Konfliktai tarp darbdavio ir darbuotojo, kuriuos sprendžia Darbo ginčų komisija
Darbdavio ir darbuotojo santykiai, kaip bet kokie santykiai, neapseina be nesusipratimų ir konfliktų. Nuo 2013 metų abi šios pusės savo pretenzijas viena kitai gali išsiaiškinti Darbo ginčų komisijų (DGK) pagalba. Ne paslaptis, kad transporto sektorius – tai sritis, kurioje darbuotojai, ypač tolimųjų reisų vairuotojai, dažnai būna nepatenkinti darbdavio veiksmais. Kas gi gresia vežėjui, kuriam nepavyko „geruoju“ susitarti su vairuotoju?
Darbo ginčų komisija
Transporto įmonių vadovai patys žino savo nuodėmes prieš vairuotojus. Dėl šios rinkos specifikos ir aštrios konkurencijos tiek apmokėjimo, tiek darbo ir poilsio, tiek materialinės atsakomybės aspektai čia yra sudėtingesni, nei daugelyje kitų sferų. O kur situacija sudėtinga, ten lengviau „paslysti“ tiek vienai, tiek kitai darbo santykių pusei.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad 2016 metais Darbo ginčų komisija išnagrinėjo 5 591 skundą. Beveik visi iš transporto įmonių darbuotojų gauti skundai yra susiję su atlyginimų apskaičiavimu ir jo išmokėjimo terminais, arba su darbo laiko apskaitos problemomis. Tarp dažniausiai pasitaikančių pažeidimų galima paminėti tokius: neišmokėtas visas atlyginimas; pasibaigus darbo santykiams, su darbuotoju laiku pilnai neatsiskaityta; darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas visas faktiškai dirbtas laikas; nežymimas ir papildomai neapmokamas vairuotojų dirbtas laikas naktį, švenčių, poilsio dienomis bei viršvalandžiai.
Tačiau į DGK gali kreiptis ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai, kai jų teisės būna pažeidžiamos. Vežėjai dažniausiai kreipiasi į komisiją dėl darbuotojo atsisakymo atlyginti dėl jo kaltės atsiradusią materialinę žalą.
Praėjusiais metais beveik pusė visų išnagrinėtų skundų buvo patenkinta pilnai arba iš dalies. Buvo priimti sprendimai dėl virš 4 000 000 eurų išieškojimo nukentėjusios pusės naudai, iš jų— tik 230 000 eurų buvo nuspręsta išieškoti darbdavio naudai.
Kaip matome, DGK dirba gana intensyviai. Ji visapusiškai nagrinėja skundus, bet jeigu šios komisijos sprendimas vienos iš šalių netenkina arba skundo nagrinėjimas buvo atmestas, ji gali kreiptis į teismą. Ten darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Tačiau DGK praktika rodo, kad į teismus patenka vos apie 5 procentus šių ginčų.
Baudos
Pateiksime keletą skaičių: kaip nurodyta Administracinių nusižengimų kodekse, už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą darbdaviai arba kiti atsakingi asmenys turės sumokėti nuo 150 iki 1 450 eurų. O jeigu bus įrodyta, kad toks pažeidimas buvo padarytas tyčia, jiems teks sumokėti nuo 2 700 iki 6 000 eurų.
Kalbant apie darbo laiko apskaitą, už teisės aktų nustatytos tvarkos pažeidimą minėtas kodeksas numato darbdaviams arba kitiems atsakingiems asmenims baudas nuo 150 iki 1 450 eurų (už pakartotinį pažeidimą – nuo 1 400 iki 3 000 eurų).
Ne viskas yra taip paprasta, kaip atrodo
Nors Darbo kodekse arba Administracinių nusižengimų kodekse bei darbo arba visiškos materialinės atsakomybės sutartyje viskas gali atrodyti aišku ir vienareikšmiška, gyvenimas ir teismų praktika parodo, kad kiekvieną situaciją jos dalyviai interpretuoja savaip.
Kaip pavyzdį, pateiksime dvi portale www.e-teismai.lt aprašytą bylas. Pirmoje į teismą kreipėsi penki buvę vieno iš Klaipėdos vežėjų darbuotojai-tolimųjų reisų vairuotojai. Jie prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, delspinigius bei neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje buvo nurodytas neišmokėto atlyginimo sumos nuo 850 iki 1 940 eurų. Be to, vairuotojai teigė, kad dėl nepilnai išmokėto atlyginimo jie patyrė didelį dvasinį diskomfortą, už kurį prašė kiekvienam sumokėti po 2 900 eurų. Bendra ieškinių suma sudarė 20 642 eurus. Tačiau nagrinėjant teismui pateiktus dokumentus, paaiškėjo, kad darbdavio įsiskolinimas vairuotojams yra kur kas mažesnis, o neturtinės žalos atsiradimas nebuvo įrodytas. Taigi, vežėjas turėjo sumokėti buvusiems darbuotojams tik apie 3 500 eurų.
Kitoje byloje buvo nagrinėjamas materialinės atsakomybės klausimas. Čia ieškovo vaidmenyje jau buvo vežėjas. Tiesa, DGK jo prašymą priteisti darbuotojui prievolę atlyginti žalą atmetė. Kaip minėjome, tokiu atveju išlieka teisė kreiptis į teismą. Ką vežėjas ir padarė. Šioje byloje vairuotojas 1,5 mėnesio trūkusio reiso metu neatliko palečių keitimo. Ko pasėkoje darbdavys gavo pretenziją iš kliento virš 3 000 eurų sumai. Šiuo atveju vairuotojas buvo pasirašytinai supažindintas kliento palečių keitimo taisyklėmis, be to, su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jis buvo deramai susipažinęs su vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais. Bet vairuotojo atstovas teigė: darbdavys neįrodė, jog vairuotojas nepakeitė palečių dėl savo kaltės; vairuotojas neturėjo pakankamai palečių keitimui; visiškos materialinės atsakomybės sutartyje apskritai, nieko neparašyta apie paletes. Išnagrinėjęs darbdavio ir vairuotojo argumentus, teismas nusprendė, kad vežėjas tinkamai neinformavo vairuotojo apie iškrovimo metu būtiną pakeisti palečių kiekį; pakankamai nekontroliavo darbuotojo; nesiimdamas aktyvių veiksmų kontroliuojant iškrovimus, sutiko su rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos sukeltus padarinius. Teismas nusprendė, kad vairuotojo kaltės nėra, be to, priteisė darbdaviui atlyginti savo darbuotojo bylinėjimosi išlaidas, t.y. 580,80 eurų.
Šie pavyzdžiai dar kartą įrodo: visa su darbo santykiais susijusi dokumentacija turi būti vedama labai kruopščiai ir atsakingai. Reikalavimai darbuotojams turi būti pateikiami raštu, jiems turi būti išaiškinti ir jų suprasti. Visi darbo santykių dalyviai turi suprasti savo veiksmų padarinius kitai pusei. Tikėtina, kad tada Darbo ginčų komisijos krūvis ženkliai sumažės.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.