Lietuvos banko ekonomistas apie vairuotojų algų koeficiento didinimo poveikį transporto sektoriui
Paspaudę šią nuorodą, rasite Lietuvos banko ekonomisto Dariaus Imbraso poziciją dėl tolimųjų reisų vairuotojų algų koeficiento didinimo poveikio šalies transporto sektoriui. Jis aiškina, kad nacionaliniai vežėjai pajėgūs absorbuoti didesnes sąnaudas dėl minėtos priežasties.
„Linava“ atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos bankas (LB) tarpiniuose rezultatuose pabrėžia, jog „išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autorių nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją“. Be to, tai nėra Lietuvos banko galutinės išvados, kadangi centrinis bankas nurodo, kad „galimi pokyčiai gavus papildomus duomenis“.
Kalbant apie Prancūzijos nacionalinę organizaciją „Comite National Routier“ (CNR), asociacija ragina įvertinti tai, kad CNR valdyboje yra 21 narys, iš kurių 14 tiesiogiai deleguoja Prancūzijos vežėjų verslo atstovai ir 7 Prancūzijos transporto ministras. CNR, kuri suinteresuota ginti Prancūzijos nacionalinius verslo interesus, tyrimą atliko ruošiantis priimti „Mobilumo paketą“. Vadinasi, Lietuvos banko tyrėjai selektyviai naudojasi ta pačia argumentacija, kaip ir Vakarų lobistai iš Prancūzijos, Vokietijos ar Austrijos, inicijavę „Mobilumo paketo“ priėmimą. Šešios ES periferinės valstybės – Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Vengrija, Latvija ir Lietuva – patirs skaudžiausią „Mobilumo paketo“ poveikį.
Naudojantis CNR duomenimis, derėjo kritiškai įvertinti, ar tie duomenys yra patikimi, ir kokiam tikslui prancūzų tyrimas buvo užsakytas. Kalbant apie konkrečius skaičius, CNR duomenys yra 2016 metų senumo. Be to, CNR neįvertino to, kad Lietuvoje vairuotojų algoms jau 15 metų galioja koeficientas 1,3.
Be to, anot „Linavos“, šiuose vertinimuose nėra krovinių vežimo automobiliais konkurencingumo ekonominių ir struktūrinių rodiklių, neišskirtas sektoriaus produktyvumas, augimo arba mažėjimo veiksniai, nėra atlikta geografinė analizė, neįvertintos objektyvios aplinkybės, neatsižvelgta į „Mobilumo paketo“ ir „Breksito“ įtaką transporto sektoriui, taip pat į labai spartų draudimo kainų kilimą, kvotas darbo jėgai iš trečiųjų šalių, rizikas dėl paskolų palūkanų kilimo. Visi išvardinti faktoriai nėra įvertinti, todėl neatsakinga pagal tokius tarpinius rezultatus planuoti drastiškus politinius veiksmus.
Kartu pažymėtina, kad Lietuvos banko tyrėjai neatskiria išimtinai krovinių vežimo nuo sandėliavimo, ekspedijavimo ir kitų veiklų – vertina bendrai sausumos transportą ir transportavimą vamzdynais. Būtent krovinių vežimas yra mažiausiai pelninga ir labiausiai nuo koeficiento didinimo nukentėsianti veikla.
„Neanalizuojamas ir poveikis skirtingo dydžio įmonėms. Privačiuose pokalbiuose komercinių bankų ir lizingo bendrovių vadovai teigia neabejojantys, kad MMA koeficiento didinimo ir „Mobilumo paketo“ reikalavimų mažos ir vidutinės įmonės paprasčiausiai neatlaikys. Apie tai liudija apribota arba apskritai nutraukta galimybė mažam verslui pasiimti paskolas iš bankų. Nėra analizės, kokio dydžio įmonės ir kiek jų potencialiai gali nutraukti veiklą, ir kokį poveikį įvairūs transporto raidos scenarijai gali turėti mokesčių surinkimui į valstybės biudžetą“, – pabrėžia „Linava“.
„Deja, LB tyrėjai eina lengviausiu keliu – prancūzų padiktuotu pavyzdžiu – ir lygina Lietuvą visų ES valstybių narių kontekste. Tuo tarpu nėra lyginamosios analizės su pagrindinėmis konkurentinėms – Lenkija, Vengrija, Latvija, Rumunija, Bulgarija, kurios dirba pagal tą patį verslo modelį, ir kuriose nėra taikomi MMA koeficientai tolimųjų reisų vairuotojams. KPMG Bulgarijos užsakymu atlikta studija rodo, kad priėmus koeficientą 1,65, Lietuva pagal transporto sektoriaus darbo užmokestį nusileis tik Jungtinėms Karalystėms, Vokietijai, Airijai, Nyderlandams, Liuksemburgui ir Prancūzijai“, – reziumavo asociacija.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.