Lenkijos akcizinių prekių gabenimo patikros sistema – ar yra trūkumų?
Lenkijoje jau kurį laiką veikia vadinamoji kelių monitoringo sistema, kurios tikslas yra efektyvesnis akcizinių mokesčių surinkimas. Vežėjai – tiek lenkiški, tiek lietuviški – nuo pat pradžių kritiškai žiūrėjo į jos įvedimą, bet dabar jau reikia žiūrėti, ar ji veikia sklandžiai. Atrodė, kad pagrindo nerimui nėra, bet staiga iškilo netikėtos problemos. CargoNews.lt nusprendė išsiaiškinti, kas atsitiko ir kiek tai yra rimta.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas yra europinio masto problema. Europos Komisijos skaičiavimais, 2014 m. ES valstybės negavo apie 160 mlrd. eurų arba 14% lėšų, kurias buvo planuota gauti šioje srityje. Lenkija, kuri liūdnai pagarsėjo savo „degalų mafija“, prarado 9,3 mlrd. eurų arba beveik ketvirtadalį šalies PVM pajamų.
Pavyzdžiui, šių metų vasarį šalies muitininkai Lietuvos-Lenkijos pasienyje sustabdė sunkvežimį iš Latvijos su kontrabandinėmis cigaretėmis, kurių vertė siekė 5,5 mln. zlotų. Sausį buvo sulaikytas furgonas, kurį vairavo tos pačios valstybės pilietis ir kuriame rasta daugiau negu milijono zlotų vertės nedeklaruotų tabako gaminių.
Trumpai sakant, lenkus galima suprasti, tuo labiau, kad ne jie pirmi sugalvojo tokį patikros mechanizmą – panaši sistema (EKAER) nuo 2015 m. veikia Vengrijoje. Tačiau vengrų atvejis apima „pavojingus“ krovinius, o Varšuvos akcentas – akcizinės prekės (detalų aprašymą galima rasti ČIA).
Kodėl vežėjai buvo prieš
Pirmiausiai nepasitenkinimą išreiškė pačios Lenkijos vežėjai, kurių nuomone, įstatymas permeta per daug atsakomybės ant jų pečių (beje, Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU irgi pažymėjo, kad už kai kuriuos prekių siuntėjo ar gavėjo pažeidimus neturėtų būti baudžiamas vairuotojas ar vežėjas). Kolektyviniame laiške prezidentui jie nurodė, kad nauja tvarka ne tiek padeda kovoti su nesąžiningomis įmonėmis, kiek sunkina mažų kompanijų darbą, kurios dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie naujų reikalavimų gali patirti nepakeliamų nuostolių ir bankrutuoti (jau nekalbant apie daugybę neaiškumų, kurie atveria kelia laisvoms interpretacijoms).
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sakė taip: „Tokių kontrolės sistemų nėra nei vienoje iš Europos Sąjungos šalių, net Rusijoje nėra. Savaime aišku, kad mes prieš kontrabandą, už sąžiningą verslą, bet ne tokiais būdais. Tikrai patirsime papildomų išlaidų“, – konstatavo asociacijos vadovas. Specialiai CargoNews.lt „Linava“ pažymėjo: „Gaila, kad su kontrabanda yra kovojama sąžiningų vežėjų sąskaita, kuriems atsiranda papildoma administracinė našta. Akcizinių prekių gabenimas yra sudėtingas pervežimas, ir papildomi suvaržymai tik dar labiau didina sąžiningų vežėjų išlaidas. Tuo metu pseudo vežėjai, kurių tikslas, prisidengiant šio sektoriaus atstovais, užsidirbti nelegaliai, vargu ar pajaus skirtumą. Manome, kad šios patikros sistemos galėtų ir nebūti“.
Vežėjai savo komentaruose buvo ne tokie diplomatiški. „Čia ne Europa – čia banditai, visi nori pavogti pinigų iš vežėjų, KATASTROFA“; „Lenkijos importas/eksportas – dar sutikčiau, kad jie nori kontroliuoti savo šalį, bet prie ko čia tranzitas – nesuprantama“; „Tikrai reikėtų, kad didieji vežėjai parengtų peticiją-skundą dėl tokios nesąmoningos sistemos įvedimo. Jei laimėtų skundą, tada gal ir mažieji vežėjai nežlugtų, kurie turi tik po kelias mašinas. Jeigu ne – tada mažiesiems vežėjams krachas. Susimokėsi vieną baudą, kitą ir praeis noras dirbti iš viso…“; „Ž…a, jei mūsų valdžia nesiims priemonių šiam marazmui išspręsti, vežėjai daug praras, ekspres kroviniai nebetenka prasmes ir t.t.“ Ir tai tik dalis „pozityvių“ atsiliepimų.
Ką mano Europa
Vertą dėmesio pastabą pateikė Ramunė Romeikienė iš UAB „LITAKSA“ & „ULTIMA RATIO“: „Akivaizdu, kad priimtu įstatymu Lenkija griauna kertinį ES bendrosios rinkos veikimo principą – laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Šiame įstatyme išdėstyti reikalavimai tranzito atžvilgiu – vienareikšmiškai. O labiausiai šis įstatymas kirs Lietuvos vežėjų interesams, atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį. Mano nuomone, būtina pateikti skundą Europos Komisijai su prašymu nedelsiant inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lenkiją dėl SESV 34-36 straipsnių pažeidimo. Bet kokios valstybės-narės taikomos priemonės, turinčios poveikį laisvam prekių ar paslaugų judėjimui (o šiuo atveju – didžiulė papildoma, neproporcinga ir nepagrįsta administracinė našta transporto įmonėms, ir sudarytos papildomos kliūtys kirsti Lenkijos teritoriją tranzitu), pagal SESV 36 straipsnį yra leidžiamos tik išimtiniais atvejais, numatytais šiame straipsnyje ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimuose. Pagal SESV 36 straipsnį, bet kokie prekių importo, eksporto ar TRANZITO apribojimai ar LYGIAVERČIO POVEIKIO PRIEMONĖS leidžiamos tik tada, jeigu tai yra pateisinama visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, visuomenės dorovės arba žmonių sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais (pateiktas sąrašas yra baigtinis ir negali būti taikomas išplėstai). Be to, valstybės taikomos priemonės ne tik turi turėti tiesioginį poveikį saugomiems visuomenės interesams, tačiau privalo neperžengti reikiamų ribų (proporcingumo principas). Skundą Europos Komisijai dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros inicijavimo gali pateikti suinteresuota valstybė, jos institucija, asociacija, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo“.
Susidomėjusi šiuo „europiniu“ aspektu, CargoNews.lt redakcija kreipėsi į Europos Komisijos (EK) atstovybę Lietuvoje su prašymu patikslinti, ar Lenkijos kelių monitoringo sistema nepažeidžia ES teisės – tuo labiau, kad „Linavos“ teigimu, Briuselis negali jos įtakoti, „nes tai yra vidinė šalies tvarka“. Lenkijos vežėjų asociacija (ZMPD) irgi pažymėjo, kad, atlikusi savo teisinę klausimo analizę, priėjo išvados, kad valstybė galėjo priimti atitinkamą sprendimą, todėl į europines struktūras nesikreipė.
Tačiau EK atstovybės Lietuvoje atsakymas buvo ne toks vienareikšmiškas: „EK žino apie naują Lenkijos prekių gabenimo keliais monitoringo sistemą. Šiuo metu yra analizuojamas šios sistemos suderinamumas su ES teise“. Kitaip tariant, kategoriškai teigti, kad lenkai nieko nepažeidė, kol kas negalima. Dar daugiau, turint omenyje faktą, jog pastaruoju metu Lenkija turi nemažai rimtų juridinių nesutarimų su Briuseliu (kalbama net apie tai, kad šalis dėl savo teisinio savivaliavimo gali prarasti balso teisę ES), darytina prielaida, jog EK labai atidžiai išnagrinės ir šį ginčytiną transporto klausimą, kas gali baigtis prašymu Varšuvai pakoreguoti ar net atšaukti įvestą tvarką.
Netikėti nemalonumai
Akivaizdu, kad bet koks verslininkas nenori kažkokių naujų įstatymų, kurie reikalauja iš jo papildomo laiko ir išlaidų. Tačiau po kurio laiko vežėjai, atrodo, apsiprato su Lenkijos reikalavimais. Taip pat nebuvo požymių, kad ji įvestos tvarkos pagrindu kažkaip ribotų kitų šalių transporto kompanijų konkurencingumą. Kaip CargoNews.lt informavo „Linava“: „Nusiskundimų nesame gavę. Lenkija yra pažengusi ir šiuolaikiška valstybė, tad natūralu, kad reikalavimas taikomas visiems vienodai. Šia tvarka ribojamas visų šalių vežėjų konkurencingumas prieš kitas transporto rūšis“.
Tačiau staiga pasirodė netikėta žinia: net ir pateikus pranešimą (SENT) apie akcizinių krovinių gabenimą PUESC sistemoje, Lenkijos muitinė reikalauja, kad vežėjas samdytų palydos tarnybą. „Linava“, prašydama situacijos išaiškinimo, kreipėsi į Lietuvos ambasadą Lenkijoje, kuri peradresavo klausimą šios šalies Finansų ministerijai. Pastaroji paaiškino, kodėl šalies pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas, ir nurodė, kad apmokėti palydą krovinio vežėjas ir siuntėjas turi kartu. CargoNews.lt neturi galimybės atskleisti visų įvykio detalių, bet esmė ta, kad krovinio vežėjui ir siuntėjui jis buvo netikėtas, ir dabar, redakcijos duomenimis, vežėjai arba nesutinka dirbti, jeigu siuntėjas atsisako finansuoti palydą, arba gabena krovinį ne per Lenkijos teritoriją. Kitaip tariant, pasitvirtina prielaida, kad lenkų sukurta sistema komplikuoja transporto sektoriaus darbą.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad PVM surinkimas yra svarbus bet kuriai valstybei, tačiau toli gražu ne faktas, kad sugriežtinta Lenkijos akcizinių prekių gabenimo tvarka padės jai padidinti pajamas šioje srityje. Vietinių ir Lietuvos vežėjų nuomone, sukčiai, skirtingai nuo sąžiningų transporto kompanijų, problemų neturės, todėl naujos patikros sistemos galėtų ir nebūti. Ar ji prieštarauja ES teisei, kol kas neaišku – lygtais neprieštarauja, bet EK patikrinimas dar nebaigtas.
Pozityvus momentas šioje istorijoje tik tas, kad iki paskutinio momento viskas veikė gana sklandžiai, bet netikėtas vežėjo incidentas su Lenkijos muitininkais patvirtino, jog teisinis naujos tvarkos pagrindas turi spragų bei komplikuoja transporto verslą, ir jeigu jau Lenkijos valdžia nenori jos atšaukti, galėtų bent patobulinti.
Pastaruoju atveju pažymėtina, kad, kaip CargoNews.lt informavo ZMPD, ruošiamos dvi įstatymo pataisos, kurios turėtų būti svarstomos parlamente jau rudenį ir gali būti priimtos iki metų pabaigos. Pirma (bloga žinia) susijusi su transporto priemonės judėjimo stebėjimu, kas gali reikšti vežėjams papildomas išlaidas specializuotos įrangos įsigijimui. Antra (gera žinia), leidimas pervežimui galės apimti ne vieną, o kelias prekes.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.