Kokia technologija taps naujos Lietuvos kelių mokesčio sistemos pagrindu
Lietuvos automobilių kelių direkcija iki 2022 metų pabaigos ketina sukurti ir įdiegti elektroninę kelių rinkliavų sistemą. 38 mln. eurų vertės projektui direkcija prašo Vyriausybės suteikti 34,8 mln. eurų paskolą. Dar 3,3 mln. eurų įstaiga skirtų iš nuosavų lėšų.
Kelių direkcija, išnagrinėjusi keturias projekto alternatyvas, pasirinko pigiausią – „SmartPhone“ technologiją (38,11 mln. eurų). Pasak direkcijos, ji generuoja didžiausią ekonominę naudą: grynoji dabartinė vertė, taikant 5 proc. socialinę diskonto normą, lygi 577,9 mln. eurų, vidinė grąžos norma ‒ 80,56 proc., naudos ir sąnaudų santykis – 9,61.
Palydovinė padėties nustatymo sistema kainuotų 68,34 mln. eurų, trumpojo nuotolio mikrobangų technologija – 85,41 mln. eurų, o automatinis registracijos numerio atpažinimas– 86,21 mln. eurų. Didžiąją dalį investicijų į „SmartPhone“ technologiją – 21,65 mln. eurų ‒ sudarys informacinės sistemos („Front-office“, „Back-office“ ir kt.) kūrimas, dar 3,506 mln. eurų – automobilių numerių atpažinimo kamerų kontrolės infrastruktūra, 9,761 mln. eurų ‒ kontrolės transporto priemonės, mokymų ir vartotojų informavimas bei konsultavimas.
Pasak Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, tiek programinės, tiek kontrolės įrangos konkursai jau paskelbti, bet šuo metu jie įstrigę teismuose, apskundus vienam potencialių tiekėjų. Tai, anot jo, kol kas nekeičia numatomos projekto įgyvendinimo datos – 2023 metų sausio 1-oji.
Vyriausybė artimiausiu metu turėtų svartyti Finansų ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Vyriausybei teikiamuose dokumentuose rašoma, kad projektas atsipirks per dvejus metus. Pavyzdžiui, per 2023‒2035 metus rinkliavos pajamos (1,463 mlrd. eurų) išaugs daugiau nei du kartus, palyginti su pajamomis iš e. vinječių sistemos (642,2 mln. eurų). Vien 2023 metais šios pajamos sieks 112 mln. eurų, o taikant e. vinječių sistemą, jos siektų 49,4 mln. eurų.
Vežėjų atstovai yra teigę, kad būtų teisinga mokėti už nuvažiuotą atstumą, tačiau problemų kiltų, jeigu padidėjus vietos vežėjų išlaidoms nebus skirta jokių papildomų lengvatų. R. Lipkevičiaus nuomone, toks kompensavimas neatitiktų ES teisės aktų, nes pagal juos tiek užsienio, tiek Lietuvos vežėjams turi būti sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos.
Daugiau informacijos – čia.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.