Krovinio perdavimas nepatvirtintas gavėjo antspaudu. Kaip apie tai pasisakė Aukščiausias Teismas?
Balandžio 20 dieną Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinėjo vežėjams aktualią bylą, kurioje pasisakė dėl CMR važtaraščio blanko reikšmės ir jo pildymo, krovinio perdavimo gavėjui patvirtinimo antspaudu ir krovinio siuntėjo instrukcijų vykdymo.
Faktinė bylos situacija tokia. Užsakovas sudarė su vežėju krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią vežėjas įsipareigojo pristatyti krovinį gavėjui konkrečiu adresu Jungtinėje Karalystėje. Vežėjas pristatė krovinį sutartu laiku ir į sutartą vietą. Vežėjas grįžo į Lietuvą, pateikė užsakovui visus su pervežimu susijusius dokumentus, užsakovas su vežėju už atliktą pervežimą atsiskaitė. Niekas niekam nereiškė jokių pretenzijų. Iki tol, kol atėjo laikas krovinio gavėjui atsiskaityti su užsakovu. Krovinio gavėjas su užsakovu neatsiskaitė, nurodė, kad tokio krovinio nėra gavęs, kad prekių užsakymas netikras, asmuo, kuris gavėjo vardu atliko užsakymą, niekaip nesusijęs su gavėju ir neturėjo jokių įgaliojimų veikti gavėjo vardu. Neatgaudamas pinigų iš krovinio gavėjo, užsakovas nukreipė pretenzijas vežėjui, jog jis netinkamai atliko savo pareigas – perdavė krovinį asmeniui, neįsitikinęs jo tapatybe, įgaliojimais, nepareikalavo krovinio gavėjo antspaudo, ir dėl to buvo prarastas krovinys, o užsakovas patyrė žalą. Esminis momentas – CMR važtaraščio 24 laukelyje tikrai nebuvo uždėtas krovinio gavėjo įmonės antspaudas, buvo tik krovinį priėmusio asmens vardas, pavardė, parašas.
Pirmos instancijos teismas užsakovo ieškinį vežėjui atmetė, nurodydamas, kad vežėjas buvo maksimaliai apdairus, laikėsi užsakovo duodamų instrukcijų, nuolat palaikė ryšį su užsakovu, vežėjo vairuotojas informavo užsakovą apie tai, jog gavėjas neuždeda antspaudo ir užsakovo pozicija buvo tokia, jog pakaks krovinį priėmusio asmens pavardės ir parašo. Teismas pasisakė, jog vežėjas negalėjo žinoti ar numanyti aplinkybės, kad krovinį priimantis asmuo yra fiktyvus ir veikia prisidengęs kitos įmonės vardu.
Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino, ieškinį tenkino ir priteisė iš vežėjo užsakovui apie 19 000 Eur kompensaciją už prarastą krovinį. Pagrindinis apeliacinės instancijos teismo argumentas – CMR važtaraščio blanko 24 laukelyje buvo įrašytas gavėjo spaudo rekvizito reikalavimas, taigi vežėjas privalėjo gauti krovinio gavėjo antspaudą, o CMR važtaraštyje esant tik krovinį priėmusio asmens vardui, pavardei ir parašui, vežėjas nelaikomas tinkamai įvykdžiusiu sutartinius įsipareigojimus.
Ginčas nukeliavo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris priėmė galutinę, neskundžiamą nutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti vežėjui palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Priimdamas tokį sprendimą Kasacinis Teismas konstatavo, jog pats CMR važtaraščio blankas ir jo laukeliuose esančios nuorodos, kur ir kokius duomenis įrašyti, savaime nepatvirtina jokio šalių susitarimo. Tai tik standartiniai blanko duomenys. Teismas pasakė, kad CMR važtaraščio blanke daug laukelių, tačiau CMR konvencija nenustato, kad visi važtaraštyje esantys laukeliai privalo būti užpildyti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tik pačių šalių į CMR važtaraščio blanką įrašyti duomenys gali būti vertinami sprendžiant dėl kokių sąlygų šalys susitarė, bet ne pats šabloninis CMR važtaraščio blankas. Vežimo sutarties šalys gali susitarti, kad gavėjas krovinio gavimą privalo patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu. Tačiau toks reikalavimas tarp šalių turi būti aiškiai aptartas, o vien tai, jog CMR važtaraščio blanko 24 laukelyje nurodyti krovinio gavėjo parašo ir antspaudo rekvizito reikalavimai, nereiškia šalių susitarimo, kad krovinio gavėjas krovinio gavimą privalo patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai pažymėjo, jog iki važtaraščio antrojo egzemplioriaus perdavimo gavėjui vežėjas privalo vadovautis krovinio siuntėjo instrukcijomis, nebent važtaraštyje būtų įrašyta, kad krovinio disponavimo teisė priklauso gavėjui nuo važtaraščio surašymo ar kito nurodyto momento. Kai važtaraštis įteikiamas krovinio gavėjui, šis tampa kroviniu disponuojančiu asmeniu. Jei vežėjas neįvykdo kroviniu disponuojančio asmens nurodymų ar vykdo juos netinkamai, jis atsako už dėl to patirtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad šioje konkrečioje situacijoje šalys nesusitarė, kad krovinio gavėjas krovinio gavimą privalo patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu, vežėjas veikė pagal krovinio siuntėjo instrukcijas dėl krovinio perdavimo, taigi nėra pagrindo iš krovinio vežėjo priteisti krovinio siuntėjo patirtų nuostolių atlyginimo, nes nuostoliai buvo patirti ne dėl vežėjo kaltės, o dėl asmenų, pateikusių užsakovui užsakymą ir pasisavinusių krovinį, veiksmų.
Praktikoje yra daugybė atvejų, kai krovinio gavėjas gavimo faktą patvirtina tik parašu, dažnai krovinio gavėjai antspaudų net neturi, taigi džiugu, kad į susidariusią situaciją pažiūrėta ne formaliai, o išanalizavus visas aplinkybes, ir fiktyvių užsakovų sukelta žala neperkelta ant vežėjo pečių.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.