Kada vežėjas gali išvengti atsakomybės dėl transporto priemonės gedimo
Gabenant krovinius gali pasitaikyti įvairių iš anksto nenumatytų aplinkybių, dėl kurių krovinys sugadinamas, nepristatomas laiku ar net apskritai pradanginamas. Viena iš jų – transporto priemonės gedimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime atvejus, kuriais vežėjas dėl šios aplinkybės galėtų būti iš dalies arba visiškai atleistas nuo atsakomybės.
Įrodinėjimas tik vežėjui
Šia tema Cargonews.lt skaitytojus sutiko pakonsultuoti advokatų kontoros „Jurex“ advokatė Jelena Cvirko. Ji teigia, kad tokioje situacijoje reikėtų atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: pirma – pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę yra vežėjo pareiga; antra – CMR konvencijos 17 str. 3 d. įtvirtinta labai svarbi taisyklė: vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. „Todėl vežėjui, siekiant išvengti atsakomybės už krovinio sugadinimą, praradimą ar pavėluotą pristatymą dėl transporto priemonės gedimo, iš tiesų, reikia nemažai pasistengti. Juo labiau kad pareiga įrodyti, jog egzistuoja aplinkybės, leidžiančios atleisti vežėją nuo atsakomybės, tenka būtent pačiam vežėjui“, – tvirtina J. Cvirko.
Advokatė pasakojo, kad visiškai ar iš dalies nuo tokios atsakomybės vežėjas galėtų būti atleistas, jeigu įrodytų, kad egzistuoja CMR konvencijos 17 str. 2 d. numatytos sąlygos ar aplinkybės, t.y. įrodytų, kad transporto priemonės gedimas įvyko dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. „Todėl, jeigu jau įvyko tokia situacija, vežėjas visų pirma turėtų įrodyti, kad prieš priimdamas vežti krovinį tinkamai ir rūpestingai apžiūrėjo bei patikrino transporto priemonę, įsitikino, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga bei tinkama atitinkamos rūšies kroviniui vežti. Būtų puiku, jeigu ši aplinkybė būtų užfiksuota vežėjo bendrovės dokumentuose (pavyzdžiui, jeigu prieš kiekvieną reisą būtų užpildomas transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktas, pagal kurį būtų patikrintos bent jau lengvai iš išorės prieinamos transporto priemonės dalys (padangų būklė ir oro slėgis, aušinimo skysčio, stabdžių skysčio lygis ir kt.). Neabejotinai, tokiame akte turėtų būti užfiksuota ir patikrinimo data – ji tiesiogiai įrodo, kad vairuotojas patikrino transporto priemonę prieš konkretų pervežimą. Net jeigu toks aktas būtų pasirašytas vien tik vairuotojo parašu, tai vis tiek geriau nei jokio įrodymo“, – pataria teisininkė.
Keičiant padangas pagrobtas krovinys
J. Cvirko pabrėžė, kad vien tik įrodymų, patvirtinančių, kad vežėjas prieš priimdamas krovinį vežti atidžiai ir rūpestingai patikrino transporto priemonės techninę būklę, nepakaktų. Vežėjas papildomai turi įrodyti, kad transporto priemonės gedimą sąlygojo aplinkybės, kurių jis negalėjo numatyti ir negalėjo išvengti. Pavyzdžiui, jeigu krovinys buvo sugadintas arba pavėluota pristatyti krovinį dėl to, kad sprogo transporto priemonės padanga, vežėjas, greičiausiai būtų atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodytų, kad padangos sprogimo priežastis buvo pasitaikęs kelyje aštrus daiktas, kurio vežėjas negalėjo matyti, o padangos išvykstant buvo geros būklės. „Kadangi visus įrodymus reikės pateikti teismui arba, mažų mažiausiai – žalos reikalaujančiam asmeniui (siuntėjui, gavėjui ar užsakovui), todėl, įvykus tokiai situacijai, reikėtų surinkti kaip įmanoma daugiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Pavyzdžiui, mažų mažiausiai, reikėtų nufotografuoti padangą, kurioje matytųsi aštrus daiktas, dėl kurio ši buvo sugadinta (geriausia, kad toje pačioje arba bent jau kitoje nuotraukoje būtų užfiksuotas ir transporto priemonės valstybinis numeris bei nuotraukos padarymo data, laikas ir vieta). Dar geriau, jeigu ši aplinkybė būtų užfiksuota kokių nors trečiųjų asmenų surašytame dokumente, pavyzdžiui, automobilių serviso išduotoje pažymoje/akte. Tokias aplinkybes galėtų užfiksuoti ir antstolis (faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), tačiau, esant svetimoje valstybėje ir ypač, jeigu toks įvykis įvyksta ne darbo laiku, tokia įrodymų fiksavimo priemonė, greičiausiai, būtų sunkiai prieinama. Vienaip ar kitaip, reikia žinoti, kad yra ir tokia įrodymų fiksavimo priemonė“, – sako J. Cvirko.
Beje, Lietuvos teismų praktikoje yra buvusi panaši byla. Vežėjas pakliuvo į itin keblią padėtį – sprogus vilkiko padangai tamsiu paros metu jis sustojo jos pasikeisti, tačiau tuo metu buvo užpultas ir krovinį prarado. Vežėjas teisme bandė įrodyti, kad krovinys buvo prarastas dėl nenumatytų aplinkybių – ratas sprogo ne dėl prastos transporto priemonės būklės, o dėl kelyje pasitaikiusio aštraus daikto. Tačiau teismas konstatavo, kad krovinys prarastas ne dėl padangos sprogimo, o dėl to, kad vairuotojas tamsiu paros metu sustojo rato pasikeisti nesaugioje kelio atkarpoje, dėl to buvo užpultas, o krovinys pagrobtas.
Nenumatytos oro sąlygos
Dar viena aplinkybė, dėl kurios vairuotojas gali tikėtis būti atleistas nuo atsakomybės, gali būti nenumatytos ypatingos oro sąlygos. Kaip pasakojo advokatė, jeigu apie itin prastas oro sąlygas buvo paskelbta meteorologinėje prognozėje arba tokios oro sąlygos yra tikėtinos atitinkamu metu atitinkamoje klimato zonoje, tuomet abejotina, ar tai būtų laikoma pakankamu pagrindu atleisti vežėją nuo atsakomybės. „Pavyzdžiui, vienoje byloje teismas nurodė, kad sniego pūgos Turkijoje gruodžio mėnesį laikytinos išvengiama aplinkybe ir nesudaro pagrindo atleisti vežėją nuo civilinės atsakomybės. Teismas taip pat pabrėžė, kad jei dėl klimato sąlygų kyla grėsmė, jog krovinys bus pristatytas pavėluotai, vežėjas turi išvykti ankščiau, nukelti važiavimo datą arba apvažiuoti blogą klimato zoną“, – sako J. Cvirko.
Bloga kelio būklė vėlgi ne visada bus laikoma aplinkybe, atleidžiančia vežėją nuo atsakomybės. Pavyzdžiui, teismų praktikoje nurodyta, kad vairuotojas negali remtis tuo, kad bloga kelio būklė atitinkamoje valstybėje neišvengiamai lėmė krovinio pristatymo terminų pažeidimą. Tačiau lūžusi transporto priemonės ašis gali būti laikoma neišvengiama aplinkybe, jeigu lūžį lėmė gilūs plyšiai, buvę kelio dangoje.
Jeigu transporto priemonė sugedo ne dėl išorinio poveikio, tuomet vežėjas, greičiausiai, nebus atleistas nuo atsakomybės.
Galima ir mišri atsakomybė
Praktikoje galimos ir tokios aplinkybės, kai kroviniui buvo padaryta žala dėl transporto priemonės gedimo, o siuntėjas, nors ir žinodamas apie transporto priemonės defektą, vis tiek pritarė vežimui. Kaip būtų sprendžiamas atsakomybės klausimas šiuo atveju, juolab kad CMR konvencija apie tokį konkretų galimą atvejį nutyli.
J. Cvirko mano, kad tokioje situacijoje perkelti visą atsakomybę vežėjui būtų neteisinga, net nepaisant to, kad būtent vežėjas turi pareigą pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę. „Tačiau, greičiausiai, tokioje situacijoje vežėjas ir nebūtų visiškai atleistas nuo atsakomybės. Greičiausiai, tokioje situacijoje būtų pripažinta, kad žala atsirado tiek dėl vežėjo, tiek dėl siuntėjo (mišri kaltė) ir dėl šios priežasties vežėjo atsakomybė būtų sumažinta. Pavyzdžiui, vežėjas galėtų būti įpareigotas padengti tik dalį nuostolių. Tačiau ir šioje situacijoje labai svarbu turėti įrodomus, kad siuntėjas žinojo apie transporto priemonės defektą, bet vis tiek pritarė vežimui. Geriausia, kad tai būtų užfiksuota raštu (bent jau elektroniniu paštu)“, – sako advokatė.
Prie to, kas pasakyta, telieka pridurti, kad vežėjai, deja, turi labai nedaug galimybių išvengti atsakomybės, kilusios dėl sugedusios transporto priemonės. Vežėjai yra supančioti CMR konvencijos, kurią, tiesą sakant, teismai dažnai traktuoja savotiškai (kad ir tuo atveju, kuomet vežėjas keitė sprogusią padangą, bet teismas nusprendė, kad vairuotojas neteisingai pasirinko padangos keitimo vietą ir dėl to buvo užpultas bei apiplėštas, tačiau neįvertino, kad vairuotojas, galbūt, tiesiog neturėjo kito pasirinkimo ir darė viską, kad kuo greičiau likviduotų gedimą; arba tuo atveju, kai esant ekstremalioms oro sąlygoms teismas patarė vežėjui vienašališkai nuspręsti nukelti pervežimą kitai datai, išvykti į reisą anksčiau arba vykti kitu maršrutu, neįvertinęs, kad tokius niuansus vežėjas privalo derinti su užsakovu, kitaip turės dar daugiau problemų). Vienaip ar kitaip, mes nevertinsime teismų sprendimų. Vežėjams tenorime priminti, kad visi atsakomybės sumažinimo būdai yra pačių vežėjų rankose. Prieš kiekvieną kelionę vežėjai privalo labai atidžiai tikrinti savo transporto priemonių techninę būklę (kiek tai leidžia galimybės), ir patikrinimo rezultatus fiksuoti dokumentuose – tam, kad įvykus gedimui kelyje, jie galėtų įrodyti, jog į reisą išvyko su techniškai tvarkingu vilkiku, o jis sugedo dėl kelyje nenumatytų ir neišvengiamų aplinkybių.
Komentarai
Reziumė: patarimas vežėjams - kiekvienas vairuotojas turėtų kartu vežiotis antstolį, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti teisinę galią turinčių įrodymų pateikimą visais išdėstytais atvejais :D:D:D Juk priešingu atveju vežėjas gali vienašališkai užpildyti ir pateikti kokius tik nori dokumentus atgaline data.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.