Kodėl Lietuvos vežėjai nepatenkinti Migracija, ir ką daryti?
Vairuotojų trūkumas – sena Lietuvos transporto sektoriaus problema, dėl ko jo atstovams tenka ieškoti darbuotojų užsienyje. Ir čia aiškėja, kad jų įdarbinimo kelyje stoja migracijos tarnyba, kuri stabdo procesą. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti vežėjų priekaištų Migracijos departamentui esmę ir galimą išeitį iš susiklosčiusios probleminės situacijos.
Vežėjų pozicija
Iš pradžių mes uždavėme keletą klausimų „Linavos“ prezidiumo nariui Olegu Tarasovui, kuris aktyviai užsiima migraciniais klausimais.
Kokios yra pagrindinės vežėjų pretenzijos migracinei tarnybai ir kokia jų esmė?
Norint įdarbinti Lietuvoje užsienietį, reikia, kad jis migracijos tarnyboje gautų leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje. Tam jis privalo užsiregistruoti elektroninėjė eilėjė. „Gyvos“ eilės nebėra, ir neregistruoto interesanto migracijos darbuotojas aptarnauti negali. Užsiregistruoti galima, bet šiandien mūsų migracijos tarnyba registraciją vykdo jau lapkričio ar gruodžio mėnesiui – tai yra, eilės milžiniškos, ir jeigu tu praleidai savo laiką, operatyviai užsiregistruoti iš naujo labai problematiška. Į klausimą, ką daryti, migracijos specialistai atsako, kad mes patys kalti, kadangi verslininkai ar tarpininkai registruojasi daugybę kartų.
Tačiau net jeigu vairuotojas sugebėjo patekti į priėmimą, nuotykiai tęsiasi. Gali atsitikti taip, kad migracijos darbuotojas pasakys: „Dokumentai nepriimti“. Tuo pat metu pažymėtina, kad padėti žmogui teisingai užpildyti/pataisyti šiuos dokumentus (kas nėra labai lengva) tarnybos atstovai nelinkę (nors priėmimui skiriamos 45 minutės), ir aiškina jie tai tuo, kad interesantas gali būti priimtas tik su visais teisingai užpildytais dokumentais. Pabrėžiama – su visais. Tuo tarpu dokumentų priėmimo taisyklės pastoviai keičiasi, bet Migracijos tinklapyje patalpinta atmintinė ne visada operatyviai atnaujinama, o prisiskambinti į ją sunku. Vietoje Vilniuje panaikintas informacijos langelis. Rezultatas – visiškas chaosas, ir gauti atsakymus nieko nesuprantantiems žmonėms sudėtinga.
Trumpai sakant, nauja migracinė tvarka (pirmiausiai, elektroninė eilė) žlugdo mūsų verslą, ir nesijaučia migracijos darbuotojų geranoriškumas bei suinteresuotumas priimti dokumentus, nors interesantai dirbs Lietuvoje ir didins jos biudžeto pajamas. Jei situacija nepasikeis, vairuotojų mums truks dar labiau.
Galbūt, Jūs galėtumėte pateikti konkretų probleminės situacijos, susijusios su migracinės tarnybos darbu, pavyzdį?
Prisimenu atvejį, kai migracijos darbuotoja atsisakė priimti dokumentus, kadangi nebuvo pateiktos visų vairuotojo paso puslapių, kur yra antspaudai, kopijos. Padaryti kopijas vietoje? Ne. Ir apskritai darbuotoja pareiškė, kad priims mus, tik jeigu mes viską pataisysime per priėmimui skirtas 45 minutes. Į klausimą, ar ji galėtų mums padėti, ji atsakė, kad interesantas privalo atnešti dokumentus, kurie jau teisingai užpildyti, o darbuotojai juos tik priima ir padėti neprivalo. Ir tai už 178 eurus, kuriuos reikia sumokėti už dokumentų pateikimą.
Kitas pavyzdys. Vilniuje Migracijoje buvo daug žmonių. Prisiskambinti į „Informaciją“ neįmanoma. Informacijos langelio, kaip minėjau, nebėra. Tiesiog minios nieko nesuprantančių užsieniečių klaidžiojo po sales, ieškodami kokios nors informacijos, o į salę išėję ar pro šalį ėję migracijos darbuotojai tik atsakinėjo: „informacijos neteikiame“, „mes neprivalome“, „skaitykite internete“, – kuo sukurdavo tik dar didesnį chaosą [arba štai vairuotojas iš Baltarusijos specialiai atvažiavo į Migraciją, norėdamas pateikti dokumentus, buvo užregistruotas, atėjo laiku, bet buvo nepriimtas, nes nusiuntė anketą ne iš savo pašto – teko rašyti pasiaiškinimą].
Ką vežėjai siūlo daryti, kad situacija pasikeistų?
Pirmiausiai reikia išspręsti eilės problemą. Elektroninė eilė turi būti formuojama griežtai pagal pavardes, ir priiminėti lankytojus migracijos darbuotojai turi griežtai pagal pavardes. Geras pavyzdys – elektroninė eilė, kertant sieną. Antra, už 178 eurus migracijos tarnautojas per 45 priėmimui skirtas minutes, reikalui esant, turi padėti interesantui užpildyti/pataisyti dokumentus ir padaryti trūkstamų kopijas. Trečia, tarnautojas turi būti suinteresuotas kuo didesnio kiekio lankytojų priėmimu (galbūt, stimulu galėtų tapti premija).
Bendrai paėmus, galbūt, galima kaip nors derinti elektroninę ir „gyvą“ eilę – ypač turint omenyje daugybę „langų“ dėl didelio fiktyvių registracijų skaičiaus, dėl ko atsiranda laisvas laikas, kurį migracijos darbuotojai galėtų panaudoti ir lankytojų priėmimui. Pagrindinis tikslas – dokumentai turi būti priimami iš pirmo karto. Be to, verta pagalvoti apie galimybę Migracijai priiminėti vežėjų (ypač iš „patvirtintų įmonių sąrašo“) dokumentus per „Linavą“ individualia ir (jeigu įmanoma) supaprastinta tvarka – maždaug kaip vizų (skaityk, leidimo gyventi) gavimo ambasadoje (skaityk, Migracijoje) per kelionių agentūrą (skaityk, „Linavą“) atveju.
Ar „Linava“ kalbėjo apie susidariusią situaciją su migracine tarnyba, ir jeigu taip, kokie dialogo rezultatai?
„Linava“ ne vieną kartą susitikinėjo su Migracijos vadovybe, tačiau jokie sprendimai po šių susitikimų nebuvo priimami, ir situacija tik blogėjo. Būtent todėl nusprendėme prabilti apie problemą žiniasklaidoje ir esame dėkingi už tai, kad Jūsų tinklapis ja susidomėjo.
Kodėl, Jūsų nuomone, kilusių problemų nepavyksta išspręsti?
Migracinė tarnyba valdoma neefektyviai ir nesiekia rezultato, o aukščiausios valdžios institucijos nekreipia į tai reikiamo dėmesio.
Galbūt, situaciją pataisys informacinė Migracijos sistema MIGRIS, kuri turėtų pradėti veikti jau greitai?
Migracijos specialistai ramina – nuo spalio 14 d. pradės veikti nauja informacinė sistema, pakentėkite. Maža smulkmena – sistema turėjo pradėti veikti nuo liepos 1 d., ir niekas nežino, ar nereikės pakentėti dar ir dar. Kita vertus, niekas nežino, ką duos nauja sistema. Galų gale – vairuotojai sutarčių vykdymui mums reikalingi dabar, o ne nuo spalio 14 d. Transporto priemonės diena be darbo dėl to, kad nėra vairuotojo, kainuoja vežėjui apie 300 eurų, ir atitinkamai pinigų negauna biudžetas.
Ką „Linava“ ketina daryti, jeigu migracinė tarnyba neatsižvelgs į jos pretenzijas, ir situacija nesikeis?
Mes paprašėme audiencijos pas naują vidaus reikalų ministrę. Tikiuosi, kad busime priimti ir galėsime įtikinti šalies vadovybę būtinybe įsikišti į susiklosčiusią situaciją, siekiant išspręsti kilusias problemas. Beje, Lenkijoje, kuri konkuruoja su Lietuva dėl užsienio vairuotojų, kiek man yra žinoma, viskas, kas susiję su jų įdarbinimu ir ilgalaikiu gyvenimu šalyje, vyksta paprasčiau ir greičiau.
Kaip Lenkijoje
O. Tarasovo žodžiai apie Lenkiją sudomino mūsų redakciją, ir mes nusprendėme patikslinti šitą momentą. Tam mes susisiekėme su buvusiu „Linavos“ prezidentu Erlandu Mikėnu, kuris lankėsi Lenkijoje, siekdamas sužinoti, kokios ten yra transporto verslo sąlygos. Anot jo, klausimai, susiję su tolimųjų reisų vairuotojų įdarbinimu ir ilgalaikiu gyvenimu šalyje, Lenkijoje sprendžiami 2-3 kartus greičiau negu pas mus, ir vairuotojai net forminasi darbui Europos Sąjungoje kaimyninėje valstybėje, kad po to galėtų dirbti Lietuvoje. Mūsų redakcijos šaltinis Lenkijoje, gerai pažįstantis jos transporto sektorių, patvirtino, kad įdarbinti užsienietį ir gauti jam darbinį leidimą laikinai gyventi šalyje ten galima gana paprastai ir greitai, kadangi valstybė suinteresuota tolimųjų reisų vairuotojų pritraukimu – vien 2018 m. lenkų Transporto inspekcija išdavė 56 tūkstančius kvalifikacinių sertifikatų vairuotojams iš Ukrainos.
Detalią instrukciją, kaip gauti leidimą (taip pat darbinį) laikinai gyventi Lenkijoje, palyginimui su lietuviška praktika rusų kalba galima rasti čia ir čia, tačiau mūsų šaltinio teigimu, dažnai vairuotojai net nesiekia jo gauti ir dirba Lenkijoje pagal principą „atvažiuoju-išvažiuoju“ „leidimo dirbti“ pagrindu (detaliau apie jį čia), kadangi taip net paprasčiau.
Jeigu trumpai, „leidimas dirbti“ – tai dokumentas, kuris leidžia užsieniečiui legaliai dirbti Lenkijoje, turint vizą. Išduodamas vaivados priklausomai nuo vietos, kur užregistruotas darbdavys, kuris ir kreipiasi į vaivadiją su prašymu jį išduoti užsieniečiui. Pagrindiniai dokumentai (nekalbant, pavyzdžiui, apie rinkliavos už prašymo pateikimą sumokėjimo kvitą), kuriuos tam turi pateikti darbdavys, yra tokie:
1. prašymas išduoti užsieniečiui leidimą dirbti;
2. tarptautinio užsieniečio dokumento kopija;
3. dokumentų, patvirtinančių užsieniečio profesinę kvalifikaciją atitinkamam darbui, kopijos;
4. būtini duomenys apie kompaniją iš įvairių rejestrų;
5. seniūno informacija, susijusi su regioninės darbo rinkos testu (kitaip tariant, patvirtinimas, kad darbdavys neturėjo galimybės priimti į darbą Lenkijos ar ES piliečio, kas tolimųjų reisų vairuotojų atveju dėl didelio jų trūkumo šalyje ne problema).
Leidimo gavimas paprastai užtrunka ne ilgiau negu mėnesį. Leidimas išduodamas nustatytam laikui (jis gali skirtis priklausomai nuo vaivadijos, bet negali viršyti 3 metų). Išduotas trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui kainuos 50 zlotų (apie 12 eurų), ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui – 100 zlotų (jeigu norima pratęsti leidimą, rinkliava perpus mažesnė). Po leidimo gavimo darbdavys perduoda jo originalą užsieniečiui, kad tas galėtų gauti darbo vizą. Jeigu darbdavys pasikeitė, leidimą dirbti reikia gauti iš naujo.
Migracijos pozicija
Norėdami išgirsti ir kitos pusės nuomonę, mes paprašėme pakomentuoti situaciją Migracijos departamento. Jis atsakė į mūsų klausimus taip.
Kaip vertinate „Linavos“ (vežėjų) priekaištus Migracijos departamentui?
Priekaištaujama, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. pasikeitus leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) procedūrai (apjungus prašymo nagrinėjimo ir leidimo įforminimo procedūras), užsieniečiai ir jų darbdaviai patiria daug nepatogumų dėl reikalavimo užsieniečiui biometrinius duomenis pateikti, teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo). Pasikeitė įprasta dokumentų pateikimo tvarka. Reikia laiko prie jos prisitaikyti. Tačiau naujoji tvarka yra palankesnė klientui – sumažėjo jo vizitų į migracijos padalinį.
Pagal iki liepos 1 d. galiojusias procedūras, prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikdavo užsienietis arba jo darbdavys. Priėmus sprendimą išduoti LLG, užsienietis pateikdavo prašymą įforminti LLG ir savo biometrinius duomenis ir, išrašius LLG, atvykdavo atsiimti leidimo kortelės. Taigi, reikėdavo į migracijos padalinį atvykti tris kartus, iš kurių du kartus į migracijos padalinį turėdavo atvykti pats užsienietis (prašymą dėl LLG išdavimo galėdavo pateikti ne pats užsienietis, o jo darbdavys). Po liepos 1 d. atvykimas į Migracijos departamentą sutrumpėjo iki dviejų kartų – prašymo pateikimo ir leidimo kortelės atsiėmimo. Taigi, dėl pasikeitusios leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) procedūros užsieniečiai nėra apsunkinami papildomais vizitais.
Esant vieningai leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūrai, trumpėja ir prašymo nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir paties dokumento išdavimo terminas. Priėmus sprendimą, iš karto pradedama gaminti leidimo laikinai gyventi kortelė. Dokumento išrašymo laikas yra įskaičiuojamas į 4 mėnesių terminą (bendra tvarka) ar 2 mėnesių terminą (skubos tvarka).
Priekaištai dėl neefektyviai naudojamo darbuotojų darbo laiko klientų neatvykimo atveju neatitinka tikrovės. „Tušti“ rezervacijos laikai nereiškia darbuotojų nedarbo. Priėmimas vyksta nepertraukiamai. Kiekvienas atvejis yra išskirtinis. Todėl iš anksto numatyti kliento aptarnavimo trukmę ne visuomet yra įmanoma, ir ji neretai viršija vidutinę numatytąją. Fiktyvių vizito laiko rezervacijų peržiūra taip pat yra darbas, atimantis nemažai laiko. Migracijos departamento teritorinių skyrių darbuotojai reguliariai peržiūri atliktas rezervacijas ir, nustatę, jog vizito rezervacija yra fiktyvi, šią rezervaciją panaikina, tokiu būdu sudarydami galimybę rezervuoti vizitą užsieniečiui, kuris iš tiesų ketina atvykti į Migracijos departamentą.
Kodėl nepavyksta išspręsti problemų, kurias akcentuoja vežėjai?
Problemos sprendžiamos. Sprendžiant pagrindinę problemą, susijusią su vizito laiko rezervavimo sunkumais, nuo 2019 m. liepos 1 d. sudaryta galimybė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) teikti bet kuriame Migracijos departamento teritoriniame skyriuje nepriklausomai nuo užsieniečio deklaruotos ar planuojamos deklaruoti gyvenamosios vietos. Tokiu būdu, sudarytos didesnės galimybės pasirinkti vizito laiką.
Ką Migracijos departamentas planuoja daryti vežėjų priekaištų kontekste? Kaip vertina jų pasiūlymus?
Dėl siūlymo grąžinti „gyvą“ eilę – „gyva“ eilė neišsprendžia vežėjų keliamų problemų, nes ji negarantuoja, kad visi joje laukiantys galės būti priimti per Migracijos departamento teritorinio skyriaus darbo valandas, ir neteks atvykti kitą dieną vėl laukti „gyvoje“ eilėje. Taip pat „gyva“ eilė sudaro sąlygas tarpininkų, kurie vietą joje siūlydavo už pinigus, piktnaudžiavimui.
Dėl darbdavio pakeitimo – nuo 2019 rugsėjo 1 d. pasikeitusios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos numato paprastesnę darbdavio ar darbo funkcijos pas tą patį darbdavį pakeitimą. Neliko įstatymo nuostatos, reikalavusios prašymą dėl darbdavio ar darbo funkcijos pas tą patį darbdavį pakeitimo pateikti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos. Dabar, priėmęs sprendimą dėl darbdavio ar darbo funkcijos pakeitimo pas tą patį darbdavį, užsienietis iš karto gali pradėti dirbti pas naują darbdavį arba dirbti pagal naują darbo funkciją.
Be to, Migracijos departamentas koncentruoja vidaus resursus ir atidarys daugiau užsieniečių aptarnavimo langelių.
Ar situaciją galės į gerąją pusę pakeisti MIGRIS darbo pradžia?
MIGRIS sistema, kuri pradės veikti nuo 2019 m. spalio 14 d., užkirs kelią fiktyvių vizitų rezervacijoms. Užpildžius prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, sistema siūlys pasirinkti tinkamą vizito į migracijos padalinį laiką. Norint pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, bet neužpildžius šio prašymo per MIGRIS, rezervuoti vizito laiko nebus galima. Tokiu būdu, nebus galimybės piktnaudžiauti vizitų rezervavimo sistema ir atlikti fiktyvias rezervacijas. Per MIGRIS užpildytą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi migracijos padaliniui reikės pateikti per 4 mėnesius nuo jo užpildymo dienos, ir šiuo laikotarpiu bus galima pasirinkti norimą vizito laiką.
Sakoma, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje migracijos tarnyba sprendžia vežėjams rūpimus klausimus greičiau ir efektyviau. Kas trukdo perimti kaimynų patirtį, ar viskas ne taip paprasta, kaip atrodo?
Nemanome, kad minėtos sąlygos Lenkijoje yra geresnės nei Lietuvoje. Migracijos procedūros Lietuvoje yra ne ką sudėtingesnės. Migracijos departamentas siekia paprastinti leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) procedūras. Pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos supaprastina leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu sąlygas – užsienietis turi įrodyti savo vienerių metų darbo patirtį ne per 2 metus, kaip buvo iki rugsėjo 1 d. o jau per pastaruosius penkerius metus. Nuo rugsėjo 1 d., išduodant leidimus laikinai gyventi, yra taikomas ir „patvirtintų įmonių sąrašas“. Tai yra, jeigu užsienietis atvyksta dirbti į įmonę, kuri įtraukta į „patvirtintų įmonių sąrašą“, jam pasirinktinai reikės įrodyti arba jo turimą kvalifikaciją, arba jo turimą vienų metų darbo patirtį per pastaruosius penkerius metus. Šie pakeitimai palengvinа užsieniečių įdarbinimo galimybes ir paspartinа leidimo laikinai gyventi išdavimą, ypač jeigu įmonė įtraukta į „patvirtintų įmonių sąrašą“.
Galbūt, norėtumėte kažką pridėti nuo savęs?
Suprantame, kad bet kuri nauja tvarka kelia neaiškumų, ir kol prie jos priprantama, manoma, jog ankstesnioji buvo geresnė. Tačiau moderniosios technologijos keičia įpročius. Žmonės išmoks dirbti naujai. Esame pasirengę padėti. Kad būtų paprasčiau pildyti įvairias elektronines formas, Migracijos departamentas sukūrė YouTube kanalą, kuriame yra dedama mokomoji medžiaga. Kviečiame pasižiūrėti.
***
Apibendrinant, negalima vienareikšmiškai teigti, kad migracijos tarnyba visais atžvilgiais kalta ir visiškai nieko nedaro, kad teisiškai ir praktiškai patobulintų LLG Lietuvoje išdavimo užsieniečiams tvarką. Kita vertus, jeigu viskas būtų gerai, vežėjai, tikriausiai, neprašytų audiencijos pas vidaus reikalų ministrę. Net jeigu jie (jų vairuotojai) kartais neatlieka „namų darbų“ (netinkamai užpildo dokumentus, kurie turi būti pateikti Migracijai), sunkumai su elektronine eile yra akivaizdūs. Taip pat (jeigu tikėti vežėjais) akivaizdi Migracijos aptarnaujančio ir aiškinamojo (nepaisant specialaus YouTube kanalo sukūrimo) darbo problema – ypač turint omenyje jos taisyklių sudėtingumą ir kintamumą. Yra vilčių, kad situaciją nuo spalio 14 dienos pakeis MIGRIS sistema (jei, žinoma, ji pradės veikti, kaip buvo žadėta). Tačiau net ir tokiu atveju Migracijos darbuotojai galėtų elgtis su interesantais geranoriškiau ir teikti jiems visą įmanomą pagalbą, tuo labiau, kad dokumentų pateikimas pareiškėjams kainuoja 178 eurus, ir kalbama apie žmones, kurie pildys Lietuvos biudžetą. Lenkijos pavyzdys kalba pats už save.
Komentarai
Sako lenkijoje per 2018 idarbino 56000tks vairuotoju. Lietuvoje 20000vairuotoju. Zinant, kad lietuvoje gyventoju 20kartu maziau nei lenkijoje, tai idabinimu vairuotoju skaicius tiesiog setoninis. Tai linkiu migracijos departamentui atsipust ir niekur neskubet, nes uz lenkus jus dirbate 10kart sparciau.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.