Klaipėdoje naikinamos avaringiausios perėjos

 

Kelių policijos biuro duomenimis, pernai vien Klaipėdoje per eismo įvykius žuvo devyni žmonės, tai yra trimis daugiau nei užpernai. Net keturi žuvo eidami per perėjas. Daugėja ir perėjose sužalotų žmonių.  

 

Uostamiesčio saugaus eismo komisija nutarė, kad protingiausias sprendimas – mažinti perėjų skaičių. Pirmiausia ketinama panaikinti dvi, anot pareigūnų, avaringiausias perėjas.

 

Kad vienos miesto centre esančios perėjos nereikia, abejonių nekyla – pusantro šimto metrų atkarpoje dabar yra trys. Vidurinioji, kurią ir numatoma panaikinti, vairuotojams sunkiai pastebima, todėl avarinių situacijų čia kyla itin dažnai.  

 

Panaikinus kitą, Šilutės plente esančią perėją, žmonėms teks eiti požemine perėja. Daug klaipėdiečių tokių seniai vengia dėl baimės būti užpultiems.

 

„Žiūrėkime iš kitos pusės – tų atvejų nėra daug Klaipėdos mieste ir vis dėlto turbūt didesnis skaičius yra eismo įvykių, tų partrenktų asmenų, ėjusių per pėsčiųjų perėjas“, – kalbėjo Klaipėdos apskrities Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio viršininkas Mindaugas Džermeika.

 

Netrukus, matyt, teks peržiūrėti perėjų tinklą visoje šalyje. Susisiekimo ministerija baigia rengti naująją pėsčiųjų perėjų įrengimo tvarką.

 

Pagrindinis siūlymas – nereguliuojamos perėjos, kurių ir yra daugiausia, galės būti tik ten, kur greitis nesiekia 50 kilometrų per valandą, ir tik jei kelias ne daugiau kaip dviejų eismo juostų. Be to, visos perėjos turės būti apšviestos.

 

„Ir ne bet kaip, o skirtingu intensyvumo atspalvio šviesa, kad būtų išskiriama ir aiškiai matoma. Esant lietui, darganai, sunku pamatyti pėstįjį prie ar pačioje perėjoje. Esant ryškiam apšvietimui, kitokio atspalvio, automatiškai vairuotojas atkreipia dėmesį į tai, kad kažkokia kliūtis“, – sako VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus.

 

Skaičiuojama, kad šalyje kasmet iš visų žuvusiųjų keliuosedaugiau nei trečdalis yra pėstieji.