Kas yra retarderis (lėtintuvas) ir kodėl jis genda?

maxresdefault

Neseniai Cargo.lt forume vienas iš vežėjų pasiskundė, kad sugedo jo vilkiko retarderis. Kadangi kiekvienos vilkiko detalės gedimas automatiškai reiškia prastovas ir, dažniausiai, nepigius remontus, nusprendėme panagrinėti galimas retarderių gedimo priežastis ir pabandyti išsiaiškinti, kaip to išvengti.

Kas yra retarderis (lėtintuvas)?

Jeigu versti tiesiogiai, „retarderis“ reikštų „lėtintuvą“. Kalbant apie techniką, ši detalė montuojama transporto priemonėse turint tikslą sumažinti jų greitį neįtraukiant arba įtraukiant į procesą ir pagrindinę stabdžių sistemą. Lėtintuvo poreikį apsprendžia techninės stabdžių sistemos savybės. Kai pagrindinė stabdžių sistema ilgai patiria apkrovas, trumpėja jos tarnavimo laikas ir prastėja efektyvumas, o tai turi tiesioginės įtakos transporto priemonės saugumui. Ypatingai smarkiai apkraunama vilkikų ir autotraukinių, dirbančių kalnuotose vietovėse, stabdžių sistema.

Konkretus pavyzdys – leidžiantis nuo kalno, vairuotojas, norėdamas palaikyti vienodą greitį priverstas nuolat stabdyti. Šios ilgalaikės stabdžių sistemos apkrovos lemia jos perkaitimą ir per daug greitą dėvėjimąsi. Pirmu atveju gali tekti stoti šalikelėje ir laukti, kol stabdžiai atvės, antru – neplanuotai greitai važiuoti į servisą stabdžių keitimui. Būtinybę sukurti „lėtinimo mechanizmą“ lėmė ir ta aplinkybė, kad vilkikų greičiai ir pervežamų krovinių kiekis nuolat augo. Tarkim 80 km/val. važiuojančio vilkiko sustabdymui reiks 4 kart didesnės stabdymo jėgos, negu stabdant 40 km/val. judančią transporto priemonę.

Kokie būna retarderiai (lėtintuvai)?

Pagal konstrukcijos ypatumus, retarderiai (lėtintuvai) skirstomi į elektrodinaminius ir hidrodinaminius. Atskirti, kokio tipo lėtintuvas sumontuotas konkrečiame vilkike, gan paprasta.

Elektrodinaminio retarderio buvimą išduoda didžiulis „puodas“, sumontuotas vilkiko apačioje. Iš esmės tai – savotiškas elektro motoras, kurio statorius pritvirtintas prie automobilio. Prie rotorių tvirtinami kardano velenai. Sistemai gavus maitinimą, statoriaus apvijose sukuriamas magnetinis laukas, kuris besisukančiuose rotoriuose sukuria sūkurines sroves ir taip atsiranda stabdymo momentas. Veikdamas rotorius gali įkaisti iki 600°С ir daugiau. Siekiant nuo perkaitimo apsaugoti statorių, yra montuojama šilumos izoliacija, ribojanti tiekiamos srovės kiekį ir taip mažinanti stabdymo momentą.

Hidrodinaminis retarderis (lėtintuvas)  veikia hidraulinės movos principu ir turi nuosavą tiek tepimo, tiek ir aušinimo sistemą. Beje, jis taip pat turi nejudantį statorių, ir rotorių – ratus su viena į kitą pasuktomis mentėmis. Automobiliui judant rotorius tuščiai varinėja orą retarderio viduje, o pradedant stabdyti į šią talpą paduodamas tepalas. Viskas gan paprasta – kuo daugiau rotoriaus sukimosi erdvėje tepalo, tuo stipriau jis stabdo. Kadangi rotorius sujungtas su transmisija, stabdant jam, mažėja ir automobilio greitis.

Kiekviena sistema turi savo privalumų ir trūkumų. Elektrodinaminiai lėtintuvai labai dideli, sunkūs ir praranda efektyvumą kylant temperatūrai. Užtat jie užtikrina didelį stabdymo momentą net esant mažam greičiui.

Hidrodinaminė konstrukcija gerokai lengvesnė ir kompaktiškesnė. Ji ne tokia efektyvi esant mažiems greičiams, tačiau gali veikti ilgą laiką, kadangi lėtintuvui įsijungus degalai į variklį nebetiekiami ir aušinimo sistemos naudojamos tik retarderiui (lėtintuvas). Stabdymo momentas čia gali siekti iki 4 000 Nm, kas viršija net pačių galingiausių variklių sukimo momentą.

Taip pat reiktų žinoti, kad tais atvejais, kai retarderis (lėtintuvas) apjungtas su pavarų dėže, jis vadinamas integruotu arba intarderiu. Tokiu atveju lėtintuvas su antriniu velenu jungiasi ne tiesiogiai, o per porą krumpliaračių, kurių perdavimo skaičius maždaug 1:2, tad ir rotoriaus sukimosi greitis tokioje sistemoje maždaug du kartus mažesnis. Kai kurie gamintojai intarderiui naudoja PD karteryje esantį tepalą, nors yra ir tokių modelių, kur tepimo sistemos – atskirtos.

Dar viena įdomi konstrukcija – akavatarderis (Aquatarder). Jis montuojamas priekinėje variklio dalyje, o vietoje tepalo čia naudojamas aušinimo skystis. Privalumas akivaizdus – stabdymo momentu išsiskiriantis karštis keliauja tiesiai į variklio aušinimo sistemą. Kol akvatarderius naudoja tik vienas iš 7 mūsų rinkoje esančių gamintojų, tačiau situacija gali keistis.

Retarderių (lėtintuvų) gedimai ir jų priežastys

Kaip portalu teigė įmonės, užsiimančios vilkikų priežiūra ir remontu meistrai, dažniausios vilkikų retarderių (lėtintuvų) gedimo priežastys būna tokios:

  • Greičio daviklio gedimas
  • CAN laidų pynės gedimas (trumpas jungimas, trūkę laidai)
  • Temperatūros daviklio gedimas
  • Per mažas aušinimo skysčio kiekis
  • Aušinimo ventiliatoriaus gedimas
  • Valdymo bloko gedimas
  • Problemos su elektros instaliacija.
  • Pasak specialistų, apie lėtintuvo gedimą galima spręsti pagal tai, kad:
  • Kompiuteris rodo intarderio gedimo kodą.
  • Neveikia pats lėtintuvas.
  • Leidžiantis nuo kalno nepalaikomas vienodas greitis.
  • Kaista aušinimo skystis.
  • Žemas stabdymo momentas.
  • Intarderis stabdo su kiekvienu stabdžių paminos spustelėjimu.

Ką galima bandyti tvarkyti pačiam?

Kai kuriais atvejais, pastebėjęs viena iš minėtų, apie problemą informuojančių, signalų, vairuotojas pats gali pasirūpinti savo automobilio lėtintuvu. Visų pirma jis turėtų patikrinti aušinimo skysčio lygį ir, esant reikalui, jį papildyti. Pasitaiko atvejų, kai automobiliui yra skiriama per mažai dėmesio arba jis dirba ypač sunkiomis sąlygomis, tad aušinimo skystis išgaruoja greičiau, negu įprastai. Ilgai ignoruojant jo trūkumą, pakenkti galima ne tik lėtintuvui, bet ir visam varikliui.

Antras žingsnis – vizuali elektros laidų ir jų kontaktų apžiūra ir patikra. Jeigu po apžiūros aiškiai matomų pažeidimų nepastebima, savarankiškai, neturint atitinkamos įrangos ir techninių galimybių, lėtintuvo susitvarkyti neišeis. Tokiu atveju belieka kreiptis į specialistus – oficialius atstovus ar vilkiku remontu užsiimančias įmones – kurie ne tik nustatys ir pašalins gedimą, bet ir įvardins labiausiai tikėtinas jo atsiradimo priežastis. Pastaroji informacija bus naudinga siekiant panašių problemų išvengti ateityje.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

migracija_klausimai

Kaip Lietuvoje teisingai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius?

Su darbuotojų trūkumu susiduriantis Lietuvos verslas vis dažniau renkasi įdarbinti užsieniečius, bet sudėtingos procedūros ir teisės aktų niuansai kelia iššūkių net ir atsakingiausiems darbdaviams. Vis dėlto, klaidų ir nesusipratimų galima išvengti, ir tam svarbiausia kurti glaudesnį valstybės institucijų ir verslo dialogą. Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje diskusijoje „Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: kaip nepaslysti?“

2024-11-26 9
0
apziura

LTSA atsisako sugriežtinto sprendimo: valstybinio numerio ženklo neatitiktis reikalavimams techninės apžiūros metu ir toliau bus laikoma nedideliu trūkumu (papildyta)

Nuo 2025 metų vasario 1 d. turėjęs įsigalioti griežtesnis valstybinio numerio ženklų būklės vertinimas techninės apžiūros centre atšaukiamas. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), peržiūrėjusi pastaruosius dvejus metus surinktą nustatytų trūkumų statistiką ir dar kartą įvertinusi priežastis, dėl kurių šie pokyčiai buvo inicijuoti. 

2024-11-25 32
0
4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-24 139
0