Kaip išieškoti skolas iš užsienyje registruotų skolininkų

istock-000014665454-medium

Skolininkas nėra vien tik „nacionalinis reiškinys“. Lietuvos verslininkai, dirbdami su partneriais užsienyje, neretai susiduria su panašiom problemom, kaip ir Lietuvoje. Kaip išsireikalauti skolas mūsų šalyje, daugmaž aišku. O jei skolininkas registruotas užsienyje – kyla daug papildomų klausimų. Tai ypač aktualu transporto sektoriui, kuris gana aktyviai bendradarbiauja su partneriais užsienyje. Norint sėkmingai spręsti skolų išieškojimo klausimus, būtina, vaizdžiai tariant, pažinti savo priešą.

Skolininkų tipai

Teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“ vyr. teisininkė Julija Žiūkaitė teigia, kad pradedant kovą su skolininku, geriausiai būtų iš pradžių išsiaiškinti, kokiam tipui jis priskiriamas.

Situaciniai skolininkai, pasak J. Žiūkaitės – tai tokie skolininkai, kurie turi laikinų finansinių sunkumų ir su partneriais neatsiskaito ne iš blogos valios. Jie skolą pripažįsta, noriai bendradarbiauja ir pasitaikius pirmai galimybei su kreditoriais iškart atsiskaito.

Kitas skolininkų tipas – žadėtojai. Jie visada atsako į elektroninius laiškus, skambučius, noriai bendrauja, skolą taip pat pripažįsta, bet greičiausiai jos net neketina grąžinti, o pažadais tik vilkina laiką.

Trečiasis tipas – tyleniai. Jie ignoruoja bet kokius bandymus su jais susisiekti, neatsakinėja nei į elektroninius laiškus, nei į skambučius. Pasak teisininkės, gali būti, kad taip jie elgiasi dėl to, jog jiems nejauku dėl susidariusios situacijos, bet jiems neužtenka drąsos nei ją pripažinti, nei spręsti. Kita vertus, šio tipo skolininkai gali tikėtis, kad jų skolos „kažkaip“ bus pamirštos ir viskas išsispręs savaime.  Jie kažkokių veiksmų imasi tik tuomet, kai prieš juos pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.

Dar vienas, labai sudėtingas tipas – piktybiniai skolininkai. Jie su skola dažniausiai nesutinka, prašo ją perskaičiuoti, skundžia antstolių veiksmus ir panašiai. Tačiau, kaip pasakojo J. Žiūkaitė, teismai vis tiek baigiasi tokių skolininkų nenaudai, tačiau iki galutinio rezultato kreditoriams tenka iššvaistyti daug laiko, patirti papildomų išlaidų ir nereikalingų emocijų.

Paskutinysis tipas – tai beviltiški skolininkai. Dažniausiai su tokiais skolininkais net neverta prasidėti ir jų skolą geriausiai nurašyti į nuostolius. Tokie skolininkai turi ne vieną kreditorių, nemažai pajamų susikuria iš šešėlio, todėl išieškoti lėšas iš jų tampa praktiškai sunkiai įmanomu dalyku.

Sąskaitos užblokuojamos netikėtai

Nuo ko pradėti skolos išieškojimo procedūras? Pasak teisininkės, nesvarbu, kur yra skolininkas – Lietuvoje ar užsienyje – pirmiausiai reikėtų pradėti nuo pokalbio, derybų ir siekti atgauti skolą aplenkiant teismus. Jei derybų būdu kompromiso pasiekti nepavyksta, arba skolininkas išvis nepasiekiamas, svarstomas klausimas dėl kreipimosi į teismą. „ES šalyse sukurtas ne vienas įrankis, supaprastinantis išieškojimo procesą, t.y., taikomos unifikuotos priemonės, pripažįstamos visose šalyse, todėl nereikia gilintis į kiekvienos valstybės teisinę sistemą ir skolos priteisimo procesą. Todėl jeigu skolininkas – įmonė – registruotas ES valstybėje narėje, galima pasirinkti vieną iš supaprastintų skolos priteisimo būdų, kaip pavyzdžiui, Europos mokėjimo įsakymą arba Europos ieškinį dėl nedidelių sumų. Be to, galima pritaikyti ir Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, kuriuo skolininko lėšoms, esančioms banko sąskaitoje, gali būti pritaikytas areštas. Svarbu paminėti, jog šios procedūros netaikomos Danijoje  ir Jungtinėje Karalystėje“, – sako J. Žiūkaitė.

Blokavimo įsakymas galioja tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Įdomu tai, kad sąskaitą blokuoti galima tiek tuo atveju, kai skola jau yra priteista teismo, tiek dar nepriteisus, tik, kaip pasakojo „Legal Balance“ vyr. teisininkė, pastaruoju atveju kreditorius per nustatytą terminą teismui turi pateikti ieškinį. „Kreditorius, norėdamas užblokuoti sąskaitą, turi kreiptis į teismą, kuris yra išnagrinėjęs tą bylą, arba, jei nebuvo priteista – į tą teismą, į kurį kreiptųsi, norėdamas skolą prisiteisti. Užpildomas nustatytos formos prašymas, prašyme nurodomi pagrindiniai rekvizitai, prie prašymo pridedami įrodymai, jog skolininkas yra užsienyje. Svarbu tai, kad kreditoriui nebūtina žinoti tikslaus skolininko adreso užsienyje bei banko sąskaitos, pakanka įtikinti teismą, jog skolininkas yra kitoje valstybėje. Teismas, gavęs informaciją apie skolininko sąskaitas iš užsienio žinybinės institucijos, išduoda blokavimo įsakymą. Šį įsakymą kreditorius turi pateikti užsienio valstybės, kurioje yra skolininko sąskaita, vykdymo institucijai  kuri tą sąskaitą faktiškai užblokuoja. Lietuvoje ši funkcija priskirta antstoliams“, – pasakojo teisininkė.

Įdomu tai, kad blokavimo įsakymas skolininką užklumpa netikėtai, jis negauna jokių išankstinių įspėjimų, kad už skolas netrukus nebegalės naudotis savo sąskaitomis.

Santykiai su trečiosiomis šalimis – tik per teismą

Jei skolinga įmonė registruota trečiosiose šalyse (arba Danijoje bei Jungtinėje Karalystėje, kur blokavimo įsakymas netaikomas), J. Žiūkaitė pataria kreiptis į tos valstybės teismus su su ieškiniu. „Tokiu atveju, parankiausia yra arba susirasti teisininkus toje valstybėje, arba kreiptis į Lietuvoje veikiančias teisinių paslaugų įmones ar advokatus, kurie turi partnerių užsienyje. Svarbu tinkamai nusistatyti teismingumą (t.y., nustatyti, į kurios valstybės teismą reikia kreiptis). Tam, kad tai būtų padaryta, reikia rasti tinkamą teisės aktą, reglamentuojantį šiuos klausimus tarp skirtingų valstybių. Jei kalbame apie JK arba Daniją – tai yra ES reglamentai; jei apie trečiąsias šalis, kurios nėra ES – daugiašalės konvencijos arba dvišalės Lietuvos sutartys, sudarytos su konkrečia užsienio valstybe“, – sako J. Žiūkaitė.

Teisininkės teigimu, blokavimo įsakymu naudinga pasinaudoti tik tada, kai skola yra ne mažesnė, nei 4 tūkst. eurų.  Ši suma grindžiama elementaria ekonomine logika. Niekas iš anksto negali pasakyti, kiek truks teismo procesas, ir kokios bus teismo išlaidos. Jei kreditorius ryšis šitam gana griežtam žingsnii dėl 400-500 eurų skolos, o vėliau paaiškės, kad jam teismo išlaidos kainavo apie 2000 eurų, vargu ar tokį jo sprendimą bus galima laikyti apgalvotu.  Be to, jeigu išaiškės, kad kreditoriaus pageidavimas blokuoti skolininko sąskaitą buvo nepakankamai pagrįstas, arba (kas dar blogiau) skolininkas pateiks priešieškinį ir įrodys, kad šis kreditoriaus žingsnis padarė jam žalos, kreditorius atsidurs gana nepavydėtinoje padėtyje – užuot atgavęs savo skolą, turės dengti skolininkui padarytą žalą (be kita ko, ši nuostata labai aiškiai įtvirtintas ES reglamente Nr. 655/2014, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 18 d.). Bet kokiu atveju, siekiant atgauti skolą kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų išsiaiškinti visus galimus finansinius niuansus ir pasekmes,  – ar skolininkas ginčija skolą, ar ją pripažįsta (nuo  to priklauso teismo proceso trukmė ir kaina), kokioje valstybėje jis reziduoja, kokioje valstybėje vyksta teismo procesas ir panašiai. „Kalbant apie išieškojimą ES, galima inicijuoti procesus ir dėl nedidelių sumų (pvz., Europos ieškinys dėl nedidelių sumų apskritai taikomas tik skoloms iki 5 tūkst. eurų), tačiau jei kreipiamasi į trečiųjų šalių teismus, reiktų domėtis konkrečios šalies teismo išlaidų dydžiais ir spręsti, ar tikslinga kreiptis į teismą“, – kalbėjo teisininkė.

Taigi, bene visose ES šalyse skolų išieškojimo procedūros gana aiškios ir paprastos – kiekvienu atveju galima pasirinkti Europos mokėjimo įsakymą, Europos ieškinį dėl nedidelių sumų arba Europinį sąskaitos blokavimą, kuris, kaip minėjome, skolininkus užklumpa netikėtai (šia efektyvią procedūrą reikėtų naudoti atsargiai ir apgalvotai, nepakenkiant sau). Tuo tarpu su trečiųjų šalių skolininkais tektų aiškintis teisme.

Komentarai

Legal Pro 2021-01-04 17:26

Labai svarbus aspektas yra skolininko turtinės padėties įvertinimas t.y. duomenų surinkimas įvertinat kokios galimybės atgauti skolą ikiteiminiu/teisminiu keliu. Procesai užsienio šalyse brangūs, todėl esant nedidelei skolos sumai, teisminis procesas gali greitai viršyti nedidelės skolos sumą. Daugiau: www.moneyback.lt


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 100
0