Kas žinotina, gavus pretenziją. Teisininko komentaras
Neabejoti dėl paslaugų kokybės galite tik tada, kai yra ją užtikrinančios sąlygos: natūraliai kokybę skatinanti intensyvi konkurencija arba priverstinai veikiančios specialios kontrolės priemonės. Siekiant užtikrinti transporto paslaugų kokybę, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) numatyta galimybė pateikti vežėjui pretenziją dėl padarytų nuostolių, pareikalaujant tam tikro atlygio. Be abejo, gavęs pretenziją, nei vienas vežėjas neapsidžiaugia, tad tam, kad į pretenziją būtų galima tinkamai reaguoti (ypač tais atvejais, jei pretenzijos yra nepagrįstos), vežėjai turi žinoti keletą dalykų.
Konvencijoje nurodyta, kad numatytų įsipareigojimų neįvykdęs vežėjas atsako prieš asmenį, turintį teisę pateikti pretenziją dėl padarytų nuostolių. Turbūt vargiai pavyktų surasti vežėją, kuris iš savo kontrahentų nebūtų gavęs pretenzijos dėl netinkamai suteiktų krovinio pervežimo paslaugų. Dalis jų yra pagrįstos, dalis – ne, nes teisę pateikti pretenziją turintys subjektai neretai nusprendžia išnaudoti galimybę šios priemonės pagalba sumažinti savo išlaidas. Taigi, kaip turėtų elgtis vežėjas, nesutinkantis su gauta pretenzija dėl krovinių pervežimo paslaugų? Patarimais šiuo klausimu su redakcija pasidalino advokatų kontoros „Jurex“ advokato padėjėja Jelena Cvirko.
Pirmiausia teisininkė atkreipė dėmesį į tai, kad Konvencija tiesiogiai nereglamentuoja pretenzijų ir (ar) atsakymų į jas pateikimo tvarkos bei formos. Tačiau Konvencijoje yra reguliuojamas ieškinio senaties skaičiavimo klausimas, susijęs su pretenzijų, atsakymų į jas pateikimu.
Kas turi teisę reikšti pretenziją, ir kada vežėjas gali pretenziją atmesti?
J. Cvirko nurodo, kad teismų praktikoje vis dažniau akcentuojama, jog tinkamą pretenziją vežėjui turi pateikti reikalavimo teisę turintis asmuo. Tai gali būti: krovinio siuntėjas; gavėjas; asmuo, kuris nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, tačiau atlygino nuostolius; taip pat net asmuo, kuris su vežėju nesudarė sutarties, tačiau pervežimo metu atsiradę nuostoliai buvo padaryti jo nuosavybei.
CMR važtaraštyje nurodyti krovinio siuntėjas bei gavėjas gali būti pripažinti neturinčiais teisės reikalauti vežėjo žalos atlyginimo, jei nuosavybės teisė į krovinį priklauso kitam asmeniui. Pasak teisininkės, taip siekiama išvengti dvigubo žalos atlyginimo – krovinio siuntėjas ir (ar) gavėjas, reikšdami vežėjui pretenziją, taip pat turi įrodyti, kad krovinio savininkui jie yra atlyginę žalą arba įstatymų nustatyta tvarka yra perėmę iš jo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Priešingu atveju vežėjas gali atmesti jų reikalavimus.
Vežėjas turi dar vieną galimybę atmesti gautą pretenziją, jei iš jos turinio neįmanoma nustatyti, ko tiksliai reikalauja ją pateikęs asmuo bei kuo tokius savo reikalavimus grindžia. Tik gavęs tinkamai suformuluotą pretenziją, vežėjas gali įsitikinti jos pagrįstumu bei apsispręsti dėl jos patenkinimo. Taigi, nors pretenzijos forma nėra griežtai reglamentuojama, jos dėstymas turi būti aiškus ir nuoseklus tiek loginiu, tiek semantiniu požiūriu.
Kokie yra pretenzijos teikimo terminai?
Antrasis teisininkės nurodomas žingsnis – patikrinti CMR konvencijoje nurodytus terminus, per kuriuos privalu pateikti pretenzijas arba ieškinius. Rekomenduotina įsiminti šiuos 5 skirtingus terminus:
- Pretenzijos dėl akivaizdžių krovinio trūkumų turi būti pareikštos ne vėliau kaip krovinio perdavimo gavėjui metu (paprastai apie trūkumus pažymima CMR važtaraštyje);
- Pretenzijos dėl neakivaizdžių krovinio sugadinimų turi būti pareikštos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo krovinio perdavimo gavėjui dienos;
- Pretenzijos dėl pavėluoto krovinio pristatymo – per 21 dieną nuo krovinio perdavimo gavėjui;
- Ieškiniai teismui (arbitražui) dėl visų iš vežimo teisinių santykių kylančių reikalavimų turi būti pareikšti per 1 metų ieškinio senaties terminą;
- Ieškiniai dėl vežėjo tyčinių veiksmų ar veiksmų, prilyginamų tyčiniams, turi būti pareikšti per 3 metų ieškinio senaties terminą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvieną iš šių terminų praleidusiems kontrahentams, iškyla skirtingos pasekmės. Pavyzdžiui, praleidus terminą pretenzijoms dėl neakivaizdžių krovinio sugadinimų pareikšti, laikoma, kad krovinys buvo gautas toks, kaip nurodyta važtaraštyje. Terminą praleidęs asmuo ir toliau turi teisę reikalauti iš vežėjo žalos atlyginimo, tačiau privalo įrodyti tai, kad krovinys buvo apgadintas jo gabenimo metu, ir kad šių apgadinimų krovinio pristatymo metu nebuvo įmanoma nustatyti.
Tuo tarpu jei praleidžiamas terminas reikšti pretenzijas dėl pavėluoto krovinio pristatymo ( t.y., pretenzija nepateikiama per 21 dieną nuo krovinio perdavimo gavėjui), terminą praleidęs asmuo iš viso praranda galimybę reikalauti vežėjo atlyginti jam padarytą žalą.
Ar yra galimybė atmesti pretenziją raštu?
Jeigu vežėjai nustato, kad pretenzija yra bent iš dalies nepagrįsta, jie turi galimybę raštu atmesti pretenziją ar jos konkrečią dalį, su kuria nesutinka. Bet tuo pačiu jie privalo nurodyti aiškias tokio atsisakymo priežastis. J. Cvirko tvirtina, kad šis reikalavimas teismų praktikoje dažniausiai siejamas su tinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymo principo įgyvendinimu. Šis principas nurodo kad atsakymo į pretenziją pateikimo faktą turi įrodyti ta pusė, kuri tuo faktu remiasi.
Nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos reikėtų grąžinti pretenzijas. Svarbu tai padaryti anksčiau, nei kita pusė nuspręs kreiptis į teismą dėl „skolos“ pagal atsiųstą sąskaitą priteisimo. Tai reiškia, kad delsti visiškai neverta. Nes kai kita pusė kreipsis į teismą, jau gali būti per vėlu!
Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su atsakymu į pretenziją?
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad kartu su atsakymu į pateiktą pretenziją vežėjas privalo grąžinti ir prie jos pridėtus dokumentus. Ir, nors kartu su pretenzija vežėjui yra pateikiami įvairūs dokumentai (važtaraščiai, eksporto deklaracijos, skolų suderinimo aktai ir t.t.), didžiausias dėmesys yra skiriamas būtent PVM sąskaitos faktūros grąžinimui.
Tai būtina todėl, kad remiantis teismų argumentais ir įprasta įmonių praktika, išrašytos ir gavėjui siunčiamos sąskaitos yra laikytinos tinkamai įteiktomis ir privalo būti apmokėtos. Todėl vežėjas, nesutikdamas su jam išrašyta sąskaita, privalo sąskaitą grąžinti, raštu išdėstyti savo atsisakymą ją priimti bei pasisakyti dėl kontrahento reikalavimų nepagrįstumo.
Reziumuodama teisininkė pabrėžė, kad visos šios taisyklės yra taikytinos tik tiems santykiams, kurie yra reglamentuojami CMR Konvencijoje. Tiksliau – kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Kiti klausimai turėtų būti sprendžiami pagal nacionalinius įstatymus ar specialius tarptautinius aktus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.