Lietuvos muitinė skirs ypatingą dėmesį kroviniams, vežamiems nelogiškais maršrutais (papildyta – didesnis dėmesys dvigubos paskirties prekėms)
Informuojame, kad Lietuvos muitinė, įgyvendindama Europos Sąjungos sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl neišprovokuoto karo Ukrainoje, skirs didesnį dėmesį prekių, gabenamų į trečias šalis per Baltarusiją ir Rusiją, eksporto ir tranzito kontrolei.
Lietuvos muitinė pastebi, kad vis dažniau bandoma prekes gabenti keistu maršrutu: tarkim, iš ES šalies (Slovakijos ar Čekijos), kuri yra artimesnė Turkijos kaimynė, prekės per Lietuvos pasienį su Baltarusija ar Rusija vežamos į Turkiją; deklaruojama, kad prekės iš Vokietijos ar Estijos gabenamos į Didžiąją Britaniją ar kitas trečiąsias šalis (Pietų Korėją, Tailandą, Jungtinius Arabų Emyratus), kurioms Europos Sąjunga netaiko sankcijų, per Medininkų kelio postą, esantį pasienyje su Baltarusija; lengvasis automobilis iš Vokietijos deklaruojamas eksportui į Kazachstaną ir jį bandoma išvežti per Kybartų kelio postą pasienyje su Kaliningrado sritimi.
Lietuvos muitinei kyla pagrįstų įtarimų, kad galutinis tokių prekių tikslas – Rusija, ir renkantis tokį maršrutą bandoma apeiti sankcijas.
Laikydamasi Europos Komisijos rekomendacijos „Atsižvelgiant į Tarybos reglamento Nr. 833/2014 12 straipsnį, nacionalinės kompetentingos institucijos neturėtų leisti, kad prekės būtų išleistos, jei turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad taip siekiama apeiti ribojimus“, Lietuvos muitinė, įvertinusi ir konstatavusi prekių gabenimo maršrutą per Baltarusijos ar Rusijos teritorijas kaip nelogišką ir ekonomiškai nepagrįstą, krovinio tokiu maršrutu neleis išvežti ir rekomenduos pasirinkti kitą prekių gabenimo maršrutą ir išvežimo iš Europos Sąjungos muitų teritorijos muitinės įstaigą.
***
Siekdamos stiprinti bendradarbiavimą, pasienio valstybės – Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybė narė Norvegija – gegužės 15-17 d. susitiko Helsinkyje (plačiau – čia).
***
Informuojame, kad Lietuvos muitinė, reaguodama į netipišką prekybos su atskiromis trečiosiomis šalimis augimą bei siekdama užkardyti galimus sankcijų apėjimus, nuo š. m. birželio 5 d. griežtina prekių, kurioms nustatyti eksporto draudimai ir apribojimai, ir kurios eksportuojamos į trečiąsias šalis per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją ar gabenamos tranzitu per šias šalis, kontrolę.
Pirmiausia verslo atstovams rekomenduojame prieš eksportuojant sankcionuojamas prekes, priimant jas vežti, teikiant logistikos ar tokių prekių deklaravimo muitinėje paslaugas visais atvejais atlikti išsamų patikrinimą ir įsitikinti, kad prekės bus tik vežamos tranzitu per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją ir nėra skirtos naudoti Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje arba nėra parduodamos ar tiekiamos bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje.
Siekiant įsitikinti, kaip laikomasi šių reikalavimų, muitinė reikalaus papildomų įrodymų, kad:
– prekės nebus parduodamos, jų savininkai nebus keičiami po jų eksporto iš Europos Sąjungos;
– prekių tranzitas per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją yra tik dalis viso eksportuojamų prekių gabenimo maršruto, prasidedančio ir pasibaigiančio už Rusijos Federacijos ir/ar Baltarusijos ribų;
– prekių tranzito per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją metu prekės nebus perparduodamos, perdirbamos, sandėliuojamos, perkraunamos į kitą transporto priemonę, įskaitant priekabos ar puspriekabės su prekėmis perkabinimą, taip pat nebus naudojamasi asmenų, kuriems taikomos sankcijos, paslaugomis;
– prekes įmanoma identifikuoti, t. y. kad muitinė galėtų vienareikšmiškai nustatyti, ar prekės tinkamai suklasifikuotos ir nėra priskirtinos dvejopo naudojimo prekėms;
– eksportuotojas turi informaciją apie prekių galutinį naudotoją ir prekių galutinį naudojimą trečiojoje šalyje.
Neturint reikalaujamų įrodymų arba vėluojant juos pateikti Lietuvos muitinei, prekės nebus išleistos iš Europos Sąjungos, o ilgesnį laiką trunkantis jų vežimo aplinkybių tikrinimas gali sukelti nepageidautinas transporto priemonių prastovas.
Taip pat primename, kad Reglamento Nr. 833/2014 ir Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų pažeidimas yra laikomas tarptautinių sankcijų pažeidimu, ir šį pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui (eksportuotojo, vežėjo ar muitinės tarpininko atstovui) yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 515 straipsnį, o juridiniam asmeniui taikomos poveikio priemonės, numatytos Tarptautinių sankcijų įstatymo 15 straipsnyje.
Atsižvelgdami į tai, prašome ekonominės veiklos vykdytojų pasiruošti patiems ir informuoti savo verslo partnerius apie nuo 2023 m. birželio 5 d. pradedamas taikyti priemones Lietuvoje ir jos pasienyje su Rusijos Federacija ir Baltarusija, kad būtų išvengta nesusipratimų ar kitų nepageidaujamų pasekmių.
***
Žemiau pateikiame papildomus išaiškinimus verslui – lietuvių ir rusų kalba. Patariame atkreipti dėmesį į dalį, kur yra kalbama apie naudojimąsi „Beltamozhservice“ paslaugomis.
Šiame kontekste taip pat pateikiame muitinės komentarą: „Lietuvos muitinė nuo 2023 m. birželio 5 d. taikydama sugriežtintas patikros priemones prekėms, kurioms nustatyti eksporto draudimai ir apribojimai, neįvedė jokių papildomų sankcijų įmonei „Beltamozservice“, o tik atkreipė verslo dėmesį į tai, kad sandoriai su minėta įmone yra draudžiami. ES vežėjai, Baltarusijos teritorijoje vykdantys puspriekabės ar priekabos su prekėmis perkabinimą ar vilkiko pakeitimą, dažnu atveju naudojasi šios įmonės paslaugomis. Todėl Lietuvos muitinė verslo atstovams, vykdantiems veiklą Baltarusijoje, siūlo įsivertinti riziką ir numatyti priemones, kad nebūtų naudojamasi įmonės, kuriai taikomos Europos Sąjungos paskelbtos sankcijos, paslaugomis. LR Muitinės departamentas primena, kad reglamentu Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą pakeitimu nuo 2022 m. birželio 3 d. į sankcionuotų asmenų sąrašą (reglamento 765/2006 I priedo B dalis) yra įtraukta įmonė „Beltamozservice“. Vadovaujantis reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis yra draudžiama su sankcionuotais asmenimis vykdyti sandorius, sudaryti sutartis ir pan.“
Kaip birželio 9 d. informavo LR Muitinė: „Šiuo metu stebima tendencija, kad į pasienio kontrolės postus atvyksta reikiamų dokumentų neturintys vilkikų vairuotojai, ir jie sutrikdo visos eilės aptarnavimo darbą. Todėl Lietuvos muitinė dar kartą prašo verslo pasirengti ir pasienyje turėti visus reikalingus dokumentus, kurių nuo šių metų birželio 5 d. reikalauja Lietuvos muitinė, kad nenukentėtų ir tie vairuotojai, kurie turi juos pasiruošę, tačiau priversti laukti pasienyje dėl nepasirengusių patikrai vežėjų. Lietuvos muitinė informuoja, kad nuo birželio 5 d. iki birželio 9 d., kai buvo pradėtos taikyti sugriežtintos priemonės dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, iš Lietuvos buvo neišleista 370 transporto priemonių, kurios neatitiko nustatytų sąlygų arba nepateikė reikiamų dokumentų“.
***
Lietuvos muitinė informuoja, kad nuo 2023 m. liepos 3 dienos kai kurioms prekėms, iš Lietuvos tranzitu gabenamoms per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją, bus reikalaujama pateikti gamintojo deklaraciją. Muitinės departamento patvirtintame sąraše – kelios dešimtys prekių, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais arba Rusijos pramonės pajėgumams didinti. Prekių sąrašas skelbiamas verslo asociacijoms ir atstovams. Jį rasite čia.
Tokius muitinės formalumų atlikimo tvarkos taikymo pakeitimus Lietuvos muitinė numatė siekdama efektyviau užkardyti kelią galimam tarptautinių sankcijų apėjimui. Nuo 2023 m. birželio 5 dienos Lietuvos muitinė jau taiko sugriežtintas kontrolės priemones. Vis dėlto statistiniai duomenys rodo, jog vyksta paralelinis kai kurių prekių importas į Rusiją ir Baltarusiją, todėl Lietuvos muitinė imasi priemonių galimam sankcijų apėjimui, įtraukdama į šį procesą ir verslo atstovus, kurie pateikdami gamintojo deklaracijas užtikrintų didesnį tiekimo grandinės iki galutinio vartotojo skaidrumą.
Gamintojo deklaracijų Lietuvos muitinėje bus pradėta reikalauti nuo liepos 3 d. deklaruojant prekes eksporto procedūrai ir reeksportui, o nuo liepos 17 d. – ir pasienio kontrolės punktuose veikiančiose muitinės įstaigose.
Lietuvos muitinė pažymi, kad asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai atlikdami muitinės formalumus su įvardintomis prekėmis, Lietuvos muitinei turės pateikti eksportuojamų arba reeksportuojamų prekių gamintojo surašytą dokumentą, kuriuo jis patvirtina:
1) kad jam žinomas jo pagamintų prekių pardavėjas ir jų pirkėjas trečiojoje šalyje ir jų sudarytas sandoris jam nekelia abejonių, kad jį vykdant gali būti nesilaikoma tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų;
2) kad jam žinoma, kad jo pagamintos prekės bus tranzitu gabenamos per Baltarusijos ir/ar Rusijos Federacijos teritoriją į trečiąją šalį ir jis yra tikras, kad prekių tranzito per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją metu prekės nebus perparduodamos, perdirbamos, sandėliuojamos, perkraunamos į kitą transporto priemonę, įskaitant priekabos ar puspriekabės su prekėmis perkabinimą (vilkiko pakeitimą);
3) kad jam žinomas jo pagamintų prekių galutinis naudotojas bei jų galutinis naudojimas trečiojoje šalyje ir prekių gamintojas yra tikras, kad prekės nebus naudojamos nesilaikant tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų.
Informuojame, kad nepateikus minėto dokumento Lietuvos Respublikos muitinei, prekės nebus išleistos iš Europos Sąjungos. Be to, Lietuvos muitinė, kilus pagrįstoms abejonėms dėl pateikto dokumento autentiškumo ir jame esančios informacijos teisingumo, kreipsis į prekių gamintojo šalies kompetentingas institucijas dėl pateikto dokumento ir jame esančios informacijos patikrinimo.
***
Vežėjai nesupranta, kaip jie gali užtikrinti tai, ko jų prašoma, ir naują tvarką įvardija kaip „vėjo gaudymą“. „Iškart gamintojai turėtų tas deklaracijas pildyti, nes tos prekės pakliūva kartais pas didmenininkus, pas kitos šalies atstovus ir panašiai, ir vežėjas tikrai neturi galimybės iki galo sutikrinti tuos dokumentus ir pasakyti, ar jie nuvyks, ar ne“, – teigė asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Be to, anot Z. Buivydo, grįš ir birželio pradžioje matytos eilės, kai vilkikų vairuotojai jose stovėdavo 5 ir daugiau parų, o mūsų pareigūnai turėjo suktis it vijurkai. „Jie privalės jau dabar dar daugiau dokumentų patikrinti, juos sutikrinti, įsitikinti. Jau ir dabar buvo eilės, kai nebuvo tiek daug, dabar bus dar didesnės laiko sąnaudos būtent toms institucijoms, kurioms ir taip, greičiausiai, trūksta darbuotojų“, – įžvalgomis dalijosi „Linava“ generalinis sekretorius.
Daugiau šia tema – čia.
***
Praktinės gairės ekonominės veiklos vykdytojams, kurios padės nustatyti bandymus apeiti sankcijas
Bendradarbiaudamos tarpusavyje penkios pasienio valstybės – Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Lenkija – parengė bendras praktines gaires ekonominės veiklos vykdytojams, kurios padės aptikti sankcijų apėjimo atvejus ir užkirsti kelią tokiems bandymams.
Paskelbtos praktinės gairės padės ekonominės veiklos vykdytojams tinkamai įgyvendinti ES sankcijas, nustatyti sankcijų apėjimo atvejus ir užkirsti jiems kelią. Gairėse nurodoma, kaip atlikti tinkamą rizikos vertinimą, identifikuoti savo klientų ir verslo partnerių galimą pažeidžiamumą sankcijoms. Tinkamas rizikos vertinimas padės ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti, kad nebus dalyvaujama draudžiamos prekybos sandoriuose su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, arba jiems atstovaujančiais subjektais, taip pat padės nustatyti atvejus, kada gali būti siekiama pakeisti produkto kilmės šalį arba netiesiogiai importuoti draudžiamas prekes ir technologijas iš Rusijos.
Daugiau informacijos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje.
Praktines gaires ekonominės veiklos vykdytojams rasite čia.
***
Svarbu: Lietuvos muitinė skirs dar daugiau dėmesio rizikingesnėms eksporto procedūroms
Informuojame, kad nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos muitinė atidžiau tikrins eksporto procedūros įforminimo sąlygas tuo atveju, kai prekes šiai procedūrai deklaruoja kitos valstybės narės asmuo (pats ar naudodamasis atstovo muitinėje paslaugomis).
Primename, kad vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 221 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos muitinės įstaiga įformina eksporto procedūrą, kai:
a) eksportuotojas yra Lietuvos Respublikoje registruota įmonė;
b) prekės supakuojamos arba pakraunamos eksportuoti Lietuvos Respublikoje.
Todėl, siekiant geresnio ES taikomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimo, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. muitinei turės būti pateikti atsiskaitymo už prekių pakavimą, krovimą įrodantys dokumentai (sąskaitos – faktūros ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai).
Atkreipiame dėmesį, kad minėti veiksmai turi būti ne formalūs, o realūs, pagrindžiantys eksporto iš Lietuvos, o ne iš eksportuotojo šalies būtinumą, t. y. prekių pakavimas turi apimti būtiną fizinį prekės įpakavimą (pvz., fasavimas į mažmeninės prekybos pakuotes), o prekės paruošimas tik konkrečiam prekių pervežimui nelaikomas Reglamento 221 straipsnio b dalies nuostatuose apibrėžtu pakavimo veiksmu; prekių pakrovimas turi būti realus veiksmas, sąlygotas pagrįstų aplinkybių (pvz., prekių, saugotų Lietuvoje, įsigijimas), o ne priekabos perkabinimo, krovinio perkrovimo ar su tuo susijusio trumpalaikio techninio saugojimo.
Jei eksportuojamos prekės įsigytos Lietuvoje, reikės pateikti dokumentus, įrodančius prekių įsigijimą (sąskaitas – faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus).
PATIKSLINIMAS. Informuojame, kad Lietuvos muitinė, pasikonsultavusi su verslo atstovais ir atsižvelgusi į jų pasiūlymus, tikrindama eksporto procedūros įforminimo sąlygas, kai prekes šiai procedūrai deklaruoja kitos valstybės narės asmuo (pats ar naudodamasis atstovo muitinėje paslaugomis), reikalaus iš deklarantų pateikti muitinės deklaraciją papildančius dokumentus nuo 2023 m. rugsėjo 11 dienos.
***
Svarbu verslui: muitinė atidžiau tikrins, ar teisingai suklasifikuotos eksportuojamos prekės
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos muitinė, reaguodama į Rusijos pradėtą, niekuo neišprovokuotą karą Ukrainoje ir įgyvendindama ES Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 833/2014 ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 765/2006 nustatytas sankcijas Rusijos Federacijai bei Baltarusijos Respublikai, nuo 2023 m. lapkričio mėnesio ypatingą dėmesį skirs eksportuojamų prekių klasifikavimui, stengdamasi sumažinti riziką ribojamoms prekėms patekti į Rusijos ir Baltarusijos vidaus rinką.
Pastebėti atvejai, kai bandant išvengti sankcijų reikalavimų, eksportuojamos prekės klasifikuojamos Kombinuotosios nomenklatūros pozicijose, kurios integruotame Lietuvos tarife nepažymėtos, kaip tos, kurioms taikomos ribojamosios priemonės. Todėl eksportuojant prekes iš Lietuvos Respublikos į Vidurinės Azijos ir Pietų Kaukazo regionus, muitinė, paimdama prekių mėginius, atliks prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą patikrą, įskaitant ir laboratorinius tyrimus.
Tikėdamiesi supratimo, informuojame verslo atstovus, kad dėl didinamos eksportuojamų prekių kontrolės gali pailgėti eksporto procedūrų muitinio įforminimo laikas. Atsižvelgdami į tai, rekomenduojame deklaruojant prekes jas aprašyti kuo išsamiau, kad iš prekių aprašymo būtų įmanoma vienareikšmiškai identifikuoti jų savybes, turinčias įtakos prekių klasifikavimui, bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius eksportuojamų prekių savybes, jų charakteristikas.
***
Lapkričio viduryje Lietuvos vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui pakoreguoti Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą – dar labiau apriboti prekių iš Lietuvos į trečiąsias šalis eksportą, įskaitant reeksportą, ir taip sumažinti šių prekių panaudojimo karo veiksmuose Ukrainoje riziką (detaliau – čia, 19 klausimas).
***
Nuo šių metų gruodžio 3 d. eksporto (reeksporto) deklaracijas, išvežimo bendrąsias deklaracijas (EXS), pranešimus apie reeksportą (REN) ir elektroninius eksporto manifestus muitinei reikia teikti per išmaniąją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (iMDAS). Siekdami palengvinti naudojimąsi iMDAS ir pasidalinti informacija dėl deklaracijų teikimo, teikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Juos rasite čia. Taip pat informuojame, kad dėl iMDAS naudojimo ir deklaracijų teikimo konsultuotis galima telefonu 8 5 2665000 arba el. paštu info@lrmuitine.lt“
***
Lietuvos muitinė, išanalizavusi prekių, kurioms Reglamentu Nr. 833/2014 ir Reglamentu Nr. 765/2006 nustatyti eksporto draudimai ir apribojimai (toliau – sankcionuojamos prekės), prekybos su atskiromis trečiosiomis šalimis tendencijas, įvertinusi sankcionuojamų prekių patekimo į Rusijos Federacijos ir/ar Baltarusijos Respublikos vidaus rinką riziką bei siekdama užkardyti galimus sankcijų apėjimus, griežtina prekių, kurioms taikomos sankcijos ir kurios eksportuojamos į trečiąsias šalis per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją ar gabenamos tranzitu per šias šalis, kontrolę.
Tuo tikslu, nuo š. m. gruodžio 18 d. Lietuvos muitinė imasi papildomų priemonių, susijusių su sankcionuojamų prekių eksportu (reeksportu) ar tranzitu. Eksportuojant (reeksportuojant) ar tranzitu gabenant sankcionuojamas prekes bus privaloma pateikti gamintojo deklaraciją. Detaliau – čia.
***
2024 m. sausio 26 dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muitinių vadovai patvirtino Baltijos šalių regiono susitarimą dėl vienodų kontrolės priemonių, susijusių su sankcijų įgyvendinimu, taikymo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
2023 m. gruodžio 18 d. Baltijos šalių premjerai patvirtino DEKLARACIJĄ, kuria pavedė Estijos, Latvijos ir Lietuvos muitinėms iki 2024 m. sausio 31 d. suvienodinti muitinį tikrinimą, taikomą siekiant užtikrinti ES ribojamųjų priemonių įgyvendinimą.
2023 m. gruodžio ir 2024 m. sausio mėnesiais trijų Baltijos šalių muitinių ekspertai rengė susitikimus, kurių rezultatas – sutarimas dėl vienodų kontrolės priemonių taikymo siekiant užtikrinti ES ribojamųjų priemonių įgyvendinimą. Simboliška, kad susitarimas patvirtintas šiandien, sausio 26-ąją – Tarptautinę muitinės dieną, kai pasaulio valstybių muitininkai švenčia savo profesinę šventę. Sausio 26 dieną buvo įsteigta Muitinių bendradarbiavimo taryba (dabar – Pasaulio muitinių organizacijos), suvienijusi viso pasaulio muitines..
Baltijos šalių muitinės sustiprins prekių, kurioms taikomi eksporto draudimai ir apribojimai, ir kurios eksportuojamos į trečiąsias šalis per Rusijos Federaciją ir (arba) Baltarusiją arba tranzitu per šias šalis, kontrolę ir taikys tokias bendras priemones, kaip pvz.:
– reikalaus pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių gabenimo maršruto logiškumą;
– reikalaus pateikti muitinei eksportuojamų ar reeksportuojamų prekių gamintojo išduotą dokumentą ar informaciją (taip vadinamą gamintojo deklaraciją). Plačiau apie šias priemones – Lietuvos muitinės svetainės 2023 m. liepos 15 d. ir gruodžio 21 d. pranešimuose.
– sustiprins eksporto (reeksporto/tranzito) procedūrų įforminimo sąlygas, kai prekės bus eksportuojamos (reeksportuojamos) vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 221 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Plačiau – Lietuvos muitinės svetainės 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešime.
– reikalaus dokumentų pagrindžiančių, kad prekės nebus parduodamos, nebus pakeistas jų savininkas jas išvežus iš Europos Sąjungos ir t.t.
Susitarimo tekstas (anglų kalba) pridedamas.
SVARBU. Verslo atstovams visais atvejais, prieš eksportuojant sankcionuotas prekes, priimant jas gabenti, teikiant logistikos ar muitinės tarpininko paslaugas, rekomenduojama atlikti detalią prekių patikrą ir įsitikinti, kad prekės bus vežamos tik tranzitu per Rusijos Federaciją ir (arba) Baltarusiją, jos nebus skirtos naudoti Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje arba parduoti, ar tiekti fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje.
***
Informuojame, kad nuo 2024 m. balandžio 15 dienos Lietuvos muitinė didesnį dėmesį skirs deklaruojamai eksportuojamų prekių vertei.
Lietuvos muitinė, vykdydama tarptautinių sankcijų kontrolę, stebėdama ir analizuodama eksporto duomenis, identifikavusi ir įvertinusi riziką dėl galimo sankcionuotų prabangos prekių patekimo į Rusijos vidaus rinką, priėmė sprendimą skirti padidintą dėmesį eksportuojamų prekių vertės patikrinimui.
Atidesniu tikrinimu siekiama užkardyti galimus sankcijų Rusijos Federacijai apėjimus prabangių prekių eksporto atvejais.
Todėl nuo šių metų balandžio 15 d. Lietuvos muitinė imasi papildomų kontrolės priemonių:
– numatoma taikyti papildomas kontrolės priemones, ar pagrįstai iš Lietuvos eksportui į Rusiją deklaruojamos kitų Europos Sąjungos šalių eksportuotojų prekės;
– numatoma atidžiau kontroliuoti eksportuojamų į Rusiją prabangos prekių statistinę vertę. Nustačius, kad prekių deklaruojama vieneto vertė yra ženkliai mažesnė lyginant su Sąjungos muitų teritorijoje gautais duomenimis, prekės nebus išleidžiamos.
Lietuvos muitinė perspėja eksportuotojus deklaruoti tikrąją statistinę, o ne sutartinę, kai tarpusavyje susitaria pardavėjas ir pirkėjas siekiant nuslėpti tikrąją eksportuojamų prekių vertę, ar fiktyvią prekių vertę, taip pat primena, kad už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus taikoma atsakomybė.
***
Lietuvos muitinė nuo 2024 m. lapkričio 11 dienos Lietuvos pasienyje stiprins muitinę kontrolę rizikos grupei priklausančių prekių, kurių eksportas deklaruojamas iš Europos sąjungos valstybių. Tokiu būdu Lietuvos muitinė tęsia iniciatyvas, siekdama užkirsti kelią prekių tiekimo grandinei į šalis agresores.
Todėl vykdant tarptautines sankcijas prieš Rusiją, Baltarusiją pasienio postuose bus atliekama fizinė dvejopos paskirties prekių kontrolė. Tokios prekės gali būti naudojamos mūšio laike arba karo reikmėms naudojamų objektų gamybai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas eksportuojamoms elektronikos prekėms, tokioms kaip lustai, mikroschemos ir kitiems elektronikos komponentams. Taip pat bus griežčiau kontroliuojamos prekės, kurioms sankcijų reglamente taikomos išimtys, pavyzdžiui, medicininei-diagnostinei įrangai, eksportuojamiems įvairiems mechanizmas, jų dalims ir panašioms prekėms.
Lietuvos muitinei, esančiai pasienyje su Rusija ir Baltarusija, tenka kontroliuoti visas ES narių valstybių užbaigiamas eksporto procedūras, todėl Lietuvos muitininkai turi, įvertinti visas rizikas ir tikrinti visų ES valstybių narių įformintus eksportus. Kitų ES valstybių narių eksportuojamos prekių srautas sudaro apie 90 procentų visų per Lietuvos pasienį išgabenamų krovinių.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.