Ko pasiekė Prancūzija per pusmetį nuo „Makrono įstatymo“ priėmimo

French map with flag of France. Vector illustration.

2017 m. sausio 1 suėjo pusė metų, kai Prancūzijoje buvo priimtas „ Makrono įstatymas “, kuriuo buvo nustatyti minimalaus vairuotojų, dirbančių Prancūzijoje, atlyginimo reikalavimai. Kiek anksčiau tokį įstatymą priėmė Vokietija. Vokietijos ir Prancūzijos pavyzdžiu pasekė Italija ir Austrija. Panašu, kad nacionalinių įstatymų, reglamentuojančių užsienio šalių darbuotojų darbo apmokėjimo Europos Sąjungos šalyse tvarką, laviną vargu ar bus galima sustabdyti. Artimiausiu metu panašius įstatymus gali priimti Belgija ir kitos ES senbuvės. CargoNews.lt redakcija nusprendė pasidomėti, kaip vežėjams sekasi vykdyti šių įstatymų reikalavimus, ir kokias pasekmes verslui jie jaučia.

Vežėjų patirtis

„Hegelmann transporte“ vadovas Tomas Jurgelevičius (lietuviškame įmonės padalinyje dirba apie 300 vairuotojų) prisipažino, jog įsigaliojus „Makrono įstatymui“, įmonei teko patirti tam tikrą įtampą. „Hegelmann transporte“ iš karto nusisamdė atstovą Prancūzijoje, o tam, kad būtų laiku užpildomi visi dokumentai, įmonėje be išeiginių triūsė 5-7 darbuotojai. Šiuo metu padėtis stabilizavosi, tačiau visiems administraciniams darbams atlikti įmonė buvo priversta įdarbinti vieną papildomą darbuotoją.

Įsigaliojus „Makrono įstatymui“, šios įmonės sąnaudos išaugo – mažiausiai tiek, kiek atlyginimo tenka mokėti darbuotojui, tvarkančiam „popierinius formalumus“. T. Jurgelevičius pastebėjo, kad reikalavimai mokėti vairuotojams nustatytą minimalų užmokestį ir turėti Prancūzijoje savo atstovą gerokai atbaidė nuo darbo Prancūzijos rinkoje ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vežėjus. Priėmus „Makrono įstatymą“, dalis vežėjų kuriam laikui buvo nutraukę savo darbą Prancūzijoje, ir tai leido kitiems vežėjams kilstelėti savo paslaugų kainas. Tačiau panašu, kad šiuo metu pasitraukusieji vežėjai vėl grįžta į laikinai prarastą Prancūzijos rinką.

Pasak T. Jurgelevičiaus, smulkieji vežėjai kenčia nuo prancūzų reikalavimų kur kas labiau, nei stambieji. Daugiausia rūpesčių kelia ne reikalaujamas mokėti atlyginimas (kalbintų vežėjų darbuotojai uždirba pakankamai daug) ar dokumentų ruošimas, bet painiava pačiuose reikalavimuose ir jų vykdymo tvarkoje. Kita vertus, net ir smulkūs vežėjai rado savyje jėgų ir išteklių tam, kad galėtų išlikti besikeičiančioje rinkoje. Vienos tokios įmonės, turinčios 2 krovininius automobilius, vadovas (jos pavadinimo dėl suprantamų priežasčių neminėsim) pasakoja, kad įmonė pildo visus būtinus dokumentus ir moka vairuotojams net tik minimalų reikalaujamą, bet net didesnį atlyginimą, tačiau atstovo įmonė Prancūzijoje nesamdo. Minėjome, kad prancūzų reikalavimų vykdymo tvarkoje vis dar yra daug painiavos, todėl kalbintas smulkusis vežėjas kol kas ryžtasi žaisti su prancūzais „rusišką ruletę“. Kiti smulkūs vežėjai taip pat vis dar tiki savo „laiminga žvaigžde“, juolab, kad tokią viltį jie gali puoselėti žinodami, jog sistemingos ir griežtos patikros Prancūzijoje kol kas nėra.

Lietuvos vežėjai ir įmonės, teikiančios atstovavimo Prancūzijoje paslaugas, vienbalsiai teigia, kad prancūzų inspektoriai stabdo automobilius, tikrina dokumentus, tačiau pažeidimų protokolus ar baudas surašo ir skiria labai retai. Nepaisant to, visi supranta, jog tikimybė, kad vieną gražią dieną vežėjai susidurs su kur kas griežtesnėmis ir finansiškai skausmingesnėmis sankcijomis, yra labai didelė.

Todėl ne visi smulkūs vežėjai linkę rizikuoti. Kitos smulkios įmonės (taip pat nepanorusios, kad jos pavadinimas būtų atskleistas) atstovas pasakoja, kad atsiradus prancūzų reikalavimams, įmonė buvo priversta pakelti savo vairuotojams atlyginimus ir padidinti įmonės buhalteriui darbo krūvį, nes dokumentų pildymą buvo nuspręsta patikėti buhalteriui. Ši įmonė, kaip ir ankstesnis redakcijos pašnekovas, taip pat nesamdė atstovo Prancūzijoje – tiesa, iki tol, kol iš partnerių pasakojimų nesužinojo, kaip buvo sustabdytas jų automobilis. Įmonės partneriams teko skubiai ieškoti Prancūzijoje atstovo ir sumokėti kelių tūkstančių eurų baudą. Pašnekovo teigimu, išgirdus šią istoriją, įmonei teko įvertinti galimą riziką (o rizika buvo labai didelė, nes pagrindinė įmonės darbo kryptis – Prancūzija) ir susitaikyti su papildomomis išlaidomis atstovavimui.

Vežėjų atstovai Prancūzijoje

Atstovo Prancūzijoje paslaugas , be kitų paslaugų, teikia „DKV Euro Service Baltikum“ („DKV”). Pasak jos vadovo Artūro Michejenko, įmonė yra sukūrusi duomenų bazę, į kurią vežėjai gali patys įkelti visus būtinus dokumentus. Šiuo atveju atstovavimo paslauga (6 mėnesiams) kainuoja 10 eurų už 1 vairuotoją. Jei duomenis ir dokumentus į duomenų bazę kels “DKV” darbuotojai, atstovavimo paslauga  (6 mėnesiams) kainuos 30 eurų už 1 vairuotoją.

„DKV“ turi savo filialus praktiškai visoje Europoje. A. Michejenko teigimu, iki šio nei vienas įmonės klientas, besinaudojantis „DKV“ teikiama atstovavimo paslauga, dar nebuvo nubaustas.

Atstovo Prancūzijoje paslaugas taip pat teikia UAB „Rosena“. Šios įmonės paslaugų kainą sudaro abonentinis mokestis (25 eurai per mėnesį) ir mokestis, siejamas su vairuotojų skaičiumi. Įmonės, kuriose dirba ne daugiau kaip 50 vairuotojų, už 1 vairuotoją moka 1 eurą ( šiuo atveju įmonei teks sumokėti 25 eurus abonentinį mokestį + 50 eurų už visus vairuotojus, viso 75 eurus). Įmonės, kuriose dirba 51-90 vairuotojų, už kiekvieną papildomą (pradedant 51-uoju) vairuotoją moka 0,5 euro ( tarkim, jei jūsų įmonėje dirba 51 vairuotojas, jums teks sumokėti 25 eurus abonentinį mokestį + 50 eurų už 50 vairuotojų ir 0,5 euro už 51-ą vairuotoją, viso 75,50 eurų).  Nuo 91-jo vairuotojo joks su vairuotojų skaičiumi susijęs mokestis nebemokamas. Į paslaugų kainą įskaičiuotos atstovo Prancūzijoje paslaugos, pagalba pildant dokumentus, priminimas apie būtinybę užpildyti dokumentus, kai baigiasi ankstesnių galiojimo laikas.

Panašias paslaugas siūlo ir „Linavos mokymo centras“ bei kitos įmonės.

Vairuotojų asmens duomenų apsauga

Asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenins – gana jautri ir kebli tema. Tiek Lietuvos, tiek ir kitų Europos šalių įstatymai asmens duomenis saugo gana griežtai, todėl Lietuvos valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija pataria vežėjams, kurie atitinkamai įmonei pateiks savo vairuotojų duomenis, sudaryti su ta įmone sutartį. Sutartyje reikėtų nurodyti, kad įmonė, kuriai perduodami vairuotojų duomenys, yra atsakinga už tų duomenų saugumą bei nurodyti, kokiu tikslu duomenys bus naudojami. Sutarties pavyzdį galima rasti paspaudus nuorodą  https://www.e-tar.lt/portal/ru/legalAct/4797d820bcdf11e4afdc866ec67ebcf3 (skyrių „Priedai“). Darbuotojus taip pat būtina informuoti, kam ir kokiu tikslu pateikiami jų asmeniniai duomenys.

Nepaisant to, kad vežėjai jau prisitaikė prie naujų darbo Prancūzijoje ir kitose ES šalyse sąlygų, tikrumo dėl ateities jie nejaučia. Panašu, kad Europos senbuvės viena po kitos priims nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius darbo santykius su užsienio vairuotojais. Ir bet kuriuo metu šių įstatymų laikymosi kontrolė gali būti sugriežtinta. Kiek Lietuvos vežėjų išgyvens tokiomis sąlygomis – neaišku.

Lietuva – nedidelė šalis. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad lietuviai neturi orumo jausmo, jėgų ir ryžto kovoti dėl savo verslo ateities. Be jokios abejonės, vargu ar tokioje situacijoje galima tikėtis kažkokio rezultato, jei vežėjai nebus vieningi. Pasak T. Jurgelevičiaus, jo atstovaujama įmonė svarstė galimybę teikti pretenziją Europos Komisijai. Tačiau teisininkų, su kuriais buvo konsultuotasi, vertinimu, pretenzijos svarstymas atsieitų apie 150 000 eurų ir truktų ne vienerius metus. Viena įmonė nepajėgi pakelti tokios naštos. Bet būtent tokiems atvejams ir yra kuriamos asociacijos. Vežėjai tikisi, kad „Linava“ visgi sugebės jų labui padaryti daugiau, nei profilaktiškai susitikinėti su europarlamentarais ir dalyvauti vežėjų piketuose. Asociacija turi realiai sugebėti suvienyti vežėjų pastangas ir apginti jų teisę dirbti savo darbą lygiomis su kitų Europos šalių vežėjų teisėmis.

Komentarai

Curious Diva 2017-01-19 14:16

100% palaikau Ramunę. Komentarų vienintelis reikalavimas yra BŪTI Į TEMĄ. Jei kam nors per sunku perskaityti ilgesnę nuomonę, jau intelekto trūkumo ar ADHD požymis. RAMUNE - ačiū už išsamią nuomonę.

elena.kuzmiene 2017-01-19 12:00

Gerbiama Ramune, Redakcija visada labai vertina jūsų išsamius pasisakymus ir paaiškinimus. Tačiau ateityje prašytume „Komentaruose“ dėstyti mintis glausčiau. Diskusijoms skirtas Cargo.LT forumas, o teisinių niuansų analizei, atsakymams į biržos vartotojams rūpimus klausimus ir visai kitai informacijai, kurią jūs manot esant reikalinga žinoti tiek biržos vartotojams, tiek redakcijos darbuotojams – Cargo.LT „Juridinės konsultacijos“.CargoNews.lt redakcija kviečia jus bendradarbiauti, ruošiant straipsnius teisinėmis temomis.Mūsų kontaktai: cargonews@cargo.lt +370 685 08240Laukiame jūsų kontaktų!

Petrauskas Grazvydas 2017-01-19 08:49

Gerb Sigita Juodė, jei atidžiau paskaitytumėte straipsnį tai pamatytumėte, kad paminėta ir aprašyta net kelios įmonės, kurios teikia šias paslaugas.... Šiaip straipsnis apie nieką ir iš tuščio į kiaurą pilstymas....Viską tai galima net cago forume buvo paskaityti....

Romeikiene Ramune 2017-01-18 20:20

Ramunė Romeikienė, UAB "LITAKSA" & "ULTIMA RATIO". Nustebau, kad redakcija savo nuožiūra sutrumpino mano komentarą, todėl dar kartą įkeliu pilną komentaro tekstą, kurį išsisaugojau. Gerbiamieji, ar Jūs samprotaujate, ką rašote??? Cituoju: "Pasak T. Jurgelevičiaus, jo atstovaujama įmonė svarstė galimybę teikti pretenziją Europos Komisijai. Tačiau teisininkų, su kuriais buvo konsultuotasi, vertinimu, pretenzijos svarstymas atsieitų apie 150 000 eurų ir truktų ne vienerius metus." Visgi solidus portalas, kokiu aš iki šiol laikiau CargoNews, neturėtų pavirsti bulvariniu skaitalu. Daug ką galima atleisti, kartais netgi profesionalumo stoką (nors tai vargiai atleistina), bet toleruoti visiško nusišnekėjimo tikrai negalima. Tai lygiai tas pats, jeigu parašytumėte: "bobulė Zosė sumąstė pateikti pretenziją savo kaimynei, bet advokatas užsiprašė 150 000 eurų, todėl bobulė Zosė nusprendė pretenzijos nebeteikti". Žinotina, kad nėra tokio dalyko, kaip pretenzijos pateikimas Europos Komisijai - galima pateikti SKUNDĄ dėl galimo įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo ES teisei. Vadovaujantis "Komisijos Komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui COM/2012/0154" 2 straipsniu, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali NEMOKAMAI pateikti Komisijai skundą dėl įstatymo, kito teisės akto ar administracinio sprendimo ar praktikos, kurie, jo nuomone, yra nesuderinami su Europos Sąjungos teise. Jeigu, remiantis skundu, pradedama pažeidimo nagrinėjimo procedūra, Komisija susisiekia su skundo pateikėju ir jį raštu informuoja apie kiekvieną procedūros etapą: oficialus įspėjimas, pagrįsta nuomonė, perdavimas nagrinėti Teisingumo Teismui arba bylos nutraukimas. (7 straipsnis). Jeigu skundo pateikėjo nuomone, Komisija netinkamai administruoja skundo nagrinėjimą, skundo pateikėjas (taipogi NEMOKAMAI, įsivaizduojate?!) gali perduoti klausimą nagrinėti Europos ombudsmenui. (13 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju dėl minimalaus atlyginimo reikalavimų Prancūzijoje ir Vokietijoje (kaip ir bet kurioje kitoje ES valstybėje) aš pakartosiu tai, ką jau ne kartą rašiau viešoje erdvėje: reikalavimas dėl minimalaus atlyginimo mokėjimo atitinkamoje valstybėje komandiruotiems darbuotojams yra 100% teisėtas, įtvirtintas dar 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnyje, cituoju: "Valstybės narės užtikrina, kad, nepriklausomai nuo to, kokia teisė yra taikoma darbo santykiams, įmonės garantuoja komandiruotiems darbuotojams darbo sutarties sąlygas dėl toliau nurodytų dalykų, kuriuos toje valstybėje narėje, kurioje darbas yra atliekamas, reglamentuoja: įstatymai ir kiti teisės aktai ir (arba) kolektyvinės sutartys ar arbitražo sprendimai dėl: a) maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko; b) minimalių mokamų metinių atostogų trukmės; c) MINIMALIŲ UŽMOKESČIO NORMŲ, įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas." Taigi, direktyva sėkmingai galiojo daugiau nei dešimtmetį, jokio naujo teiginio joje neatsirado - tiesiog direktyvos nuostatos buvo elementariai perkeltos į nacionalinius įstatymus: tiek Prancūzijos "Loi Macron", tiek Vokietijos "MiLog". Be to, 2008 m. birželio 17 d. Reglamento (EB) Nr. 593/2008 "Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)" 9 straipsnyje "Viršesnės privalomos nuostatos" yra įtvirtinta: "Viršesnės privalomos nuostatos yra tokios nuostatos, kurių laikymąsi valstybė laiko itin svarbiu jos viešųjų interesų, pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės sandaros, apsaugai tiek, kad jos TAIKOMOS VISAIS ATVEJAIS, kuriuos jos apima, neatsižvelgiant į pagal šį Reglamentą sutarčiai taikytiną teisę." Taigi, šis Reglamentas (tiesioginio galiojimo ES teisės aktas) numato kiekvienai valstybei-narei pasilikti teisę taikyti savo įstatymus, jeigu tai svarbu jos viešiesiems interesams, iš kurių vienu svarbiausių galime laikyti socialinių interesų apsaugą - kas ir buvo padaryta, priimant "Loi Macron" ir "MiLog". Jeigu nepatingėsite susipažinti su cituojamais ES teisės aktais, įsitikinsite, kad skundų pateikinėjimas šiuo klausimu tėra veiklos imitavimas, pinigų plovimas ir burbulų pūtimas į akis, norint pademonstruoti, kaip kažkas dirba tautos labui :)

Juodė Sigita 2017-01-17 11:01

Loi Macron paslaugas teikia ir Easytrip, turinti savo įmonės filialą Prancūzijoje. Pabrėžtinai CargoNews proteguoja tik vieną pavadinimą savo straipsniuose... ne kartą rašyta ir sakyta, norint būt profesionaliems reikia pakalbinti ir kitus rinkos dalyvius...

Romeikiene Ramune 2017-01-17 02:08

Ramunė Romeikienė, UAB “LITAKSA” & “ULTIMA RATIO”. Gerbiamieji, ar Jūs samprotaujate, ką rašote??? Cituoju: “Pasak T. Jurgelevičiaus, jo atstovaujama įmonė svarstė galimybę teikti pretenziją Europos Komisijai. Tačiau teisininkų, su kuriais buvo konsultuotasi, vertinimu, pretenzijos svarstymas atsieitų apie 150 000 eurų ir truktų ne vienerius metus.” Visgi solidus portalas, kokiu aš iki šiol laikiau CargoNews, neturėtų pavirsti bulvariniu skaitalu. Daug ką galima atleisti, kartais netgi profesionalumo stoką (nors tai vargiai atleistina), bet toleruoti visiško nusišnekėjimo tikrai negalima. Tai lygiai tas pats, jeigu parašytumėte: “bobulė Zosė sumąstė pateikti pretenziją savo kaimynei, bet advokatas užsiprašė 150 000 eurų, todėl bobulė Zosė nusprendė pretenzijos nebeteikti”. Žinotina, kad nėra tokio dalyko, kaip pretenzijos pateikimas Europos Komisijai – galima pateikti SKUNDĄ dėl galimo įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo ES teisei. Jeigu, remiantis skundu, pradedama pažeidimo nagrinėjimo procedūra, Komisija susisiekia su skundo pateikėju ir jį raštu informuoja apie kiekvieną procedūros etapą: oficialus įspėjimas, pagrįsta nuomonė, perdavimas nagrinėti Teisingumo Teismui arba bylos nutraukimas. Jeigu skundo pateikėjo nuomone, Komisija netinkamai administruoja skundo nagrinėjimą, skundo pateikėjas (taipogi NEMOKAMAI, įsivaizduojate?!) gali perduoti klausimą nagrinėti Europos ombudsmenui. Šiuo konkrečiu atveju dėl minimalaus atlyginimo reikalavimų Prancūzijoje ir Vokietijoje (kaip ir bet kurioje kitoje ES valstybėje) aš pakartosiu tai, ką jau ne kartą rašiau viešoje erdvėje: reikalavimas dėl minimalaus atlyginimo mokėjimo atitinkamoje valstybėje komandiruotiems darbuotojams yra 100% teisėtas, įtvirtintas dar 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 96/71/EB, 3 straipsnyje.Taigi, direktyva sėkmingai galiojo dešimtmetį, jokio naujo teiginio joje neatsirado – tiesiog direktyvos nuostatos buvo elementariai perkeltos į nacionalinius įstatymus: tiek Prancūzijos “Loi Macron”, tiek Vokietijos “MiLog”. Be to, 2008 m. birželio 17 d. Reglamento (EB) Nr. 593/2008 “Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)” 9 straipsnyje “Viršesnės privalomos nuostatos” yra įtvirtinta: “Viršesnės privalomos nuostatos yra tokios nuostatos, kurių laikymąsi valstybė laiko itin svarbiu jos viešųjų interesų, pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės sandaros, apsaugai tiek, kad jos TAIKOMOS VISAIS ATVEJAIS, kuriuos jos apima, neatsižvelgiant į pagal šį Reglamentą sutarčiai taikytiną teisę.” Taigi, šis Reglamentas (tiesioginio galiojimo ES teisės aktas) numato kiekvienai valstybei-narei pasilikti teisę taikyti savo įstatymus, jeigu tai svarbu jos viešiesiems interesams, iš kurių vienu svarbiausių galime laikyti socialinių interesų apsaugą – kas ir buvo padaryta, priimant “Loi Macron” ir “MiLog”. Jeigu nepatingėsite susipažinti su cituojamais ES teisės aktais, įsitikinsite, kad skundų pateikinėjimas šiuo klausimu tėra veiklos imitavimas, pinigų plovimas ir burbulų pūtimas į akis, norint pademonstruoti, kaip kažkas dirba tautos labui :)


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 100
0