Kiek kainuoja saugumas keliuose
Saugumo keliuose stiprinimo strategija, pavadinta „Vizija 0“, gimė prieš kokius dešimt metų Skandinavijoje. Švedai nusprendė iki 2030 metų sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių dvigubai, o dar po 20 metų pasiekti, kad ši liūdna statistika būtų lygi nuliui. Šiuo metu prie šios programos prisijungė beveik visos ES šalys – šiemet tai padarė ir Lietuva. Ambicingas projektas Lietuvos Susisiekimo ministerijoje buvo pristatytas šių metų kovą. Projekto biudžetas neįvardijamas – suprantama, sunku planuoti ketvirčiui amžiaus į priekį. Tačiau net ir tie dešimtys ar net šimtai milijonų eurų, apie kuriuos buvo kalbėta, atrodo įspūdingai. O kas, jei išdalinus šiuos pinigus transporto įmonėms – gal problemos išsispręstų savaime?
Skaičiuoja 12-ai metų į priekį
Lietuviškoje „Vizijos 0“ versijoje įrašytas įsipareigojimas iki 2030 metų sumažinti leistino greičio viršijimo atvejus 20%, saugos diržų naudojimo automobilių galinėse sėdynėse reikalavimų pažeidimų ir draudimo naudotis mobiliaisiais telefonais vairuojant pažeidimų atvejus – 40%, pėsčiųjų, nedėvinčių atšvaitų, skaičių – 25% ir t.t.. Žinant, jog iki 2030-ųjų metų vyriausybės sudėtis pasikeis mažiausiai tris kartus, galima ir ne tokius kalnus prižadėti – pavyzdžiui, pažadėti, kad bendras šaligatvių ir dviratininkų takelių ilgis padidės 18% (toks punktas irgi įrašytas į Lietuvos saugumo keliuose strategiją).
Transporto sektoriaus biudžete iki 2020 m. pabaigos numatyta skirti beveik 40 mln. eurų pavojingų zonų inžinerinėms rekonstrukcijoms. Į konkrečių priemonių sąrašą įtrauktas šimto nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų apšvietimas, keliasdešimties žiedinių sankryžų statyba, 40 km ilgio kelių atitvarų statyba bei saugumo salelių ir pakilimų ties perėjomis įrengimas. Praktika rodo, kad šios priemonės padeda mažinti greitį ties gyvenamosiomis zonomis efektyviau, nei greičio matuokliai. Be to, greičiui kontroliuoti planuojama papildomai įrengti dar 400 „inkilėlių“, šimtą sektorinių greičio matuoklių. Pastarieji fiksuoja greitį tam tikrose kelio atkarpose ir apskaičiuoja vidutinį judėjimo greitį kontroliuojamame kelio ruože, tad staigus stabdymas privažiavus tokį greičio matuoklį nepadės. Taip pat planuojama įsigyti 40 vadinamųjų „kompleksinių greičio kontrolės priemonių“ – šiuo metu tam naudojami dronai. Viena tokia „ kompleksinė kontrolės priemonė“ jau įrengta sostinėje, ties sankryža su savivaldybe – ji fiksuoja ne tik judėjimo greitį, bet ir tai, kaip vairuotojai paiso šviesoforo signalų , judėjimo eilių ir t.t.
Dviratininkams ir pėstiesiems trasoje ne vieta
Viename saugaus eismo keliuose programos punktų numatyta atskirti automobilių ir dviratininkų srautus. Susisiekimo ministerija didžiuodamasi pareiškė, kad biudžete numatyta skirti lėšas 25 km ilgio dviratininkų takų įrengimui. Tačiau net ir sostinės mastu tai yra lašas jūroje, ką jau kalbėti apie visą Lietuvą. O tuo tarpu tarp automobilių vairuotojų ir dviratininkų verda nuožmus „klasių karas“.
Draudimo bendrovių duomenimis, dviračio transporto mėgėjai dažnai patys yra avarijų kaltininkai. Pavyzdžiui, laikytis taisyklės, kad per perėją dviratį reikia vestis, pas mus nepriimta. O juk vilkiko vairuotojas gali paprasčiausiai nespėti sureaguoti į nežinia iš kur į perėją įskriejusį dviratininką. Dar atidžiau dviratininkai turėtų reaguoti į situaciją posūkiuose – įprastas lenkimo manevras gali baigtis tragiškai. Įsivaizduokite dviratininko ir keliasdešimt tonų sveriančio vilkiko masę ir judėjimo greitį. Net jeigu dviratininkas nulipo nuo dviračio ir ramiai stovi šalikelėje, jis tarsi plunksnelė gali nuskrieti į judančio vilkiko gale susiformavusią sumažinto slėgio zoną. Jei tuo metu iš paskos važiuos kitas vilkikas, pasekmės gali būti neprognozuojamos.
Būtent todėl KET numatyta, jog dviratininkams leidžiama judėti važiuojamąja kelio dalimi tik tuo atveju, jei šalia nėra dviračių tako, specialios juostos dviratininkams arba bent jau tinkamo (su asfalto ar betono danga) kelkraščio. Jaunesniems nei 18 metų dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti plentu, o magistralėse ar greitkeliuose dviračių judėjimas apskritai draudžiamas. Ar dažnas dviračių gerbėjas laikosi kelių eismo taisyklių ir dviratininkams numatytų apribojimų?.. Tad nenuostabu, jog tolimųjų reisų vairuotojai į visus dviratininkus, motociklininkus ir mopedų vairuotojus žiūri su sunkiai slepiama panieka.
Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje užmiesčio trasose galiojantys apribojimai nuo 2014 m. taikomi ir pėstiesiems. Pėstieji, lygiai taip pat, kaip dviratininkai, privalo dėvėti saugos liemenes, o neturintys atšvaitų yra baudžiami. Per trejus metus avarijose nukentėjusių pėsčiųjų skaičius sumažėjo 15%. Ne dvigubai, kaip žada ministras Rokas Masiulis, bet juk šiuo atveju valstybės įnašas apsiribojo viso labo nauja KET redakcija. Saugos liemenes gyventojai nusipirko patys.
Dėmesio – kelio darbai
Atėjus pavasariui, prasideda ir kelio darbai. Šiemet kelių statybai ir kelių infrastruktūros gerinimui skirta apie 500 mln. eurų. Trečdalis Europos fondų lėšų bus skirta magistralės E67 („ViaBaltica“) rekonstrukcijai, kiti du trečdaliai – valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai (34 mln. eurų bus investuoti į magistralės Kaunas-Marijampolė baigiamuosius statybos darbus). Dalis lėšų bus nukreipta kelio Šilutė-Rusnė rekonstrukcijai ( taip pat ir estakados šiame kelyje statybai). Dar 53 mln. eurų planuojama skirti daugiau nei 1000 km žvyrkelių asfaltavimui. Tolimųjų reisų vairuotojams šios kategorijos keliai nėra itin aktualūs, tačiau džiugu, jog ir Lietuvos regionų gyventojai pajus ES investicijų naudą.
Deja, kiek bebūtų investuojama į kelių eismo saugumą, statistika yra negailestinga – Europos mastu kelių eismo įvykiuose kasmet žūva daugiau nei 20 tūkst. žmonių, apie 100 tūkst. patiria sunkias traumas. Lietuvoje tendencijos panašios – pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuoti 66 eismo įvykiai, 7 žmonės žuvo, 69 sužeisti. Palyginus su praėjusiais metais, situacija ne tik nepagerėjo, bet daugiau nei 10% pablogėjo. Ekspertų manymu, eismo saugumo priemonės yra nepakankamai efektyvios todėl, kad kasmet automobilių skaičius paauga 3%, vadinasi, panašiai auga ir vairuotojų gretos, kurias daugiausiai papildo nepatyręs jaunimas. Tas, kas kelyje dėl savęs yra tikras, turi nepamiršti, jog garantuoti už kitus jis negali.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.