Kokia verslo forma parankiausia transportininkams: UAB, IĮ ar MB?
Transporte galime rasti įvairiausių verslo organizavimo sprendimų. Vieni buriasi draugėn su kolegomis ir įsteigia uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kiti, niekuo nepasitikėdami, rizikuoja už verslą atsakyti tik savo galva – atsidaro individualias įmonės (IĮ). Tuo tarpu naujovių nebijantys ir Lietuvos įstatyminę bazę pažįstantys verslininkai susiburia į mažą, 10 žmonių neviršijančią komandą ir pasivadina mažąja bendrija (MB). Kas drįstų pasakyti, kad jie klysta ir renkasi klaidingą verslo organizavimo būdą? Nesiginčysime, tačiau trumpai peržvelgsime kiekvienos iš įvardintų struktūrų svarbiausias savybes, kurias pravartu žinoti.
UAB – ribota atsakomybė ir mažesnis pradinis kapitalas
Viena populiariausių verslo formų yra UAB – ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Cargo.lt sistemoje, šiuo metu užsiregistravę 8916 uždarųjų akcinių bendrovių. Vienareikšmiškai – šiandien tai pati populiariausia verslo forma tarp transportininkų. Tačiau, kodėl?
UAB akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Tai reiškia, kad jiems nereikia savo turtu atsakyti už bendrovės nesėkmes.
Tiesa, verslą steigti negali bet koks skaičius žmonių, egzistuoja riba, nors ir labai nereali – 250 žmonių. Tačiau po UAB įkūrimo akcijomis prekiauti nebegalima (jei įstatymai nenumato kitaip), todėl bendraminčius turite surinkti iš anksto. Dar reikia nepamiršti, jog minimalus įstatinis kapitalas turi siekti 10 tūkst. litų. Tai reiškia, kad kuo daugiau akcininkų surinksite, tuo mažesnius įnašus galėsite įnešti.
Esminė UAB savybė ta, kad galios įmonėje turėsite lygiai tiek, kiek turėsite akcijų. Netgi jūsų balsas akcininkų balsavime svers tiek, kiek jūsų akcijų paketas (1 akcija – 1 balsas). Pelnas taip pat paskirstomas proporcingai pagal turimą akcijų dydį.
Nors viešai pardavinėti akcijas uždarajai akcinei bendrovei ir draudžiama, galite jas parduoti (ar padovanoti) įmonės viduje – kitiems akcininkams, kreditoriams ar darbuotojams.
Individuali įmonė – viskas ant vienų pečių
IĮ – neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nuo įmonės įsteigimo dienos jos steigėjas tampa jos savininku ir už įmones skolas (jei būtina) moka iš savo asmeninės kišenės. Žodis „individuali“, kaip tik tai ir reiškia – priklausanti vienam, individualiam asmeniui. Dėl šios priežasties, pradinis kapitalas nėra nustatytas – verslą galima pradėti ir su labai nedidele suma.
Cargo.lt šiuo metu užsiregistravę 1126 Individualios Įmonės.
Visada yra ir šviesioji pusė – visas įmonės uždirbtas pelnas priklauso jos savininkui. Jis kada panorėjęs gali pasiimti lėšų iš įmonės sąskaitos savo reikmėms, arba įnešti pinigų į įmonę iš asmeninės sąskaitos, kad padėtų savo verslui sunkiu finansiniu periodu ir taip išvengtų skolų. Tačiau čia susiduriama su sunkumais, kai savininkas planuoja plėstis – investuoti į plėtrą jis taip pat gali tik iš savų ar skolintų lėšų.
Mažoji bendrija – išeitis smulkiajam arba šeimos verslui
MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Tiesa, ją steigiančių asmenų skaičius griežtai ribojamas iki 10 narių.
Panoręs išeiti bendrijos narys savo nario teises gali perleisti kitam asmeniui, tačiau tik tada, kai bus įvykdyti visi jo įsipareigojimai dėl įnašo. Tiesa, MB taip pat nenustatyta minimalaus kapitalo riba.
Savininkai turi teisę gauti pelno dalį. MB pelno dalis, skirta mažosios bendrijos nariams, paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui. Sena, sąžininga taisyklė – kiek įdėjai – tiek ir gausi.
Tokia verslo organizavimo struktūra naudinga keliems draugams arba šeimai, kurie nori kartu steigti savo verslą. Daug MB nuostatų paliekama narių savireguliacijai, valdymo organu taip pat gali būti visi MB nariai, sprendimus priimdami balsavimo metu.
Nenuostabu, kad naujausia verslo forma, kol kas naudojasi mažiausias transportininkų skaičius – Cargo.lt užsiregistravę 676 bendrijos. Tačiau, kas žino, galbūt vieną dieną jos pakeis dominuojančias UAB?
Tai vis dėl to, ką pasirinkti?
Tiems, kuriems kilo klausimas, kuo viena verslo organizavimo struktūra geresnė už kitą, galima išskirti keletą akivaizdžių skirtumų:
- Steigiant IĮ galite būti vienas, niekas nenustatys, kiek pinigų turite įnešti, kaip pradinį įmonės turtą, o visas uždirbtas pelnas priklausys tik jums vienam. Priešingai, nei UAB ar MB , kuriose pelnas dalinamas proporcingai narių įneštam pradiniam įnašui.
- Jei visgi nebūsite vienišas karys, UAB palengvins jūsų atsakomybę ir blogiausio scenarijaus atveju jūsų asmeninės sąskaitos niekas nelies (priešingai nei įsteigus IĮ). Tačiau, čia susidursite su minimaliu „slenksčiu“, kurį teks perlipti – kartu su bendrovę steigiančiais kolegomis pradiniam kapitalui turėsite surinkti 10 tūkst. litų.
- Tuo tarpu, vargu ar kurdamas verslą planuojate jį pradėti su dar 249 kolegomis ar draugais. Galbūt turite 3 patikimus asmenis, su kuriais ketinate kartu dirbti. Tokiu atveju MB – geras pasirinkimas, kuris taip pat neužkraus jūsų pradinio įnašo našta – šis dydis nenustatytas. Negana to, pelną galėsite dalintis ir nepasibaigus finansiniams metams, t. y. už trumpesnį laikotarpį. Kiek kitokia situacija UAB, kur pelno niekas nesidalina, kol nesibaigia minėtasis laikotarpis.
Tai bendrieji bruožai, tačiau verslas turi milijoną kitų niuansų, su kuriais susipažįsti prireiktų, kiek daugiau laiko.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.