Kelių transporto rinka Skandinavijoje: kas ten vyksta?
Pastaruoju metu iš Skandinavijos ateina nerimą keliančios naujienos. Iš pradžių Lietuvą sukrėtė skandalas dėl „Vlantana Norge AS“, kuri pažeidinėjo savo vairuotojų darbo teises Norvegijoje (plačiau apie tai specialiose „Cargonews“ publikacijose). Tada pasirodė žinia, kad ten pat dėl tų pačių priežasčių buvo sustabdyta stambaus Latvijos vežėjo „Kreiss“ veikla. Norėdami suprasti, kas vyksta kelių transporto sektoriuje Skandinavijos regione, pasikalbėjome su gerai pažįstančia šią rinką kompanijos „Krejmer Logistics“ vadove Inna Krejmer.
Papasakokite trumpai apie savo įmonę?
Mūsų įmonė veikia rinkoje nuo praėjusių metų vidurio. Mūsų specializacija – nestandartiniai kroviniai ir klientų pageidavimai. Dirbame visoje Europoje, bet pagrindinės kryptys (iš/į) – Danija, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Italija ir Vokietija. Bendra visų mūsų darbuotojų darbo Skandinavijos rinkoje patirtis – daugiau nei 30 metų.
Kokių šalių vežėjai šiandien dominuoja Skandinavijos valstybių rinkose? Ar ten dar yra vietos naujiems žaidėjams, ir ar šio regiono kelių transporto sektoriuje liko plėtros potencialas?
Danijoje, kalbant apie užsienio vežėjus, dominuoja Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje registruotos įmonės. Švedijoje vyrauja rumunai, čekai, latviai ir lietuviai. Norvegijoje aktyviai dirba vežėjai iš Latvijos, Lietuvos ir Slovakijos. Vieta naujiems žaidėjams šiose rinkose atsiras visada, jei jie pasirengę laikytis ten nustatytų taisyklių.
Kokia pervežimų Skandinavijoje specifika prekių ir užsakovų prasme?
Skandinavijos specifika transporto srityje yra ta, kad didelė pervežimų dalis vykdoma regiono viduje, kas reiškia, pavyzdžiui, tai, kad prekės dažnai juda muitinės režimu. Daugelis užsienio vežėjų dirba su buvimo šalyje registruotomis užsakovų priekabomis ir užsiima tiek eksportu/importu, tiek kabotažu. Yra dideli užsakovai – tokie kaip „PostNord“.
Kokia yra užsienio vežėjų darbo Skandinavijoje specifika – jie dirba iš savo šalių ar steigia filialus regiono valstybėse, ima užsakymus tiesiogiai ar veikia pirmiausiai kaip vietinių įmonių subrangovai?
Didelė užsienio vežėjų dalis dirba kaip subrangovai per trečiąsias ar net ketvirtąsias rankas. Vietinės stambios įmonės dažnai perduoda užsakymus savo dukterinėms įmonėms, registruotoms Lietuvoje ir Lenkijoje, o tos, savo ruožtu, perduoda užsakymus įvairiems tarpininkams, su kuriais paprastai ir dirba užsienio vežėjai. Šiame kontekste, norėdamos išvengti reputacinių rizikų, kai kurios vietinės įmonės savo sutartyse nurodo, kad visa atsakomybė už nacionalinių įstatymų pažeidimus tenka galutiniam tarpininkui.
Skandinavijos kelių transporto rinka ne tokia svarbi Lietuvos vežėjams kaip Vakarų Europos, bet vis tik reikšminga – joje dirba stambios šalies transporto įmonės. Tačiau jų darbą regione lydi skandalai. Ryškus pavyzdys yra „Vlantana Norge AS“ istorija. Ką galite pasakyti apie šį atvejį ir bendrai apie Lietuvos vežėjų elgesį Skandinavijoje, o taip pat apie vietinės valdžios ir konkurentų požiūrį į juos?
Užsienio transporto kompanijos dažnai priverstos pažeidinėti vietinius įstatymus, kad galėtų bent kažką uždirbti. Tai aiškiai matosi iš paskutinių naujienų apie Lietuvos ir Latvijos vežėjus, kurie tapo pagrindiniais veikėjais visose Norvegijos žiniasklaidos priemonėse. Tuo pat metu, tą pačią „Vlantana Norge AS“ Norvegijos valdžia kaltina ne tik transporto ir darbo įstatymų nesilaikymu, bet ir dokumentų klastojimu. Jeigu kalbėti apie kitus garsius atvejus, tai, pavyzdžiui, Latvijos įmonės „Dinotrans“ ir „Kreiss“ kaltinamos kabotažo taisyklių pažeidimais. Akivaizdu, kad simpatijų „svečiams“ iš vietinės valdžios institucijų ir kolegų pusės visa šita situacija neprideda.
Lietuvos vežėjai – išimtis iš taisyklės, ar panašiai elgiasi ir jų kolegos iš kitų „Naujosios Europos“ šalių (lenkai, bulgarai, rumunai) bei vietinės transporto įmonės? Gal yra kalbančių už save pavyzdžių?
Nepaisant to, kad daugiausia kalbama apie skandalus Norvegijoje, Danija neatsilieka. Garsiausiu ten tapo kompanijos „Kurt Beier“ atvejis, kai 2018 m. pabaigoje buvo nustatyta, kad ji per dukterinę Lenkijos įmonę įdarbino vairuotojus iš Filipinų, kurie dirbo už 2 eurus per valandą ir šiurkščiai pažeidinėjo darbo ir poilsio taisykles, po 18 mėnesių gyvendami savo sunkvežimių kabinose ir priekabose. Tame pačiame skandale figūravo dar viena didelė Danijos įmonė – NTG, kuriai minėti filipiniečiai vykdė pervežimus.
Ką šiame kontekste daro Skandinavijos šalių įstatymų leidėjai ir kontroliuojančios institucijos? Ar jų požiūris į situaciją kaip nors pasikeitė? Kas šiandien jų dėmesio centre?
Dėl visų šių skandalingų istorijų stiprėja užsienio vežėjų kontrolė Norvegijoje ir ne tik joje. Specializuotuose Danijos tinklapiuose vos ne kasdien pasirodo pranešimai apie kabotažo taisyklių pažeidimus, ir preambulė beveik visada ta pati: vilkikas užregistruotas Vokietijoje arba Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje; vairuotojas įdarbintas užsienio įmonėje, o priekaba registruota Danijoje. Tai sukėlė nepasitenkinimo audrą danų visuomenėje ir paskatino šalį pradėti kovą su „pigiais“ užsienio vežėjais.
Pirmosiomis aukomis tapo tie, kurie gabendavo lengvus krovinius (iki 3,5 tonos). Dabar ši veikla yra griežtai licencijuojama: būtina gauti licenciją automobiliui, įmonei ir kiekvienam vairuotojui. Vėliau buvo padidintos baudos už darbo ir poilsio bei greičio režimo nesilaikymą, už prastą techninę transporto priemonės būklę ir už viršsvorį. Nuo kovo padidės baudos ir už kassavaitinio poilsio atlikimą sunkvežimio kabinoje (maždaug iki 1300 eurų vairuotojui ir iki 2700 eurų – kompanijai). Taip pat buvo nuspręsta sukurti naują užsienio vežėjų (vairuotojų) veiklos kontrolės sistemą, kurioje jie privalės registruotis prieš reisą Danijoje ar per ją (daugiau informacijos – čia).
Be to, šalyje staigiai padaugėjo patikrinimų kelių transporto sektoriuje (daugiausia dėmesio skiriant užsienio vežėjams), kurie atskleidė pažeidimus 83% patikrintų transporto priemonių atvejų, ir bus padidintas kontroliuojančių institucijų darbuotojų, stebinčių, kaip laikomasi naujų reikalavimų, skaičius.
Kaip visa tai gali paveikti kelių transporto rinką atskirose Skandinavijos šalyse ir visame regione? Ar galima sakyti, kad prasidėjo „Naujos Europos“ vežėjų išstūmimo iš Skandinavijos rinkų kampanija, ar kad jie bus tiesiog priversti palikti jas dėl naujų aplinkybių?
Naujos žaidimo taisyklės gali priversti palikti regioną pirmiausiai mažus užsienio vežėjus, nes visų taisyklių ir įsipareigojimų laikymasis Skandinavijos rinkoje, greičiausiai, taps jiems nepakeliama našta. Bendrai paėmus, niekas nieko neišstumia – kalba apie normalų vietinės valdžios norą sutvarkyti autotransporto sektorių.
Kaip skandinavai šiame kontekste žiūri į „Mobilumo paketą“, ir kaip jo priėmimas gali paveikti regioninę kelių transporto rinką?
Skandinavijos šalys remia „Mobilumo paketą“, nes jis atitinka vietinių vežėjų interesus. Transporto įmonės iš Rumunijos, Bulgarijos, Slovakijos ir Baltijos šalių, jei jis bus priimtas, arba pakeis regisraciją į lenkišką ar vokišką, arba kiek įmanoma ilgai bandys dirbti pagal „pilkąsias“ schemas.
Kiek Skandinavijoje dirbantiems vežėjams svarbus oro sąlygų faktorius ir viskas, kas su tuo susiję?
Oro faktorius vienareikšmiškai yra vienas iš esminių vežėjams, dirbantiems Švedijoje ir Norvegijoje. Ten važinėja tik patyrę vairuotojai ir vietinėms gamtos realijoms pritaikytos mašinos.
Ką Jūs bendrai galite patarti vežėjams, kurie galvoja apie darbą Skandinavijos rinkoje?
Prieš einant į šią rinką, pirmiausiai reikia paskaičiuoti, kiek pelningas bus darbas joje, jei laikytis visų įstatymų ir taisyklių. Be to, norint gauti ten bent kažkokį pelną, reikia vengti tarpininkų ir stengtis dirbti tiesiogiai su užsakovais.
Gal norėtumėte ką nors pridėti nuo savęs?
Pastaruoju metu problema užsienio vežėjams Skandinavijoje tampa santykiai ne tiek su užsakovais, kiek su vietiniais bankais, kurie dirbtinai apsunkina jų darbą. Pavyzdžiui, 2019 m. Danijos bankai masiškai blokuodavo mokėjimus Lietuvos ir Latvijos įmonėms, pateisindami tai kova su pinigų plovimu. Tai taip pat svarbu turėti omenyje.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.