Kur kreiptis, kai dingsta krovinys su vairuotoju?
Paėmęs krovinį Bochume (Vokietija), Latvijoje registruotos transporto ir logistikos įmonės autovežio vairuotojas turėjo jį pristatyti vienai Lietuvos verslo kompanijai, įsikūrusiai Kaune. Sėkmingai pervažiavęs Vokietijos teritoriją ir kirtęs Lenkijos sieną, po kurio laiko vairuotojas dingo kaip į vandenį. Daugiau nei dvi paras nebebuvo galima susisiekti su juo mobiliuoju ryšiu, navigacinė sistema taip pat buvo išjungta. Transporto ir logistikos įmonės vadovui beliko konstatuoti, kad autovežio vairuotojas pagrobtas kartu su visu kroviniu – 8 naujais lengvaisiais automobiliais. Vežėjo įmonė galimai prarado transporto priemonę, dingo žmogus – vairuotojas, krovinys nepasiekė užsakovo.
Kas atsakingas už dingusį krovinį?
Pasak advokatės Vaivos Mašidlauskienės, advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkės, šiuo atveju sprendžiant iškilusias problemas, pagrindinis dokumentas yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencija.
Vadovaujantis CMR konvencija, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo krovinio gavėjui momento. Konvencijos antro skyriaus 3 straipsnis nurodo, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už klaidas visų asmenų, kurių paslaugomis naudojasi visame krovinio vežimo procese.
Dėl to, kad šioje situacijoje turi būti taikomos CMR Konvencijos nuostatos, atsakomybė už krovinio dingimą turi būti analizuojama CMR Konvencijos rėmuose. CMR Konvencijoje nustatyta vežėjo atsakomybė, būtent – vežėjas yra atsakingas tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.
Vežėjo atsakomybės prezumpcija būtų paneigta, jeigu jis įrodytų, kad buvo bent viena iš aplinkybių, įtvirtintų CMR Konvencijos 17 str. 2 ir / arba 4 dalyse. t. y. dėl kroviniu disponuojančio asmens netinkamų veiksmų ar aplaidumo; dėl kroviniu disponuojančio asmens duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo; dėl krovinių paslėptų defektų; dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo numatyti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio.
CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis žemiau išvardytomis aplinkybėmis:
– buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje;
– kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai;
– jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu;
– dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, mechaniškai pažeisti;
– dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo.
Šias aplinkybes turėtų nurodyti pats vežėjas, be to, turėtų įrodyti tokių aplinkybių bei žalos priežastinį ryšį.
Vadinasi, šioje situacijoje numatome vežėjo atsakomybę, o jo atsakomybės ribos priklausys nuo to, kas bus nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat – nuo paties vežėjo bei nuo vairuotojo elgesio šioje situacijoje.
Jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad krovinys buvo pavogtas, vežėjas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės CMR Konvencijos 17 str. 2 p. pagrindu tuo atveju, jeigu įrodytų, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo išvengti šių įvykių. Ikiteisminio tyrimo metu būtų vertinamas vairuotojo elgesys, krovinio pervežimo organizavimas – ar buvo sustota kiek įmanoma saugesnėje aplinkoje ir ar tik neatidėliotinu atveju; ar buvo duoti konkretūs nurodymai vairuotojui. Ikiteisminio tyrimo metu kruopščiai vertinamas vairuotojo elgesys, kuris šiuo atveju sąlygotų vežėjo atsakomybę.
Kur kreiptis dingus kroviniui?
Nurodytos problemos sprendimas turi prasidėti nuo krovinio savininko ir vežėjo tarpusavio bendradarbiavimo. Krovinio savininkas, pirmiausia, turi kreiptis į vežėją, kad šis nurodytų, kur yra krovinys, kodėl neįmanoma susisiekti su autovežio vairuotoju, kada krovinys bus pristatytas. Priklausomai nuo vežėjo elgesio šioje situacijoje, priklausys ir tolesnis krovinio savininko elgesys.
Krovinio savininkui nesulaukus iš vežėjo jokios informacijos, pačiam vežėjui vengiant spręsti susidariusią problemą, vengiant kontaktuoti su krovinio savininku, krovinio savininkas dėl krovinio dingimo turi kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatytos visos su krovinio dingimu susijusios aplinkybės, atsakingi asmenys. Kadangi neaiški tiksli krovinio dingimo vieta, krovinio savininkas gali pareiškimu kreiptis į policijos komisariatą Lietuvoje pagal krovinio savininko buveinės registracijos vietą, pateikti krovinio įsigijimo dokumentus (pvz. sutartis, sąskaitas – faktūras, jų apmokėjimą įrodančius dokumentus), CMR važtaraštį, krovinio pervežimo užsakymą – sutartį, visą kitą informaciją, kuri kiek įmanoma daugiau identifikuotų vežėją ir vairuotoją. Lietuvos teisėsaugos institucijos pagal tyrimo eigoje paaiškėjusią informaciją galės priimti sprendimą arba galės persiųsti visą medžiagą kitos šalies teisėsaugos institucijoms, arba pačios galės atlikti visus tyrimo veiksmus bendradarbiaujant su kitos šalies teisėsaugos institucijomis.
Turint duomenų, kad vežėjas yra Latvijos Respublikoje registruota įmonė, dalyvaujanti TIR garantinėje sistemoje bei esanti TIR knygelės turėtoja, tokią informaciją taip pat tikslinga nurodyti pareiškime teisėsaugos institucijai. Šios informacijos pagrindu teisėsaugos institucijos gali pateikti užklausą Latvijos nacionalinei vežėjų asociacijai, be to, tai galėtų sukelti neigiamas pasekmes Latvijos vežėjo dalyvavimui TIR garantinėje sistemoje.
Jeigu pats vežėjas nesusijęs su krovinio dingimu ir yra aktyvus aiškinantis autovežio su kroviniu bei vairuotojo dingimo priežastis, vežėjas, neturint konkrečios informacijos apie autovežio, krovinio ir vairuotojo dingimo vietą, dėl to gali kreiptis į teisėsaugos institucijas savo šalyje arba, turint tikslesnę informaciją apie dingimo vietą, gali kreiptis į tos šalies, kurioje prarastas ryšys su vairuotoju, teisėsaugos institucijas.
Vežėjas turės pateikti autovežio registracijos dokumentus, vairuotojo asmens dokumentą (ar bent jau asmens duomenis), darbo sutartį su vairuotoju, CMR važtaraštį, užsakymą – sutartį. Žinant konkrečią dingimo vietą reikia kreiptis į tos šalies teisėsaugos institucijas.
Vežėjas apie autovežio, vairuotojo ir krovinio dingimą nedelsiant turi informuoti draudimo bendrovę. Draudimo bendrovei reikės pateikti tuos pačius dokumentus, kurie buvo pateikiami teisėsaugos institucijoms. Krovinį apdraudęs subjektas taip pat turi informuoti draudimo bendrovę.
Po šių veiksmų seka pretenzijos vežėjui siuntimas – tai reikėtų daryti CMR Konvencijoje numatyta tvarka. CMR konvencija įtvirtina, kad krovinys gali būti laikomas prarastu, nepateikiant kitų įrodymų, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, nepristatomas per 30 dienų, o jeigu terminas nebuvo suderintas – tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį priėmė vežėjas. Vadinasi, teisė iš vežėjo reikalauti atlyginti dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius atsiranda suėjus CMR Konvencijoje nustatytiems terminams ir suėjus nurodytiems terminams krovinio savininkas įgyja teisę pareikšti vežėjui motyvuotą raštišką pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu vežėjas vis dėlto po kiek laiko pristatytų krovinį jau pasibaigus CMR Konvencijos 20 str. nurodytiems terminams, krovinio gavėjas galėtų perkvalifikuoti tokio pobūdžio visišką praradimą į pavėluotą pristatymą.
Vežėjui neatlyginus nuostolių pagal krovinio savininko pareikštą pretenziją, krovinio savininkas galės ginti savo interesus teisme ir pareikšti vežėjui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Kokie dokumentai reikalingi ikiteisminiam tyrimui dėl krovinio vagystės?
Kreipiantis į teisėsaugos institucijas dėl krovinio vagystės bus reikalinga pateikti pareiškimą rašančios įmonės vadovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus (juridinių asmenų išrašą ar protokolą dėl direktoriaus išrinkimo) arba įgaliojimą, jeigu kreipsis ne pats įmonės vadovas. Taip pat reikės pateikti CMR važtaraštį, užsakymą – sutartį, krovinio įsigijimo dokumentus (lengvųjų automobilių įsigijimo sutartis, sąskaitas-faktūras, esant galimybėms – ir jų apmokėjimą įrodančius dokumentus), krovinio draudimo sutartį, esant galimybei – autovežio registracijos dokumentus, vairuotojo asmens dokumentą.
Kas atlygins patirtą žalą?
Kaip minėta, bendras principas – žalą atlygina vežėjas, jeigu nėra nustatoma aukščiau išvardintų aplinkybių, kurios atleistų vėžėją nuo atsakomybės. Kompensacijos dydis skaičiuojamas pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti (CMR Konvencijos 23 str. 1 d.). CMR Konvencijos 23 str., 28 str. numato tam tikras garantijas vežėjui, kuriomis ribojamas jam tenkančių atlyginti nuostolių dydis – kompensacijos suma negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Paprastai krovinio vertė nustatoma remiantis suma, kuri įrašyta važtaraštyje arba sąskaitose-faktūrose, lydėjusiose krovinį.
CMR Konvencijos 29 str. 1 p. įtvirtintas vienas atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 str. nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi – žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamu tyčiniams veiksmams.
Taigi šioje situacijoje vežėjo atsakomybės ribos priklausys nuo to, ar pats vežėjas nėra susijęs su krovinio praradimu, ar krovinio praradimas sąlygotas tik trečiųjų asmenų veiksmų, o krovinio vežėjas elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis.
Vežėjui, apsidraudusiam CMR draudimu, žalą atlygins draudimo bendrovė CMR Konvencijos ribose. Draudimo bendrovė žalą taip pat atlygintų ir tuo atveju, jeigu pats krovinys būtų buvęs apdraustas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žala būtų atlyginama tik draudimo bendrovei atlikus išsamų situacijos vertinimą ir įvykį pripažinus draudiminiu.
Pasak UAB „BTA Insurance Company“ Žalų reguliavimo departamento Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Dariaus Kačinsko, vežėjui, apsidraudusiam kelių transporto civilinės atsakomybės už krovinio pervežimą draudimu, gali būti atlyginama patirta žala net ir tuo atveju, jeigu vagis nesurandamas.
Draudikai įsipareigoja atlyginti žalą dėl vagystės ir krovinio apgadinimo ar praradimo, vadovaudamiesi ta pačia Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) ir nacionaline teise, neviršijant CMR konvencijos nuostatų. Draudimo bendrovė taip pat įsipareigoja kompensuoti krovinio išlaidas, patirtas gelbstint apgadintą ar sunaikintą krovinį.
Dėkoju advokatų kontoros „Altun ir partneriai A&P law group“ advokato padėjėjai Donatai Pundinaitei už pagalbą rengiant medžiagą
Komentarai
Ramune, bet po 30 dienų nebebus beveik jokios prasmės skelbti paieškos :) krovinys bus padėtas saugioj vietoj, transporto priemonė - pagal situaciją, numesta kur nors aikštelėj ar kt. Krovinio sulaikymas iš tiesų dažniausiai yra civilinių santykių klausimas (CK teisę sulaikyti krovinį numato), todėl tikrai vargu ar policija privalo tokiu atveju 'gelbeti' skolininkus.
O ar tas autovežis ir vairuotojas visgi atsirado, ar ne? Nieko stebėtino, kad policija neskelbia paieškos, motyvuodama tuo, kad nesuėjus CMR konvencijoje nustatytam krovinio pristatymo terminui, krovinys nelaikomas prarastu. Mes esame su tuo susidūrę, tik kitokiame kontekste: keletą kartų buvome sulaikę skolininkų krovinius, tai tie skolininkai pirmiausia bandė kreiptis į policiją ir prokuratūrą, bet visiškai nieko nepešė ir skolas sumokėjo. Norėtųsi daugiau informacijos apie straipsnyje aprašytą įvykį, nes autovežio su vairuotoju ir kroviniu dingimas be pėdsakų atrodo mažai tikėtinas...
vienas iš 'linksmesnių' policijos atsakymų į prašymą skubiai skelbti dingusio krovinio ir transporto priemonės paiešką buvo toks, kad policija nieko negali daryti, kol nesueis CMR Konvencijoje numatytas 30 ar 60 dienų terminas, nes iki to krovinys tiesiog nelaikomas prarastu :)
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.