Krovinių vežimas Europoje atsigauna – Lietuvoje nerimas dėl mokesčių didinimo
Europos Sąjungos (ES) krovinių vežimo keliais rinkai šįmet prognozuojamas nuosaikus augimas, tačiau atsigaunantis krovinių srautas Europoje gali aplenkti Lietuvos vežėjus, kurių konkurencingumą apribos planuojamos mokestinės naštos didinimas, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) rinkos apžvalgoje.
Remiantis „Transport Intelligence”, ES kelių krovinių pervežimo rinka 2025 m. augs 2 proc. ir pasieks 437 mlrd. eurų vertę. Pernai ES krovinių apyvarta tonkilometriais augo 0,5 proc., o šiais metais tikimasi 1 proc. augimo.
TTLA vadovas Povilas Drižas sako, kad Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui bus sudėtinga išnaudoti ES krovinių rinkos augimą dėl neproporcingų mokesčių konkuruojančiose rinkose.
„Mūsų šalies transporto įmonės šįmet susiduria su dvigubu išbandymu. Pirma, dėl akcizų politikos dyzelinas Lietuvos degalinėse tapo neįperkamas. Antra, verslas su nerimu laukia galimo transporto priemonių draudimo pabrangimo“, – sako P. Drižas. Jis priduria, kad degalai ir transporto priemonių draudimas sudaro didžiausias veiklos sąnaudas įmonėms, krovinius vežančioms kelių transportu.
Siūloma įvesti naują mokestį – 10 proc. tarifą ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas susijęs su ūkine veikla. „Lietuvoje įregistruota 64 tūkst. tarptautinius krovinius vežančių vilkikų. Vien tik šių transporto priemonių kasko ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidos didėtų apie 15 mln. eurų per metus”, – sako P. Drižas.
Jis priduria, kad nuo šių metų pradžios Lietuvoje pastebimai didėjo akcizas dyzeliniam kurui. Siekdamos sumažinti veiklos sąnaudas, tarptautinio krovinio vežimo įmonės, įskaitant tranzitu vykstančius vežėjus, šįmet yra priverstos aplenkti Lietuvos degalines ir degalus piltis Lenkijoje, Latvijoje ir kitose aplinkinėse šalyse, kur akcizai mažesni.
„Be didėjančių veiklos sąnaudų, pagrindiniais iššūkiais lieka vairuotojų trūkumas visoje ES, dėl kurių pritraukimo ir įdarbinimo konkurencija toliau augs. Niekur nedingo geopolitinės įtampos. Naujo neapibrėžtumo įnešė JAV inicijuojami prekybos karai“, – sako P. Drižas.
Jis primena – Lietuvos transporto įmonės ES rinkoje pasižymi aukštu konkurencingumu, ne kartą įrodė didesnį ekonominį atsparumą, palyginti su kitų šalių vežėjais. Remiantis „Eurostat” duomenimis, 2013-2023 m. Lietuvai pavyko pasiekti didžiausią Bendrijoje konteinerinių vežimų kelių transportu apyvartos augimą. TTLA skaičiavimais, šalies įmonės kelių transportu gabenamų konteinerių apimtis per pastarąjį dešimtmetį didino daugiau nei triskart – nuo 0,6 mln. iki daugiau nei 2 mln. tonkilometrių.
Pasak P. Drižo, Lietuvos transporto ir logistikos įmonių ekonominis atsparumas tarptautinėje rinkoje nėra begalinis. Mokestinių pakeitimų ir imigracinės politikos sprendimų neapibrėžtumas apsunkina ilgalaikį investicijų planavimą, apriboja verslo konkurencingumo galimybes tarptautinėje rinkoje. „Todėl mūsų lūkestis sprendimų priėmėjams yra ne mokestinės naštos didinimas, bet verslą skatinančios priemonės, leidžiančios kompensuoti galimus praradimus, siekiant plėsti transporto paslaugų eksportą, sukuriant pridėtinę vertę visai ekonomikai“, – pažymi P. Drižas.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. kelių transportu vežta 80 proc. visų krovinių, kai 2020 m. ši dalis buvo 63 proc. Krovininio kelių transporto paslaugų eksporto apimtys sudaro ketvirtadalį viso šalies paslaugų eksporto. Transporto įmonės yra vienos daugiausiai mokesčių sunešančių ekonominės veiklos sektorių.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.