Lietuvoje įvesta vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – ar nukentės vežėjai?
Šiandien daug kalbama apie tai, kad Europoje bendrai ir Lietuvoje konkrečiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Todėl lietuviškiems vežėjams tenka naudotis trečiųjų šalių piliečių paslaugomis. Dabar Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvedė ne ES piliečių įdarbinimo paslaugų sferoje kvotą. Kaip tai paveiks šalies autotransporto sektorių?
Socialinės apsaugos ir darbo ministras pasirašė įsakymą, kuriame numatyta ne ES piliečių įdarbinimo paslaugų sferoje kvota, kuri apima tolimųjų reisų vairuotojus. Jos dydis – 11600 žmonių. Dėl šio žingsnio ir girdėdama pastovius Lietuvos vežėjų skundus dėl vairuotojų trūkumo, mūsų redakcija iš pradžių nusprendė suprasti, kas privertė SADM taip pasielgti ir kodėl buvo patvirtinta būtent tokia kvota, taip pat – ar yra galimybė ją pakoreguoti.
SADM ir Užimtumo tarnybos pozicija
SADM mums paaiškino: „Užsieniečiams, kurie turi trūkstamą profesiją, nereikia įsigyti leidimo dirbti – jiems taikomos paprastesnės įdarbinimo sąlygos. Įvesti kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams paskatino susiklosčiusi situacija, kai dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino, ir darbdaviai nežinojo, kur yra jų kviesti užsieniečiai. Tikimasi, kad įvestos kvotos padės įvertinti realų tokių darbuotojų poreikį. Taip pat neturėtume pamiršti, kad, Užimtumo tarnybos duomenimis, šiandien registruotas nedarbas šalyje siekia 15,6 proc., tad laisvos darbo vietos kitais metais bus aktualios ir šalies gyventojams“.
Kalbėdama apie priežastis, kodėl buvo nustatyta būtent 11600 žmonių kvotą, SADM vėl paminėjo Užimtumo tarnybą, kuri, ruošdama asavo pasiūlymą (o sprendimą dėl kvotų SADM priima jos rekomendacijos pagrindu), rėmėsi darbo rinkos statistika. 2018.07.01-2020.06.30 laikotarpiu paslaugų sferoje oficialiai buvo 24284 laisvos darbo vietos. 2019.10.01-2020.09.30 laikotarpiu darbdaviai pranešė „Sodrai“ apie 25704 įdarbintus užsieniečius, iš kurių trūkstamą (nebūtinai tolimųjų reisų vairuotojo) profesiją turėjo 13448 žmonės. Tuo pat metu 2020.01.01-2020.10.31 laikotarpiu, remiantis darbdavių pranešimais, paslaugų sektoriuje įsidarbino 5523 užsieniečiai. Atitinkamai, pagal šiuos skaičius, SADM nustatyta kvota paslaugų sferai pakankamai didelė.
Žinoma, mes paklausėme ministerijos, ar ji derino savo sprendimą su vežėjais. Atsakymas buvo toks: „Vežėjai apie planus įvesti kvotą žinojo nuo 2019 m., tai yra, nuo pat jos svarstymo pradžios. Apie galimą kvotų įvedimą suinteresuotos pusės buvo nuosekliai informuojamos, du kartus šis klausimas pristatytas Trišalėje taryboje, atsakyta į LR Vyriausybės, „Linavos“, Pramoninkų konfederacijos raštus. Užsieniečių įstatymo pakeitimai priimti 2019 m., todėl manome, kad įmonės turėjo pakankamai laiko pasirengti naujų teisės aktų įsigaliojimui“. Nepasiginčysi.
Dėl kvotos dydžio korekcijos SADM komentaras buvo toks: „Kvotos dydis galės būti peržiūrėtas metų eigoje, atsižvelgiant į realią darbo rinkos situaciją. Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, atlikus darbo rinkos testą, kuris paprastai užtrunka iki 7 darbo dienų – tai yra, nustačius, kad į darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Leidimus dirbti išduoda ir sprendimus dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priima Užimtumo tarnyba“ (leidimo dirbti išdavimo sąlygos yra nurodytos 57 Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties straipsnyje).
Užimtumo tarnyba (UT) mums papildomai pažymėjo, kad SADM patvirtinta kvota iš esmės sutapo su ta, kurią pasiūlė UT. Tuo pat metu institucija gavo raštą dėl kvotos dydžio iš Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA), bet nederino jos su vežėjais, kadangi ši prievolė UT galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Apie kvotos išnaudojimą viešai informuos Migracijos departamentas. Svarbu tai, kad kartą per metus UT gali pasiūlyti SADM ją pakeisti, jeigu nustatys „esminių pokyčių, kurie atitinka Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintus darbo rinkos pokyčių kriterijus“.
Ką sako vežėjai
Kadangi apie valdžios ketinimus įvesti kvotą vežėjai žinojo nuo 2019 m., mes nusprendėme paklausti jų atstovų, kaip gavosi, kad kvota buvo įvesta, ir ką jie darė, kad ji būtų kitokia.
Kaip pažymėjo „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas: „Kvota yra 11600, kai sektoriuje dirba 60-70 tūkst. vairuotojų. Ją SADM patvirtino, nederindama su vežėjais. „Linava“ šį sprendimą vertina labai kritiškai. Visų pirma, priiminėti sprendimus, nederinant su verslo atstovais, pasiduodant vien profsąjungų spaudimui, yra nekorektiška. Antra, vežėjams verslo sąlygos nuolat bloginamos, o tai greičiausiai atsilieps ir mokesčių surinkimui. Todėl toks sprendimas yra trumparegiškas. Jį priėmė nueinanti valdžia. Su nauja vyriausybe stengsimės ieškoti bendrų sprendimų, sieksime, kad mūsų argumentai būtų išgirsti“.
Pasak „Linavos“ prezidiumo nario Artūro Telmento, SADM transporto paslaugų sektoriui skirta 11600 leidimų kvota yra tarsi patyčios. „Tai dar vienas smūgis mūsų verslui. Tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvoje ir taip trūksta, o jų poreikį dar labiau didina „Mobilumo paketo“ primetami reikalavimai. Jie numato, jog vežėjai turi taip organizuoti vairuotojų darbo laiką, kad poilsiui jie būtinai grįžtų į bazę. Iki šiol trims vairuotojams tekdavo du vilkikai – po 6 savaičių darbo žmonės tris savaites praleisdavo ilsėdamiesi namuose. Bet, pagal „Mobilumo paketo“ reikalavimus, vairuotojai turėtų keistis kas 3,5 savaitės, todėl vienam vilkikui teks 2-2,8 vairuotojo etato. Taigi vairuotojų poreikis dar labiau didės, o metinis darbo užmokestis trauksis, nes jie dirbs mažiau laiko. Ir štai tokioje situacijoje valdžia sumanė įvesti užsieniečių kvotas“, – kalbėjo A. Telmentas.
ТTLA mums pasakė, kad situacijos autotransporto sektoriuje bendrai ir vairuotojų rinkoje konkrečiai kontekste nemato pagrindo kvotos įvedimui. „TTLA stengėsi išnaudoti visus turimus svertus – rinko duomenis, atliko skaičiavimus, kontaktavo su atsakingomis institucijomis, teikė siūlymus dėl kvotos didinimo – tačiau sprendimo priėmėjų įtikinti nepavyko. Remiantis TTLA skaičiavimais, kvota nepakankama. Galimas poveikis – sumažėjęs vežėjų konkurencingumas ir papildomas barjeras plėtrai. Kvotos dydį bus galima peržiūrėti metų eigoje, todėl tikimės, kad kompromisą, kuris apsaugotų vežėjus nuo galimų neigiamų pasekmių, su valstybinėmis institucijomis galiausiai surasime“, – konstatavo TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Taip pat mes paprašėme pakomentuoti situaciją atskirų vežėjų. Kaip mums pasakė kompanijos „Vlantana“ generalinis direktorius Tomas Stonys, jei Lietuvoje darbo jėgos netrūktų, darbuotojų iš užsienio nereikėtų, juk įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių verslui nėra lengva. Šiuo metu, jo nuomone, kol kas užtenka to kiekio vairuotojų, kuriuos pavyksta surasti, tačiau laikui bėgant, jų trūkumo problema tik gilės. Be to, vairuotojų iš trečiųjų šalių paieška, atranka ir mokymai kaskart pareikalauja iš kompanijos vis didesnių pastangų ir resursų. Įvedama kvota, „Vlantanos“ vadovo teigimu, dar labiau apsunkins reikiamo vairuotojų kiekio užtikrinimą, ir apskritai itin sudėtingu taps strategiškas plėtros planavimas.
„Baltic transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus pažymėjo, kad per šiuos metus niekas nepasikeitė: vairuotojų trūkumo problema niekur neišnyko, profesija netapo populiaresnė. Jo teigimu, Lietuvos transporto įmonės turi potencialo augti ir jį sėkmingai išnaudoja. Tačiau sėkmingam planų įgyvendinimui reikalingas vairuotojas. „Lietuvių vairuotojų neatsirado šiais metais, nebus jų ir kitais metais. Tad, vienintelė išeitis – trečiųjų šalių piliečiai. Kvota niekaip nepalengvins plėtros proceso, o jai baigiantis, bus neaiškumo ir chaoso“, – reziumavo D. Nickus.
Kaip, komentuodama kvotų įvedimą, pažymėjo advokatų kontoros «iLAW» partnerė Svetlana Naumčik: „Ar verslininkai samdytų ukrainiečius, jeigu Lietuvoje darbo jėgos netrūktų? Ne paslaptis, kad verslui nėra lengva įdarbinti užsieniečius Lietuvoje: leidimai gaunami kelis mėnesius, reikia mokėti rinkliavas Užimtumo tarnybai, Migracijos departamentui, mokėti už dokumentų vertimą, apostilizavimą, neretai tenka laukti eilėse, samdytis teisininkus, kad nereikėtų kelis kartus perrašinėti dokumentus. Iškyla klausimas: ar įvedus kvotas nebus bandoma dar labiau apeiti įstatymą įdarbinant ukrainiečius per Lenkiją ir tarpininkus?“ Ir kam nuo to bus geriau?
Taip pat šiame kontekste reikia pabrėžti, kad Europos Sąjungoje kvotos taikomos tik keliose šalyse – Estijoje, Vengrijoje, Italijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje, o ta pati Lenkija, kuri yra viena iš pagrindinių Lietuvos konkurenčių krovinių autopervežimų srityje ir viena iš europinės kelių transporto rinkos lyderių, ne tik negalvoja apie kvotas užsienio vairuotojų atveju, bet ir stengiasi maksimaliai supaprastinti jų įdarbinimo sąlygas, kad padidintų savo vežėjų konkurencingumą. Todėl nenuostabu, kad lietuviški vežėjai vis dažniau galvoja apie verslo perkėlimą į kaimyninę valstybę, ir vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotos įvedimas Lietuvoje tai tik paskatins.
***
Apibendrinant, galima akcentuoti kelis dalykus. Pirma, neaišku, kam Lietuvos vyriausybei iš viso reikėjo įvesti kvotas ne ES piliečiams paslaugų sektoriuje, kai jų šalyje ir taip trūksta. Antra, kelių transporto sektoriui dėl jo svarbos Lietuvos ekonomikai buvo galima padaryti išimtį (ypač dabar, kai jis ne lobsta, o stengiasi išgyventi koronaviruso sąlygomis).
Trečia, kvota galėjo būti didesnė (TTLA skaičiavimais, tai „minimum 30 tūkst., o vertinant „Mobilumo paketo“ įgyvendinimą, COVID neapibrėžtumą ir kitas tendencijas, reikėtų svarstyti apie 60 tūkst.“; pasak „Linavos“ prezidento, pageidautina, kad kvota atitiktų vairuotojų iš trečiųjų šalių, kurie šiuo metu dirba Lietuvos kelių transporto sektoriuje, kiekį, o bendrame šalyje dirbančių vairuotojų skaičiuje – 60-70 tūkstančių – jie šiandien sudaro absoliučią daugumą).
Dabar viskas atrodo kaip dar vienas sunkiai paaiškinamas valdžios bandymas apsunkinti Lietuvos vežėjo verslą ir išstumti jį į kaimyninę Lenkiją, kur apie tolimųjų reisų vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotas net nekalbama. Guodžia tik tai, kad, jei kvota greitai pasibaigs, ją metų eigoje galima patikslinti. Bet tai galima padaryti tik vieną kartą, ir reikia tikėtis, kad tokiu atveju UT ir SADM operatyviai sureaguos į situaciją ir atsižvelgs į vežėjų pageidavimus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.