Lietuvai karščiai ir liūtys didelės žalos nepadarė

 

LAKD Eismo saugumo skyriaus vadovas Egidijus Skrodenis, paklaustas, kaip dideli karščiai veikia vairuotojus ir ar tai lemia didesnį avaringumą, sako, kad pastaruoju metu eismo įvykių padaugėjo: „Vairuotojai labiau atsipalaiduoja, nebėra tokie dėmesingi,  todėl dažniau sukelia avarinių situacijų netgi ten, kur kelio ruožas nepavojingas, pavyzdžiui, tiesiame kelio ruože įvažiuoja į medį. Neseniai Panevėžio aplinkkelyje 72 metų senukas, veikiausiai paveiktas kaitros, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, palindo su savo automobiliu po kita transporto priemone“.

Specialistas primena, kad karštis neigiamai veikia padangas, jos nuo pernelyg didelės kaitros dažnai sprogsta: „ Liepos 7 d. Panevėžio aplinkkelyje sprogo vilkiko padanga. Incidento metu žuvo du žmonės. Esant karščiams, reikia itin rūpintis padangų kokybe, nes senos, restauruotos padangos sprogsta dažniau“.

Oro temperatūrai pakilus iki 30 laipsnių, Lietuvoje pradėjo lydytis asfalto dangos. Dėl šios priežasties apribotas sunkiasvorių transporto priemonių eismas. Kelyje A14 pakilo gelžbetoniniai blokai.

„Jau greitai keliuose atsiras vairuotojus įspėjantys ženklai apie dėl kaitros susidariusias kliūtis kelyje. Taip bus siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį ir būti pasiruošusiems nenumatytoms kliūtims“, – dėsto LAKD Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas.

Jis patikina, kad dėl kaitros ir liūčių Lietuva iš esmės nukentėjo ne daug: „Daugiausia žalos padaryta Vilniaus miestui, kitur – išversta medžių, bet tai – kasdieninis kelininkų darbas“.