ketinimą tai padaryti registruotu laišku prieš 3 mėnesius.
Kieno iniciatyva – LVS ar „Linavos“ – buvo pasirašyta sutartis?
„Linava“ neturi jokio pagrįsto intereso ar poreikio bendradarbiauti su LVS. Bendradarbiavimo sutartis neabejotinai atsirado LVS iniciatyva ir yra jai reikalinga dėl vienos vienintelės priežasties – siekio tapti IRU nare ir TIR karnet platintoja Lietuvoje.
Kas teigiama sutartyje?
Bendradarbiavimo sutartyje šalys susitaria bendradarbiauti savo narių labui, atstovauti jų interesams Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauti teisėkūros procesuose, keistis informacija ir remti viena kitos siekį tapti įvairių nacionalinių bei tarptautinių organizacijų narėmis. Iš esmės ji sudaryta tik dėl pastarojo punkto.
LVS pirmtakė – Lietuvos Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija (SVVA) – jau bandė įstoti į IRU 2015 m. Anuomet „Linava“ tam pasipriešino: jos prezidiumas vienbalsiai priėmė sprendimą neteikti rekomendacijos IRU dėl SVVA narystės. Pagrindinė kliūtis LSV kelyje į IRU yra „Linava“. Šia sutartimi ji tikėjosi ją įveikti. „Linava“ yra IRU narė ir vienintelė Lietuvos vežėjų atstovė nuo 1992 m. Pagal IRU principus, jokia kita vežėjų asociacija negali tapti IRU nare be „Linavos“ pritarimo. IRU, pamačiusi bendradarbiavimo sutartį, turėjo ją vertinti kaip „Linavos“ sutikimą, kad LVS gali tapti IRU nare.
Pažymėtina, kad SVVA prezidentu buvo M. Atroškevičius, o generaliniu sekretoriumi – S. Žilius. Šiuo metu M. Atroškevičius Registrų centre registruotas kaip LVS prezidentas.
Ar bendradarbiavimo su LVS sutarties pasirašymą „Linavos“ generalinis sekretorius derino su asociacijos prezidiumu? Jeigu nederino, tai kaip paaiškino, kodėl nederino ir kodėl aplamai pasirašė šią sutartį?
„Linavos“ generalinis sekretorius M. Atroškevičius pasirašė sutartį, jos nederinęs su prezidiumu ir net neinformavęs apie jos egzistavimą. Apie tai mes sužinojome iš IRU, kuri jau rengėsi svarstyti LVS prašymą. Sutartimi iš tiesų sukeltas skandalas tarptautiniu mastu! Man teko aiškinti IRU vadovybei, kad prezidiumas sutarties nesvarstė ir nematė, kad jai nėra gautas pritarimas ir kad tai vienasmenio valdymo organo – generalinio sekretoriaus – pasirašytas dokumentas.
Jūsų klausimas – kaip M. Atroškevičius paaiškino, kodėl nederino sutarties su prezidiumu ir kodėl ją pasirašė – išduoda, kad nesate susipažinęs su situacija „Linavos“ vadovybėje. Pradėkime nuo to, kad šia sutartimi M. Atroškevičius iš tiesų atstovauja ne „Linavos“, o LVS interesams. Registrų centro duomenimis, nuo 2016 m. sausio 25 d. jis yra šios organizacijos prezidiumo pirmininkas (prezidentas). Kitaip tariant, M. Atroškevičius pasirašo LVS interesams labai svarbią sutartį kaip „Linavos“ generalinis sekretorius, tuo pat metu būdamas ir LVS prezidentu. LVS vardu sutartį formaliai pasirašo jos generalinis sekretorius S. Žilius.
M. Atroškevičius sąmoningai nuslėpė nuo „Linavos“ prezidiumo, kad tokia sutartis apskritai egzistuoja. Ir net neketina nieko aiškinti, priešingai – yra išleidęs eilę įsakymų, kuriais prezidiumo nariams, tame tarpe ir man, „Linavos“ prezidentui, yra apribota prieiga prie asociacijos dokumentų! Paskirti M. Atroškevičių „Linavos“ generaliniu sekretoriumi buvo tas pats, kas įleisti lapę į vištidę. Jis taip ir elgiasi. Šia sutartimi M. Atroškevičius sąmoningai siekia susilpninti „Linavos“ pozicijas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Jis kenkia „Linavai“. M. Atroškevičius negali būti „Linavos“ generaliniu sekretoriumi. Jeigu „Coca-Colos“ akcininkai savo generaliniu direktoriumi paskirtų „Pepsi“ vadovą, klausimų, kam jis atstovauja, ko gero niekam nekiltų.
Man nesuprantamas kai kurių mano kolegų, prezidiumo narių, nesugebėjimas, o gal ir sąmoningas nenoras matyti šios tragiškos situacijos. Deja, atsakomybė už tai tenka visai vežėjų bendruomenei, tame tarpe vežėjams, delegavusiems juos į prezidiumą.
Ar yra kitų pavyzdžių, kai IRU narėmis yra dvi tos pačios valstybės vežėjų asociacijos?
Lietuvos vežėjų bendruomenė nėra tokia didelė, kad būtų reikalas turėti dar vieną atstovą IRU. Esu įsitikinęs, kad net kelti tokį klausimą ir lygintis su kitomis, daug didesnėmis už Lietuvą šalimis nėra prasmės. IRU pozicija visada buvo viena – nacionalinė asociacija turi būti stipri ir viena.
Kokių veiksmų ėmėsi „Linavos“ prezidiumas ir Jūs kaip asociacijos prezidentas „Linavos“ bendradarbiavimo su LVS sutarties pasirašymo kontekste?
Informavau IRU apie tai, kad „Linavos“ prezidiume bendradarbiavimo sutarties klausimas nesvarstytas. Mano prašymas buvo išgirstas, ir LVS IRU nare netapo. Pranešiau apie sutartį Lietuvos vežėjams. Mano žiniomis, šia tema su IRU kalbėjo ir „Linavos“ TIR komiteto pirmininkas B. Geležiūnas, tačiau pokalbio detalių nežinau.
Kaip bendrai vertinate susiklosčiusią situaciją ir jos perspektyvas?
Aš tikiuosi, kad prezidiumo nariai, kurie iki šiol užsimerkia, kai mato, M. Atroškevičiaus savivalę, pagaliau atsimerks. Jei ne, tai ne už kalnų eilinis kongresas, „Linavos“ prezidento rinkimai. Tikiu vežėjų bendruomene ir jos noru išlaikyti stabilią ir stiprią asociaciją, gebėjimu išsivalyti, atskirti grūdus nuo pelų ir tvirtai žengti pirmyn. Ne kartą tą jau esame padarę. Aš savo ruožtu padarysiu viską, kad „Linava“ veiktų demokratiškais principais, kad būtų ginami jos narių interesai.
INTERVIU SU „LINAVOS“ GENERALINIU SEKRETORIUMI M. ATROŠKEVIČIUMI
Pastaruoju metu „Linavos“ tinklapyje pateikiama detali informacija apie viską, kas susiję su asociacijos veikla. Kodėl jame nebuvo paskelbta informacija apie „Linavos“ bendradarbiavimo su LVS sutarties pasirašymą?
„Linava“ neskelbia informacijos apie viską. Viešindami, tikrai atsirenkame svarius dalykus. Jokios paslapties dėl šios sutarties nebuvo ir būti negalėjo. Tiesiog taip sutapo aplinkybės. Sutartis buvo pasirašyta spalio 19 d. per LVS suvažiavimą, kur aš buvau oficialiai pakviestas kaip asociacijos „Linava“ vadovas. Pasirašymas vyko penktadienį po darbo. Pirmadienį buvau užsiėmęs ir tiesiog pamiršau atiduoti sutartį „Linavos“ sekretoriatui. Antradienį, spalio 23 d. sutartį perdaviau sekretoriatui. Sutartis buvo užregistruota „Linavos“ naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje ir tapo prieinama visiems, kurie turi prieigą prie šios sistemos. Mano žodžius patvirtina ir tas faktas, kad jau spalio 24 d. su šia sutartimi dokumentų valdymo sistemoje susipažino revizijos komisijos narė Sidonija Caron, spalio 26 d. – revizijos komisijos pirmininkė Alicija Monkevič. Dar karta kartoju – ši sutartis buvo prieinama visiems norintiems su ja susipažinti.
Taigi, jokios paslapties nebuvo ir negalėjo būti. Informacija apie sutartį tuo metu neatrodė labai reikšminga, todėl apie tai nebuvo paskelbta asociacijos interneto puslapyje. Bet tai normalu – ne visa informacija yra skelbiama. Kaip pavyzdį galiu paminėti analogiškas sutartis su Mongolijos bei Tadžikistano asociacijomis. Su jomis sutartys buvo pasirašytos be prezidiumo pritarimo, ir apie jų pasirašymą taip pat nebuvo pranešimų mūsų tinklapyje. Tiesa, viename prezidiumo posėdyje prezidentas Erlandas Mikėnas piktinosi dėl sutarties pasirašymo su Mongolija, nes ją pasirašė ne jis, o generalinis sekretorius. Bet jam tada buvo paaiškinta, kad taip numato mūsų Įstatai. Apie šios sutarties pasirašymą žinojo nemažas skaičius žmonių ir iš asociacijos sekretoriato, ir iš paprastų vežėjų tarpo. Iš šio įvykio tikrai nebuvo daroma jokios paslapties.
Kieno iniciatyva buvo pasirašyta „Linavos“ bendradarbiavimo su LVS sutartis?
Dabar jau tiksliai nepamenu. Paskambino LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius, pakvietė į suvažiavimą, pasakė, kad atsiųs oficialų pakvietimą. Pajuokavau, paklausdamas, ką iš broliškos asociacijos norėtų gauti dovanų. Kažkaip iš kalbos išsirutuliavo, kad mūsų asociacijų nariams geriausia dovana būtų geri tarpusavio santykiai. Todėl nutarėme paruošti ir suvažiavimo metu viešai pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta viešai, renginio metu, visų LVS narių (dalis jų yra ir „Linava“ nariai) akivaizdoje. Todėl kalbėti apie šią sutartį kaip apie kažkokį Molotovo-Ribentropo pakto slaptą protokolą būtų nerimta.
Yra nuomonė, kad „Linava“ ir LVS yra konkurentai. Ar galėtumėte šiame kontekste papasakoti, kuo vadovavotės, pasirašydamas bendradarbiavimo su LVS sutartį, ir kokias matote šio bendradarbiavimo perspektyvas?
Tokią nuomonę apie konkurenciją formuoja netoliaregiški žmonės, kurie tokiu būdu bando pateisinti savo nesugebėjimą tartis, ieškoti partnerių ir sąjungininkų. Per pastaruosius metus asociacija „Linava“ sugebėjo išbarstyti buvusį potencialą ir prarasti ryšius su daugeliu mums draugiškų ir giminingų organizacijų. Mano tikslas – ne priešų ir konkurentų, o draugų, partnerių ir bendraminčių paieška. Vienu iš tokių aš matau ir LVS. Su LVS 2018 m. rudenį mes kartu dalyvavome derybose mišriose komisijose su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu. Šiose derybose mus vienijo vienas tikslas – Lietuvos vežėjų interesų gynimas. Lapkričio mėnesį, atsiradus problemai su 95 kodo mokymais, mes kartu su LVS ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija kreipėmės į Lietuvos vyriausybę. Sausio pradžioje, atsiradus problemai dėl koeficiento „2“, LVS iniciatyva Lietuvos pramonininkų konfederacijoje buvo surengtas mūsų bendras pasitarimas kartu su Statybininkų asociacija. Šio susitikimo rezultatas – susitikimas su daugeliu Lietuvos ministrų, kuriems mes pristatėme savo problemas, susijusias su šiuo klausimu. Taigi, bendrų darbų yra begalė, ir suvienijus jėgas, mes galime nuveikti tikrai nemažai. O priešų ieškojimas – bergždžias reikalas.
Ar „Linavos“ bendradarbiavimo su LVS sutarties pasirašymas buvo derinamas su „Linavos“ prezidiumu? Jei ne, tai kodėl?
„Linavos“ Įstatai (12.1.7 punktas) leidžia generaliniam sekretoriui sudarinėti bendradarbiavimo sutartis su kitomis asociacijomis be prezidiumo pritarimo. Todėl, pasirašydamas sutartį su LVS, su „Linavos“ prezidiumu jos nederinau.
Jums metami kaltinimai, kad Jūs, kaip su LVS susijęs asmuo, proteguojate jos interesus – taip pat, kalbant apie LVS siekį tapti IRU nare (neva todėl „Linavos“ bendradarbiavimo su LVS sutartyje šalys sutaria remti viena kitos siekį tapti įvairių nacionalinių bei tarptautinių organizacijų narėmis). Kaip galėtumėte atsakyti į šiuos priekaištus?
Lietuvoje mes visi vieni su kitais kažkaip susiję. Taip ir sakoma: Lietuva yra „švogerių“ kraštas. Bet jei rimtai, tai man labai keistas puolimas dėl LVS. Aš neslepiu ir niekada neslėpiau, kad buvau vienas iš LVS steigėjų, jos pirmas prezidentas. Pernai vasarį atsistatydinau iš prezidento posto, nes turėjau teisminių ginčų su „Linava“ ir nenorėjau pakenkti LVS, nenorėjau, kad su ja būtų tapatinami šie mano asmeniniai ginčai. Kai 2018 m. rugsėjo 5 d. buvau paskirtas į asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus postą, atsistatydinau ir iš LVS prezidiumo nario pareigų. Todėl nelabai suprantu, kodėl ir kam nuolat užkliūva LVS.
Šiandien asociacijos „Linava“ viceprezidentas Marjan Svirko yra asociacijos „Vilniaus vežėjų klubas“ prezidentas. Prezidiumo narys Vytas Bučinskas yra asociacijos „Šiaulių vežėjų klubas“ prezidentas. Prezidiumo narys Romas Vosylius yra asociacijos „Vidurio Lietuvos vežėjų klubas“ prezidentas. Dabartinis „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas ilgus metus buvo asociacijos „Kauno vežėjų klubas“ prezidentu. Ir nieko!!! Todėl manau, kad LVS yra puolama tik dėl mano asmens. Ilgus metus buvau persekiojamas, tampomas po teismus, šalinamas iš „Linavos“. Tie žmonės, kurie tą organizavo, ir toliau negali ramiai miegoti, kol man bent jau nepabandys pagadinti gyvenimo. Negali „įkąsti“ man, bando „įkąsti“ LVS. Labai žema.
Kas liečia protegavimą, noriu pabrėžti, kad šiandien aš visada ir visur proteguoju tik vieną organizaciją – „Linavą“. LVS yra savarankiška organizacija, nepriklausoma nuo „Linavos“, ir tik ji pati gali spręsti, kokių organizacijų veikloje ji dalyvaus ar kokių organizacijų nare ji nori būti. Tai ne Atroškevičiaus ir „Linavos“ reikalas, tai LVS narių ir jos valdymo organų reikalas. Ir jeigu LVS siekia tapti IRU nare, tai yra LVS ir IRU reikalas.
Galbūt, norėtumėte ką nors pridėti nuo savęs?
Skaldyk ir valdyk (lot. Divide et impera)! Tokiu principu vadovavosi vedama į prarają prezidento Erlando Mikėno asociacija „Linava“. Rezultatus mes matome: bendruomenės susipriešinimas, nesibaigiantys teisminiai ginčai, priešų paieška, nepatogių narių pašalinimas iš asociacijos – ir tai tik aisbergo viršūnė. Viskas privedė prie visiškos asociacijos narių apatijos, nedalyvavimo asociacijos valdyme, o asociacija galutinai prarado savo autoritetą ir nustojo tinkamai atstovauti vežėjų interesams. Maža to, kad mes susipriešinę asociacijos viduje, tai šį principą buvo pradėta taikyti ir bendraujant su išore.
Todėl mano, kaip asociacijos vadovo užduotis yra pakeisti dabartinę situaciją asociacijoje. Mes privalome konsoliduoti mūsų narius bendriems tikslams, o taip pat ieškoti kuo daugiau sąjungininkų ir partnerių, nes nuo šito mes tapsime tik stipresni. Asociacija „Linava“ vėl turi tapti stipriausia asociacija Lietuvoje, atstatyti savo turėtą autoritetą ir įtaką, o jos darbai turi būti matomi ir už Lietuvos ribų.
INTERVIU SU LVS GENERALINIU SEKRETORIUMI S. ŽILIUMI
Kodėl LVS nusprendė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su „Linava“, kuri, kaip sakoma, yra LVS konkurentė?
Lietuvos transporto sektoriuje veikia virš 7300 įmonių. Abi asociacijos vienija tik kokių 12 procentų įmonių. Daugiau verslo aplinkai jos gali nuveikti kartu.
Kieno iniciatyva buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis?
Abiejų organizacijų žmonių, kurie nori sustiprinti verslo atstovavimą.
Ko tikitės iš bendradarbiavimo su „Linava“?
Sustiprinti verslo atstovavimą, pagerinti verslo aplinką.
Gal galėtumėte papasakoti apie LVS bandymus tapti IRU nare – kodėl siekiate narystės IRU, kokios yra jos perspektyvos, kokia „Linavos“ pozicija šiuo klausimu („Linavos“ ir LVS bendradarbiavimo sutartyje šalys sutaria remti viena kitos siekį tapti įvairių nacionalinių bei tarptautinių organizacijų narėmis)?
Siekiame sustiprinti Lietuvos verslo organizacijų įtaką. Dėl „Linavos“ pozicijos reikia klausti „Linavos“.
Kaip galėtumėte pakomentuoti kalbas apie tai, kad „Linavos“ generalinis sekretorius M. Atroškevičius yra susijęs su LVS ir todėl proteguoja jos interesus?
M. Atroškevičius proteguoja visų Lietuvos vežėjų – ne tik „Linavos“ ar LVS – interesus. Bendradarbiaudami, pasieksime daugiau.
Kokią matote LVS ateitį?
LVS – sparčiai auganti (8 kartus per tris metus) organizacija. Vienijame modernias įmones ir sumanius žmones. Jau esame pripažinti verslo ir valdžios, bet tai tik kelio pradžia!
***
Tikimės, kad po šitų atsakymų situacija, susijusi su „Linavos” santykiais su LVS ir pastarosios bandymais įstoti į IRU, vežėjams taps aiškesnė.
Komentarai
Sveikas, Antanai. Nėra jokių konfliktuojančių pusių. Pas mus yra tik vienas su visais konfliktuojantis žmogus - Erlandas Mikėnas. Tai yra Linavos skaudulis. Gaila, kad tu šito negali niekaip suprasti ir nematai. O dėl narystės mokesčio... Aš jau seniai kalbu, kad turi būti vienas stojamasis mokestis visiems, ir TIR nariams, ir ne. Ir tas mokestis neturėtų būti didesnis už 1000 EUR.
Kaip gražu, kai pasisako visos konfliktuojančios pusės, už vežėjų sąlygų gerinimą ir interesų gynimą. Vežėjams nepakenktų jei visi pasisakiusieji parodytų tarpusavio pagarbą ir nors šiek tiek sumažintų priešiškumą ir norą įgelti vienas kitam. Konkurencija tai sveikas sąlygų gerinimo dėsnis. Matome kokius pokyčius padarė finansinės garantijos įvedimas muitų sąjungos valstybėse ir koks efektas kai Rusija daugumoje pasienio postų atsisakė įforminti TIR. Įvertinkime vežėjų nesančių TIR sistemos nariais (dėl nerealaus 20000 eur mokesčio) nuomonę. Naujos IRU narės atsiradimas Lietuvoje manau panaikintų monopolį, pasitarnautų vežėjų interesams ir sumažintų priešpriešą asociacijos valdyme
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.