Lietuvos keliuose – nauji miškovežiai
Lietuvos keliuose pradėjo važinėti saugūs, galingi, nauji miškovežiai automobiliai. Pasak privačių miškų savininkų, tai rodo, kad įstatymas, leidžiantis važiuoti 48 tonų svorio su kroviniu miškovežiu, pagaliau pradėjo veikti ir permainos ateina ir į labiausiai aplinką teršiančią miškų ūkio veiklą.
„Šalies keliuose pastaruoju metu gerokai padaugėjo naujų galingesnių miškovežių automobilių ir tai rodo, kad ne vienerius metus diskutuotas ir net po priėmimo neveikęs įstatymas, padidinęs šalies keliais važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių svorį nuo 40 iki 48 tonų, pradeda veikti“, – teigia Privačių miško savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas. – Tai labai pagerins ekologinę būklę, nes naujų transporto priemonių emisija kur kas mažesnė nei medienai vežti nepritaikytų ir atgyvenusių sunkvežimių, kurie važinėjo iki šiol. Svarbu nepamiršti ir saugumo keliuose klausimo, nes tik šiuolaikinė technika geba tai užtikrinti“, – teigia jis.
Du kartus už įstatymo projektą balsavus parlamentarams, Vyriausybė išleido nutarimą, kuriuo numatyta galimybė šalies keliais važiuoti 48 tonų svorio miškovežiams. Tačiau Susisiekimo ministerija išleido įsakymą, kuriuo visi ankstesni nutarimai tapo neįgyvendinami. Susisiekimo ministro pasirašytame įsakyme buvo nurodoma, kad leidimas važiuoti miškovežiu, kurio masė su kroviniu siekia ne daugiau kaip 48 tonos, išduodamas tik vienam važiavimui.
Tuomet miškininkai nuogastavo, kad norint pervežti visą per metus iškertamą šalies medieną reikia apie 200 tūkst. reisų, o kiekvienam jų reikėtų gauti atskirą leidimą. „Džiaugiamės, kad Susisiekimo ministerija suprato, jog nors miškovežis ir sunkesnis, jis negadina kelio dangos taip, kaip 40 tonų sunkvežimis, nes siekiant apsaugoti kelius nuo apkrovų, į šiuolaikinius miškovežius, kuriais aprūpintas modernesnis šalies miškų ūkis, montuojamos papildomos ašys, dedami papildomi ratai. Be to, siekdami kaip įmanoma sumažinti transporto priemonės svorį, medienos vežėjai iki šiol kaip įmanydami bandė išlengvinti miškovežio konstrukcijas, o tai kenkia eismo dalyvių saugumui“, – teigia A. Pivoriūnas.
Tikimasi, kad ateityje šalies keliais galės važiuoti ir dar sunkesni miškovežiai. Norvegijos miškų savininkų federacijos ir Norvegijos medienos technologijų instituto atlikti tyrimai rodo, kad miškovežiai, kurių bendroji masė siekia 48 tonas, aplinką teršia 25 procentais daugiau, nei miškovežiai autotraukiniai, kurie sveria iki 60 tonų. Daugelyje užsienio šalių jau dabar galima važinėti gerokai sunkesniais miškovežiais. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje maksimalus leidžiamas miškovežio su kroviniu svoris siekia 52 tonas, Danijoje – 54 tonas, o Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje – 60 tonų. Stichinių nelaimių metu medieną miškovežiais Švedijoje galima gabenti autotraukiniais, kurių bendroji masė su kroviniu yra ne didesnė nei 85 tonos.
Komentarai
vis kaip ir gerai tik keliai tam ne paruosti
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.