Krovinių gabenimo sąlygos Lenkijoje: nauji sunkumai ir augančios baudos
Lenkija – svarbi tranzitinė šalis Lietuvos ir kitų šalių vežėjams. Dėl to, kad ši šalis yra Europos Sąjungos sudėtyje, transporto veiklos joje taisyklės turėtų būti gana liberalios. Deja, pastaruoju metu iš Lenkijos viena po kitos ėmė plūsti naujienos apie krovinių gabenimo sąlygų pakeitimus. Labiausiai vežėjus neramina nauji reikalavimai krovinių monitoringui SENT sistemoje. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar šie pokyčiai yra sisteminė valstybės iniciatyva keisti Lenkijos transporto rinką, ar tai tiesiog esamos teisinės bazės tobulinimas.
Kas naujo
Gera žinia ta, jog Lenkijos Finansų ministerija lyg ir atsisakė ketinimo apriboti įvežamo į Lenkiją kuro kiekį (krovininių automobilių bakuose) iki 200 litrų. Tačiau blogų žinių gerokai daugiau.
Pirmiausia, rugsėjo 3 d. Lenkijoje įsigaliojo „Automobilių transporto ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimo įstatymas“, numatantis didesnes baudas už krovinių gabenimo reikalavimų pažeidimus (neoficialus dokumento vertimas į rusų kalbą yra čia). Vežėjams labiausiai derėtų atkreipti dėmesį į šias baudas:
– nepateikus reikiamų dokumentų – bauda ~ 35-46 eurai;
– gabenant krovinius, kuomet galioja krovininių transporto priemonių eismo apribojimai ar draudimas – bauda ~ 463 eurai;
– pažeidus reikalavimus dėl transporto priemonių masės ir gabaritų – bauda ~115-2 316 eurų;
– pažeidus kabotažinės veiklos reikalavimus Lenkijos teritorijoje ir eilę reikalavimų dėl vairuotojų darbo ir poilsio režimo (ypatingas dėmesys kreipiamas į tachografų naudojimą) – bauda iki 2 316 eurų.
Pastaruoju atveju gana nemaloniu siurprizu užsienio vežėjams tapo nauji Lenkijos reikalavimai dėl vairuotojų darbo nakties metu. Vis dar nėra aišku, ar jie galioja tik vietiniams, ar ir užsienio (taip pat ir Lietuvos) vežėjams. Tai svarbu, nes per Lenkiją važiuoja daugybė transporto priemonių, ir judėjimas nakties metu – kone vienintelė galimybė pravažiuoti šią šalį be didesnių trikdžių. Šiaip, vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaita vedama, laikantis nacionalinių įstatymų – vadinasi, kitos valstybės neturėtų kištis į šį reguliavimą. Vienas mūsų portalo skaitytojas netgi uždavė retorinį klausimą: „Kas nutiks transporto judėjimui Lenkijoje, jei niekas negalės važiuoti nakties metu? Ponai lenkai, atsipeikėkite!“
Antra, spalio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo „Prekių, gabenamų automobilių ir geležinkelių transportu, monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymas“. Esminis pakeitimas susijęs su reikalavimu monitoringo sistemoje SENT teikti transporto priemonių geolokacijos duomenis (daugiau apie šį reikalavimą – rusų kalba – galima paskaityti čia). Į tai vežėjai sureagavo gana audringai. Mūsų tinklapyje pasipylė jų komentarai: „Nėra jokios SENT GEO aplikacijos nei Google Play, nei AppStore“; „Dabar tai tikrai įkliuvom. Dabar visos per Lenkiją važiuojančios mašinos bus stebimos. Visiems reikės pirkti stebėjimo prietaisus, o jeigu jie neveiks, teks stovėti ir nedirbti. Štai jums ir kaimynai – tokią miną padėjo… Kuo toliau, tuo geriau. O dar sako, kad Rusijoje viskas blogai“ (beje, tiek Rusijoje, tiek ir kitose Eurazijos ekonominės sąjungos valstybėse artimiausiu metu planuojama sukurti analogišką krovinių stebėjimo sistemą, kuri šiuo metu testuojama); „Nieko nesuprantu – o turimus GPS siųstuvus ar galime naudoti? Nesu tikras, ar visi vairuotojai sugebės įjungti tuos stebėjimo prietaisus“; „Įdomu kam jiems tie duomenys apskritai? Kad žinotų, iš kur perkam, kam parduodam?“.
Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad krovinių pervežimams, prasidėjusiems ar nesibaigusiems iki įsigaliojant naujai įstatymo versijai, minėti monitoringo reikalavimai nebus taikomi. Taip pat tuo, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. už geolokacijos duomenų perdavimo reikalavimo pažeidimus vežėjai ir vairuotojai nebus baudžiami.
Bendrai, stebint šiuos pokyčius, kyla klausimas – ar Lenkija netampa tokia pat problemine valstybe vežėjams, kaip kitos Vakarų Europos šalys? Į jį paprašėme atsakyti tuos, kas žino, apie ką kalba.
Administracinė našta ir „interpretavimo džiunglės“
Pakalbinus keletą pašnekovų, paaiškėjo, jog Lenkijos naujovių jie nedramatizuoja, tačiau didelio džiaugsmo irgi nejaučia. Visi respondentai atkreipė dėmesį į tai, kad, vykdant naujus reikalavimus, neišvengiamai padidės administracinė našta. Be to, kai kurie reikalavimai išdėstyti labai neaiškiai, o šiuo atveju aiškumas labai reikalingas, nes baudos už klaidas „kandžiojasi“.
Pasak UAB „Baltic Transline“ Centrinės ir Rytų Europos skyriaus vadovės Ingridos Rimkienės, problemos naudojantis SENT sistema dažniausiai kyla mažesniems vežėjams, kurie paprastai ima krovinius iš ekspeditorių, o tie neperspėja apie būtinybę deklaruoti gabenamus krovinius. Dabar jiems dar teks pirkti sekimo prietaisus ir pasirūpinti specialia programine įrangą, su kuria kyla įvairių sunkumų. Bendrai paėmus, anot I. Rimkienės: „Daugelis šalių imasi vienokių ar kitokių sankcijų, siekdamos apsaugoti savo šalies rinką. Nauji apribojimai ir įstatymų pakeitimai visada apsunkina sąlygas periferiniam ES šalių transporto verslui. Norint ne tik išlikti konkurencinėje kovoje, bet ir judėti į priekį, reikia periodiškai permąstyti savo verslo modelį ir rasti būdų tobulinti kasdienius procesus“.
Savo ruožtu UAB „Transekspedicija“ komercijos direktorius Audrius Puskunigis pažymėjo, jog pirmiausiai tikisi, kad Lenkijos reikalavimai dėl vairuotojų darbo nakties metu nepalies užsienio vežėjų – priešingu atveju įmonę užgrius papildoma administracinė našta, kurios ir be to pakanka. Kalbėdamas apie monitoringo sistemą SENT, jis atkreipė dėmesį į tai, jog jos reikalavimai išdėstyti pernelyg sudėtingai (kas irgi sukelia apčiuopiamus administracinius sunkumus), o baudos už pažeidimus – neproporcingai didelės.
Komentuodamas konkrečiai transporto priemonių geolokacijos duomenų perdavimo būtinybę, A. Puskunigis buvo susirūpinęs tuo, kad į Lenkijos institucijų rankas gali patekti informacija, iš esmės priskirtina komercinei paslapčiai. Kitaip tariant, Lenkijos valdžia tiksliai žinos, kas, kam, kada, iš kur ir kokiu maršrutu gabena krovinius – teoriškai, jei šie duomenys bus tinkamai išanalizuoti ir vienokia ar kitokia forma (pvz., viešų ataskaitų) išplatinti, juos nesunkiai „pasigaus“ Lenkijos vežėjai ir tokiu būdu gaus konkurencinį pranašumą.
Apibendrindamas, „Transekspedicijos“ komercijos direktorius pažymėjo, jog negali apkaltinti Lenkijos valdžios piktybišku teisinio instrumento panaudojimu, turint tikslą baudų pavidalu „traukti“ iš Lietuvos ir kitų šalių vežėjų pinigus, tačiau pasakė esąs nepatenkintas sudėtingomis ir praktiniu požiūriu nesuprantamomis taisyklėmis.
Dėl Lenkijos naujovių išsamiai pasisakė ir asociacija „Linava“. Jos nuomone, SENT sistema (įskaitant naujausius reikalavimus) yra labai sudėtinga, nepatogi ir abejotina praktiniu požiūriu. „Taip užkraunama papildoma administracinė našta mūsų vežėjams ir rūpesčiai, nes sistemai stringant, stos ir mūsų vežėjų darbas. Vairuotojas pastoviai bus priverstas stebėti, ar neatsirado kokie nors gedimai, nes numatytos didelės baudos. Jei gedimas nebus pašalintas vairuotojas negali tęsti kelionės“.
Kalbėdama apie baudas, „Linava“ laikosi nuomonės, jog baudų dydžiai turi būti proporcingi pažeidimams ir neprieštarauti sveikam protui – deja, Lenkija jas gerokai sugriežtino. Asociacija neigiamai įvertino ir naujus kaimynų reikalavimus dėl vairuotojų darbo nakties metu – jos nuomone, šiuo atveju Lietuvos transporto įmonės turi vadovautis šalies Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, kuriame aiškiai sakoma, kad jo nuostatos taikomos nepriklausomai nuo vairuotojo buvimo vietos.
Bendrai paėmus, „Linavos“ atstovai pažymėjo, jog papildomi ir dažnai sunkiai suprantami Lenkijos reikalavimai ir baudos tikrai nedžiugina ir tampa asociacijos narių nusiskundimų priežastimi. Tačiau vien tik dėl to teigti, jog Lenkija tampa problemine šalimi, negalima. Vežėjams dabar svarbiausia susiorientuoti ir tinkamai vykdyti Lenkijos reikalavimus. Šiuo klausimu asociacija stengiasi teikti vežėjams visą įmanomą paramą. Asociacija kreipėsi į Lenkijos Finansų ministeriją, prašydama organizuoti Lietuvos vežėjams kursus apie naujas procedūras SENT monitoringo sistemoje. Pastarąjį faktą mums patvirtino ir Lietuvos transporto atašė Lenkijoje Stanislavas Vidtmannas – jis taip pat ėmėsi spręsti šį klausimą ir, pasak jo, seminaras turi įvykti Vilniuje jau spalio mėnesį.
Eksperto nuomonė
Mums buvo įdomi ne tik vežėjų ir „Linavos“ , bet ir specialistų, dirbančių Lenkijos transporto rinkoje, nuomonė. Todėl mes kreipėmės į Albertą Kerno, Cargo.PL atstovą Lenkijoje, prašydami pakomentuoti situaciją, vaizdžiai tariant, „iš vidaus“.
Kalbėdamas apie Automobilių transporto įstatymo pakeitimus, jis pažymėjo, jog vargu ar galima ginčyti naujų reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą – Lenkija priėmė šiuos reikalavimus, vykdydama ES direktyvas ir turėdama tikslą suderinti nacionalinius ir ES teisės aktus. Tačiau, pasak A. Kerno, „aišku ir tai, jog Lenkija tai padarė gana nesėkmingai“: apie naujus reikalavimus buvo prabilta metų pradžioje, vėliau diskusija šiuo klausimu nutilo, o prieš kelias savaites Lenkijos ir kitų šalių vežėjai sužinojo, kad viskas jau nuspręsta ir patvirtinta, nors iki šiol nėra jokių išaiškinimų, todėl visa transporto industrija (ir vežėjai, ir transporto inspekcija) jaučiasi „lyg migloje“.
Komentuodamas SENT sistemą ir reikalavimą dėl geolokacijos duomenų, A. Kerno pareiškė: „Transportas yra stebimas kiekviename žingsnyje, ir tai, be abejo, sukelia tam tikrų rūpesčių tiek vairuotojams, tiek įmonių savininkams. Tačiau Lenkijos vyriausybės nuomone, buvo būtina užkirsti kelią neteisėtai veiklai. Suprantama, jog užsienio vežėjai baiminasi, kad gauti duomenys gali būti panaudoti kitiems tikslams – tarkim, gali būti perduoti Lenkijos transporto inspekcijai. Tačiau aš esu tikras, jog vežėjams, besilaikantiems įstatymų reikalavimų, nėra pagrindo nerimauti. Tiesiog reikia būti labai atidiems visuose pervežimo etapuose, ypač ruošiant dokumentus“.
Kalbėdamas apie vairuotojų darbą nakties metu, A. Kerno nuramino: „Laimei, naujieji reikalavimai bus taikomi tik Lenkijos transporto įmonėms. Tai patvirtino teisininkai, su kuriais mes bendradarbiaujame“.
Komentuodamas Lenkijos transporto sektoriaus gyvenimą apskritai, ekspertas pažymėjo, jog ši tema sunki bet kurioje ES šalyje. „Nauji ES reikalavimai keičia visą rinką, Lenkija taip pat prisideda prie šių pokyčių. Viena vertus, visi supranta, kad pokyčiai yra būtini, tačiau tai nereiškia, jog jie nevargina tiek užsienio, tiek Lenkijos vežėjų. Vežėjus dažnai girdžiu sakant, kad nuolat besikeičiantys reikalavimai labai trukdo sklandžiam verslui. Todėl labai svarbu nuolat stebėti, kaip keičiasi transporto verslą reguliuojantys reikalavimai. O jie keičiasi labai dažnai! Lenkijos vežėjai gerai tvarkosi su bet kokiais pokyčiais, tačiau užsienio vežėjams jie sukelia rimtų problemų. Baudos dažnai būna tiesiog drakoniškos, todėl vežėjams reikėtų naudotis teisinių įmonių paslaugomis – juk teisininkai dažniausiai akimirksniu sureaguoja į bet kokius įstatymų pakeitimus“, – reziumavo A. Kerno.
***
Apibendrinant, galima teigti, jog Lenkijos valdžios sprendimai Lietuvos vežėjams tampa panašūs į galvosūkius. Ypač juos erzina sudėtingi ir nesuprantami Lenkijos reikalavimai, kuriantys papildomą administracinę naštą, bei neproporcingai didelės baudos už menkiausius nusižengimus. Be to, Lietuvos vežėjus verčia nerimauti nauja krovinių, gabenamų per Lenkijos teritoriją, monitoringo tvarka (kuomet reikės teikti transporto priemonių geolokacijos duomenis), nes niekas nenori dalintis su Lenkija svarbia komercine informacija.
Kita vertus, kol kas vežėjai nelinkę laikyti Lenkijos „problemine valstybe“, kurią geriau apvažiuoti. Tačiau akivaizdu tai, kad krovinių gabenimo per šią šalį sąlygos ima blogėti, ir Lenkijos valdžia turėtų suprasti, jog nedera naudotis išskirtine geografine padėtimi ir piktnaudžiauti teisiniais instrumentais, nes kaimynų kantrybė nėra beribė.
Komentarai
Del SENT geolokacines sistemos - jokiu specialiu GPS siustuvu cia nereikia. Yra paprastenis budas kuris jau isbandytas ir veikia. SENT GEO aplikacijos jau atsirado. Parsisiunciat ir pirmyn.
man atrodo kad neteisingai yra interpretuojama lenku nustatyta naktinio darbo savoka. Pagal ES direktyva, kuri pritaikyta ir Lietuvoje, naktinis darbo laikas nuo 00:00 iki 07:00. Lenkai i ta pati laikotarpi iterpia savoka kaip naktinio darbo laiko pamaina, kuria imones gali pacios nustatyti ir kuri netrumpesnei nei 4 valandos. Ka tai pagal mane reikstu? O tai kad lenkai nusistato naktini darbo laika tik 4 valandom ir sau tinkamu laiku, o mums lieka tos pacios 7 valandos naktinio darbo. Konkreciau - mums nuo 00:00 jau naktinis darbas, o lenkui, jei jis turi nustates tas 4 valandas pvz nuo 02:00 iki 06:00, naktinis darbo laikas prasides tik 02:00. Tai cia geriau ar blogiau? Lenku vezejams ko gero geriau, o mes liekame "ant ledo".
Baudos dides norinciu vazuoti mazes
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.