Lietuviai žino, iš ko pirkti kontrabandinius degalus
Valdžios institucijoms skelbiant vis naujus kryžiaus žygius prieš nelegalių degalų naudojimą, pasirodo, tautiečiai puikiausiai žino, iš kur įsigyti pigesnių degalų. Kyla natūralus klausimas – kodėl kovotojai su kontrabanda akli?
Tyrimų bendrovė „GfK Custom Research Baltic“ apklausė Baltijos šalių gyventojus, siekdama išsiaiškinti degalų naudojimo įpročius. Pasirodo, lietuviai ne tik pakantesni nelegaliems degalams, bet ir puikiausiai žino, iš kur jų įsigyti.
Per apklausą paaiškėjo, kad estai labiau nei latviai ar lietuviai ištikimi tam pačiam degalinių tinklui. Net 69 proc. kas dieną vairuojančių apklausoje dalyvavusių estų visuomet pilasi degalus iš to paties mažmenininko, o Lietuvoje ir Latvijoje taip elgiasi pusė vairuojančių respondentų.
Visose trijose šalyse daugiau nei du trečdaliai kas dieną vairuojančiųjų pripažino, kad reguliariai naudojasi lojalumo kortelėmis, kurias siūlo degalinės. Apie trečdalis Baltijos šalių vairuojančiųjų naudojasi paslaugomis, kurias siūlo degalinės: draudimo įsigijimu, automobilio plovimu ir pan. Tai pripažino 32 proc. lietuvių, 38 proc. latvių ir 24 proc. estų.
Apibendrindama tyrimo rezultatus „GFK CR Baltic“ verslo plėtros vadovė Lietuvoje Laura Astrauskienė pasakoja, kad daugiau lietuvių ir latvių prisipažino, jog pirktų nelegalius degalus.
„Paklausti, ar pirktų nelegalius degalus už žemesnę kainą, Lietuvoje ir Latvijoje du trečdaliai teigė, kad pirktų, o Estijoje – tik trečdalis, – apibendrina apklausos rezultatus L. Astrauskienė, – Patikslinus ar, jei norėtų pirkti nelegalius degalus, žinotų į ką kreiptis ir kur pirkti, daugiausia atsakiusių, kad žino, – Lietuvoje, net 55 proc. kas dieną vairuojančių. Latvijoje – 47 proc., o Estijoje mažiausiai – 21 proc.“
Per apklausą paaiškėjo, kad Baltijos šalių vairuotojai, sudalyvavę apklausoje, vidutiniškai degalams išleidžia 51–100 eurų per mėn. Lietuvoje tokią sumą degalams išleidžiančių yra 54 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 34 proc. Dar 29 proc. estų vidutiniškai per mėn. degalams išleidžia 100–150 eurų, kitose šalyse šią sumą išleidžiančių degalams yra mažiau.
Tikinčiųjų, kad degalai visose jų šalies degalinėse yra tos pačios kilmės šalies, yra tik 35 proc. lietuvių, latvių – 55 proc., o estų – 42 proc.
Apklaustųjų taip pat teirautasi, ar jie sutinka, jog degalų mažmenininkų pelningumas žemas. Tik apie 10 proc. sutiko su šiuo teiginiu: 10 proc. lietuvių, 11 proc. latvių, 6 proc. estų. Tačiau nesutinkančių su šiuo teiginiu dauguma: 75 proc. lietuvių, 74 proc. latvių, 74 proc. estų.
Su degalų kokybės problemomis yra susidūrę pusė visų trijų šalių vairuojančiųjų.
Paprašyti įvertinti, kaip pasitiki degalų rinka savo šalyje, respondentai pasiskirstė per pusę – apie 50 proc. visose šalyse šia rinka pasitiki. Visose trijose šalyse respondentai įvertino šį sektorių septynių balų sistemoje: nuo 1 – visiškai nepasitiki iki 7 – visiškai pasitiki.
„Pasitikėjimas degalų rinka Baltijos šalyse yra labai vidutiniškas, palyginti su kitų sektorių pasitikėjimo rodikliais. Rezultatai parodė, kad lietuviai ir latviai jį vertina geriausiai – įvertinimų vidurkis buvo 4,5 balo, Latvijoje – 4,5 ir Estijoje – 4,2 balo iš 7 galimų, – teigia L. Astrauskienė. – Antai pasitikėjimas draudimo sektoriumi siekia 4,7 balo, bankais – 4,5 balo, IT sektorius ar valstybinė televizija – 5,1 balo, mažmeninės prekybos tinklais – 4,5 balo, – gautus rezultatus apibendrina L. Astrauskienė.
Apklausa atlikta sausio mėnesį internetu. Joje dalyvavo beveik 2800 respondentų trijose Baltijos šalyse.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.