Lietuva ir Rusija susitarė dėl leidimų 2017-iems metams. Ar visi patenkinti?
2016 metų lapkričio 29 dieną Maskvoje įvyko bendros Rusijos ir Lietuvos transporto komisijos posėdis, kurio metu buvo susitarta dėl leidimų tarptautiniams krovinių gabenimams kvotų 2017 metais. Susitikime iš Rusijos pusės dalyvavo Automobilių transporto agentūros („Rosavtotrans“) generalinis direktorius Aleksej Dvojnyx, Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP ir Federalinės transporto sferos priežiūros tarnybos („Rostransnadzor“) atstovai. Šių derybų eigą ir rezultatus Lietuvos vežėjų interesus susitikime atstovavę asmenys – Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava” prezidentas Erlandas Mikėnas ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislavas Kondratovičius – vertina labai skirtingai.
Minėtas susitarimas numato, kad 2017 metams Lietuva gaus 170000 dvišalių ir tranzitinių leidimų (162500 paprastų ir 7500 – su specialia žyma, leidžiančia vežti trečiųjų šalių krovinius iš Lietuvos terminalų) bei 8500 trišalių leidimų. Rusijos vežėjai gaus 245000 dvišalių ir tranzitinių leidimų bei 8500 trišalių leidimų. Leidimais bus apsikeista iki 2016 metų gruodžio 15 dienos.
Tačiau daugiau nerimo Lietuvos vežėjams kelia ne tik šie skaičiai, bet ir 2015 metų spalio 14 dienos 301-ojo Rusijos transporto ministerijos įsakymo pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2017 metų sausio 1 dienos. Įsigaliojus šiems pakeitimams, Lietuvos vežėjai nebegalės vežti krovinių iš Lietuvos terminalų su dvišaliais leidimais ir muitinės žyma.
Erlandas Mikėnas šių derybų rezultatus vertina taip: “Rusijos pusė laimėjo futbolo mačą 5-0.” Jo nuomone, situacija derybų pradžioje buvo palanki Lietuvai, kadangi rusų siūlomas dvišalių leidimų skaičius su kaupu tenkino Lietuvos poreikius, todėl šia aplinkybe buvo galima pasinaudoti derantis dėl trišalių leidimų. Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovas Vladislavas Kondratovičius išreiškė Rusijos pusei mūsų pageidavimą – 50000 trišalių leidimų. Vietoj to Rusija pasiūlė 7500 naujo tipo leidimų – dvišalių su specialia žyma, skirtų vežti trečiųjų šalių krovinius iš Lietuvos terminalų. Toks pasiūlymas p. Mikėno netenkino. Jis pasakoja: “Negaliu paaiškinti, kodėl, tačiau mūsų delegacija sutiko su Rusijos siūlomu skaičiumi leidimu. … Sėdėjau šalia pirmininko ir visas pastabas sakiau, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių delegacija sutiko”.
Vienas iš Lietuvos vežėjų, Mečislavas Atroškevičius, yra kategoriškas. Jo nuomone, pervežimų rinka pereina Rusijos vežėjams. Šis procesas prasidėjo prieš keletą metų. Kai 2015 metais rudenį Lietuva dar nebuvo išnaudojusi savo dvišalių leidimų, Rusija paprašė 35000 papildomų leidimų. Lietuva juos suteikė, ir pariteto principu gavo tiek pat rusiškų leidimų, kurių tuomet Lietuvos vežėjams nereikėjo. Praėjo metai, ir situacija pasikartojo – šių metų lapkričio mėnesį Rusija vėl kreipėsi papildomų leidimų. Lietuva turėjo daugiau nei pakankamai neišnaudotų leidimų, tačiau sutiko su Rusijos prašymu ir atidavė Rusijos vežėjams tūkstančius leidimų. Taip tenkindama Rusijos vežėjų poreikius, Lietuva žlugdo savo vežėjų verslą.
Tuo tarpu Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos delegacijos vadovas, derybų rezultatus komentuoja visiškai kitaip: “Derybas vertinu gerai, nes pavyko padidinti trišalių leidimų kiekį. Vietoj 6000, kuriuos turėjome 2016 metų pradžioje, turime 16000 (8500 trišalių ir 7500 dvišalių su specialia žyma – red. past.).”
Pasak V. Kondratovičiaus , kai Lietuvos delegacija paprašė 50000 trišalių leidimų, Rusijos delegacijos atstovai pateikė statistikos skaičius, ir paaiškėjo, kad 2016 metais su trišaliais leidimais iš Lietuvos į Rusiją buvo atlikta tik 1500 vežimų. Lietuvos verslo atstovai savo pageidavimo suteikti kitiems metams 33,3 karto daugiau trišalių leidimų statistiniais duomenimis ar kitokiais skaičiavimais argumentuoti negalėjo. Ministerijos atstovas pabrėžė, kad tokio lygio derybose reikia kalbėti skaičių ir faktų kalba, o ne kaip kitaip. Jo manymu, „Linava“ buvo nepasiruošusi. Rezultate trišalių leidimų pavyko suderėti 8500.
Komentuodamas Rusijos transporto ministro įsakymo Nr. 301 pakeitimus, V. Kondratovičius paaiškino, kad jeigu krovinys buvo įvežtas į šalį, iškrautas, apdorotas ir išvežtas į Rusiją, jis bus traktuojamas, kaip dvišalis vežimas, pridedant ankstesnio CMR važtaraščio kopiją su sandėlio žyma, kad kopija tikra. Tokiems vežimams galės būti naudojami dvišaliai leidimai, kurių Lietuvos atstovai suderėjo pakankamai.
„Linavos“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas gruodžio 1 dieną vykusiame „Linavos“ renginyje, pristatydamas vežėjams derybų su Rusija rezultatus ir įsakymo Nr. 301 pakeitimus, patvirtino, kad kitos galimybės vežti krovinius iš terminalų (vadinamasis „pavedimas“/„poručenije“, CMR važtaraščio, su kuriuo krovinys buvo pristatytas į terminalą, kopija) lieka galioti.
V. Kondratovičius pabrėžė, kad po derybų su Rusijos atstovais „Linava” turi išaiškinti savo nariams naujos tvarkos niuansus. Jei vežėjams kiltų klausimai, „Linava“ per dvi savaites privalo juos pateikti ministerijai, o ministerija, savo ruožtu, persiųs juos Rusijai ir operatyviai gaus atsakymus. V. Kondratovičius taip pat paminėjo, kad derybų metu šalys susitarė skirti oficialius kontaktinius asmenis, kurie privalės operatyviai reaguoti į bet kokias iškylančias problemas. Delegacijos taip pat susitarė dėl kito artimiausios susitikimo – jis turėtų įvykti 2017 m. kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Susitikimo metu planuojama aptarti, kaip vyksta vežimai pagal naują tvarką ir išspręsti problemas, jeigu tokios atsiras. P. Kondratovičius sako: „Aš manau, kad įdėjome pakankamai saugiklių. … Iš Rusijos pusės matau supratimą ir norą bendradarbiauti.”
Tuo tarpu E. Mikėnas ir vežėjai, su kuriais kalbėjosi CargoNews.lt redakcija, įsitikinę, kad planuojamas susitikimas su Rusijos atstovais jokios naudos neduos. Rusija gavo pakankamai dvišalių leidimų ateinantiems metams, ir jeigu Lietuvai kils problemų, vežant pagal naują tvarką, ji jokių svertų tolimesnėms deryboms nebeturi. P. Mikėnas sako, kad delegacijos vadovo pozicija derybų metu jam buvo nepriimtina, “tuo labiau, kad prieš tai suderinta derybinė pozicija buvo pakeista, ignoruoti mūsų pasiūlymai.”
Abu Lietuvos delegacijos nariai pripažįsta, kad derybų eiga buvo sunki, tačiau toliau jų versijos išsiskiria. E.Mikėnas teigia, kad matydamas, jog ministerijos atstovas nesilaiko suderintos derybų pozicijos ir sutinka su Rusijos pasiūlymais, išsakė ministerijos atstovams pastabas dėl jų derybinių įgūdžių. Po dar kelių pastabų jis Lietuvos delegacijos vadovo buvo išprašytas iš patalpos, kurioje vyko susitikimas. P. Kondratovičius gi teigia, kad E.Mikėnas pats elgėsi emocingai, ir tam tikru derybų momentų pareiškė, jog siūlo stabdyti derybas ir išeiti. Be abejo, tokio lygio derybos – ne vieta emocijoms reikšti. Tačiau matant būtent šių derybų rezultatus, kyla klausimas – galbūt, visai Lietuvos delegacijai reikėjo atsistoti ir išeiti iš derybų salės? Nutraukti derybas galėjo būti teisingesnis sprendimas, nei suteikti Rusijai galimybes auginti savo dalį Lietuvos rinkoje. Tačiau V. Kondratovičius tęsė derybas ir sutiko su Rusijos sąlygomis.
Kodėl dvi struktūros, privalančios atstovauti ir ginti Lietuvos vežėjų interesus, supranta situaciją ir veikia taip skirtingai?
Kaip teigia V. Kondratovičius, Susisiekimo ministerijos veiklos sfera apima ne tik vežėjų automobilių keliais interesų atstovavimą. Ši ministerija rūpinasi viso transporto sektoriaus reikalais. Todėl vežėjų atstovai turi nuosekliai ir aktyviai dirbti su valdžios institucijomis ir patys siekti deramo dėmesio savo problemoms. Panašu, kad šiuo metu šioje srityje “Linavos” veikla nėra pakankamai efektyvi.
Atsakyti į aukščiau užduotą klausimą galėtų keletas sąmokslo teorijų, kaltinimai „Lietuvos pardavimu”, „pasiruošimo prieš svarbias derybas stoka” arba „savo asmeninio verslo interesų vietoje visų vežėjų interesų gynimas”. Tačiau akivaizdus faktas, kad valdžios ir verslo atstovai neveikė išvien. Erlandas Mikėnas sako, kad prieš derybas „Linavos” atstovai susitiko su departamento žmonėmis, tada su viceministru Algiu Žvaliausku, susitiko su derybų grupės vadovu Kondratovičium būtent tam, kad suderintų Lietuvos poziciją. Kaip matome iš rezultatų, to nepakako. Kas mūsų šalies delegacijai pakišo koją? Be kitų, peršasi išvada, kad Susisiekimo ministerijos atstovams nepakako kompetencijos. Valdžios atstovai vienareikšmiškai patenkinti savo darbu derybose, už skaičių ir protokolo nematydami vežėjų problemų esmės. Dauguma, tikriausiai, sutiks, jog vesti derybas, nuo kurių rezultatų priklauso dešimčių tūkstančių Lietuvos transporte ir logistikoje dirbančių žmonių darbo sąlygos, derėtų skirti tą valdžios institucijų atstovą, kuris turi neabejotinai gilią patirtį, žinias ir informaciją apie vežėjų poreikius ir lūkesčius.
Ką daryti, kad derybų rezultatais būtų patenkinti ne tik Susiekimo ministerijos darbuotojai bet, pirmiausia, vežėjai? Į šį klausimą turi atsakyti ne tik „Linavos” atstovai, bet ir patys verslininkai. Būtent įmonių vadovai, kurių automobiliai stringa pasienyje; kurie moka įvairias baudas, pasiklydę Rusijos įstatymų džiunglėse; kurių kroviniai atitenka rytų kaimyno vežėjams; kurių paslaugų kainos dempinguojamos iki „sausos” savikainos – būtent šie įmonių vadovai ir savininkai turi reikalauti tiek iš valdžios struktūrų, tiek iš asociacijos, atstovaujančios jų interesus, sistemingo ir produktyvaus darbo. Tokio darbo rezultatu turi būti priimtinos verslo sąlygos.
Komentarai
Mums Letuvos vežeiams nesvarbu kas kokei partiioi priklausa . Ieigu žmenes V. Kondratavičius atstovauia Valstibiu interesai to turi padariti tik savo Valstibiu geresne a ne blogesne .
Nepasiruošęs delegacijos vadovas vadovavo nepasiruošusiai delegacijai. Ar ne auksinio svogūno nominacijos vertas įvykis? Ar ne gerbiamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos partijos narys, Susisiekimo ministerijos įpareigotas vadovauti šiai delegacijai V. Kondratavičius, turėjo pasirūpinti savo vadovaujamos pusės narių, o visų pirma savo paties kompetencija, reikiamomis žiniomis, derybiniais svertais? Nepriimtinas toks delegacijos vadovo pasiteisinimas, neva Susisiekimo ministerijos veiklos sfera apima ne tik vežėjų automobilių keliais interesų atstovavimą. Ponas V. Kondratavičius vyko į Maskvą VADOVAUTI delegacijai, kuri derėjosi su atstovais Rusijoje ne dėl leidimų gabenti krovinius lėktuvais ar laivais, o būtent krovininiais automobiliais, t. y. keliais. Iš V. Kondratavičiaus komentarų galima daryti išvadą, kad delegacijos vadovas į Maskvą vežė tik savo parašą. Susitikime dalyvavo dvi pusės - Lietuva ir Rusija, o derybų rezultatai rodo, kad Lietuvos pusės niekas neatstovavo.
Tokems žmonems Valditi Linavoie neveta !!! ieigu ni prezidentas ni sekretoriatas NENORI NI GIRDETI NI MATITI VEŽEIU PROBLEMU !
Gruodžio 1 dieną neįvykusiame (nebuvo kvorumo) asociacijos Linava Kongrese einančio prezidento pareigas Mikėno buvau apkaltintas, kad šiame forume dažnai pasisakau įvairiais klausimais ir šias diskusijas stebi kai kas iš užsienio, viską fiksuoja ir tokia mano veikla neva kenkia Lietuvos vežėjų interesams. Labai apgailestauju, kad mūsų forumuose ir diskusijose tarp vežėjų retai dalyvauja pats Mikėnas, o tiksliau visai nedalyvauja, nes "jo ekselencijai" per žema bendrauti su paprastais vežėjais. Todėl ponas Mikėnas ir nevaldo situacijos ir nežino mūsų poreikių bei problemų. Daug buvo rašoma ir diskutuojama apie sistemos "Platon" problemas, apie Rusijos pusės reikalavimus registruojant sistemoje transporto priemonės notariškai patvirtintų dokumentų, su vertimu į rusų kalbą. Taip pat nuo gruodžio 1 dienos pasikeičiant maršrutui sistemoje "Platon" nebus grąžinami pinigai už anuliuotas maršrutines kortas. Šitie svarbūs vežėjams klausimai net nebuvo įtraukti į derybų dienotvarkę ir jie nebuvo diskutuojami, nors ir galima buvo tai padaryti prie "kitų klausimų". Tai tik dar kartą patvirtina vežėjų atstovų pilną savo nekompetenciją ir visišką nepasiruošimą deryboms.
Būti prezidentu ir eiti prezidento pareigas - du skirtingi dalykai. Algimantas Kondrusevičius buvo prezidentu, tai buvo asmenybė, kaip kas bevertintu jo darbus. Ir man labai skaudu, kad šiemet švenčiant Linavos 25-metį iš siūlomų apdovanojimui skirtų žmonių sąrašo Mikėno ranka Kondrusevičiaus pavardė buvo išbraukta. Labai žemas lygis ir rodo Linavos vadovybės degradacijos lygį. Kondrusevičiui būnant Linavos prezidentu negalėjo įvykti tai, kas įvyko lapkričio 29 dieną Maskvoje. Tais laikais Lietuvos delegacija veikė kaip vienas gerai suderintas mechanizmas, žaidė kaip viena komanda, todėl ir sudėtingiausioje politinėje situacijoje Lietuvos vežėjai visada turėdavo geras sąlygas verslui Rusijoje. Erlandas Mikėnas kol kas tik eina prezidento pareigas. Ar jis taps prezidentu - man kelia didelių abejonių. Lapkričio 25 dieną šiame forume atsakydamas vienam vežėjui rašiau: "...Gintarai, tam kad derėtis reikia žinoti kaip, turėti kam, paruošti argumentus ir derybinę poziciją. Labai abejoju dėl Mikėno mano minėtų derybinių savybių, tuo labiau, kad jis visiškai nevaldo situacijos Rusijoje. Važiuoti " ant durniaus" į neparuoštas derybas ir tikėtis gero rezultato - tikrai yra neprotinga...". https://www.cargo.lt/asp/forum.asp?ID=88244&PAGE=3 Kaip matote nesu ekstrasensu, bet pataikiau kaip pirštu į dangų...
Pakalikas. Netikėliai. Versas žlugdomas ! Ačiū
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.