Ką reikia žinoti vežėjui apie verslą Norvegijoje
Pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių vežėjų verslas komplikavosi. Todėl jie priversti ieškoti naujų būdų, kaip užsidirbti. Vienas iš tokių – naujų rinkų paieška. Norvegija atrodo patraukliai, bet kartu tai specifinė valstybė, nepriklausanti Europos Sąjungai. Todėl transporto verslo pradžios ir vykdymo sąlygos joje ypatingos. CargoNews.lt nusprendė padėti vežėjams suprasti, ko reikalauja darbas šioje šalyje. Niuansų tikrai nemažai.
Juridinis aspektas
Nusprendęs pradėti verslą Norvegijoje vežėjas turi pasirinkimą: tiesiog vežti ten prekes, arba atidaryti vietinę kompaniją. Pastaruoju atveju pagrindiniai variantai yra keli: individuali įmonė (norvegiškai ENK), akcinė bendrovė (norvegiškai AS) ar Norvegijoje registruota užsienio įmonė (norvegiškai NUF). Norint įkurti bet kokios rūšies norvegišką įmonę, reikia pateikti tam tikrus dokumentus į Norvegijos registrų centrą Brønnøysund (paspaudę šią nuorodą, rasite oficialias tos institucijos instrukcijas, kaip įsteigti įvairių tipų įmones, anglų kalba; tuo pat metu ši informacija rusų kalba turėtų padėti bent jau geriau suprasti, apie kalbama).
Užbėgdami įvykiams už akių, norime atkreipti vežėjų dėmesį į tai, kad Norvegijoje duris į sėkmingą verslą gali atidaryti gerai apgalvotas verslo planas. Šis dokumentas Norvegijoje yra labai svarbus verslo steigimo stadijoje. Neturint verslo plano, bet kokiam verslininkui bus labai sunku bendrauti ir kurti ryšius su potencialiais verslo partneriais, derėtis su bankais dėl paskolų, kreiptis į verslą remiančias organizacijas dėl paramos (taip pat ir finansinės), bendrauti su valstybės institucijomis dėl būtinų leidimų ir t.t.
Tie, kas galvoja, jog savarankiškai neįveiks norvegiškos biurokratinės mašinos, gali kreiptis į specialistus, kurie išaiškins visus verslo Norvegijoje niuansus ir padės sutvarkyti visus formalumus. Kaip pažymėjo tuo užsiimančios kompanijos „Contus“ atstovas Marius Buivydas: „Kodėl jūsų partneriui Norvegijoje nebetinka jūsų lietuviška įmonė? ES ir Norvegijos susitarimai draudžia įstatymais ar taisyklėmis diskriminuoti ES įmones šioje šalyje, tačiau norvegai puikiai žino savo griežtą mokesčių administravimo įstatymą, kuriame yra numatyta, kad, jei užsienio įmonė turėjo prievolę sumokėti kažkokius vietinius mokesčius, tačiau jų nesumokėjo, pareiga sumokėti tuos užsieniečio „pamirštus“ mokesčius tenka jo klientams“.
Tuo pat metu „Contus“ pastebi: „Norvegišką individualiąją įmonę mes tikrai jums nepatartume steigti. Nors jos steigimas yra pigus ir greitas, tačiau įmonė turi didelių trūkumų. Visų pirma – neribota atsakomybė už įmonės skolas. Be to, įmonės pelnas apmokestinamas žymiai didesniu tarifu negu norvegiškos uždarosios akcinės bendrovės pelnas. Atminkite, kad tiek norvegiška akcinė bendrovė, tiek norvegiška individuali įmonė yra atskiros įmonės. Tai reiškia, kad jums reikės gauti joms licencijas, na o jūsų tikslas nėra laukti mėnesį ar du, kol tai įvyks, nes norvegiški malūnai mala lėtai. Todėl geriausias darinys, kurį jūs galėtumėte registruoti Norvegijoje, būtų vadinamasis NUFas. Skubame nuraminti, kad tai nereiškia, jog turėsite Norvegijoje savo įmonės filialą, kadangi šioje valstybėje gali būti tik mokestinė užsienio įmonės registracija. Iš principo, užsienio įmonė savo kilmės šalyje gali nevykdyti jokios veiklos, o įregistravus NUFą, visiškai legaliai ją vykdyti Norvegijoje. Tačiau žinokite, kad vietiniai mokesčių įstatymai jums galios pilna apimtimi, nes jie priklauso ne nuo įmonės registracijos šalies, o nuo jos veiklos pobūdžio Norvegijoje“.
Kaip iš savo pusės pažymėjo Audrius Masiulionis, kuris yra komercijos atašė Lietuvos ambasadoje Norvegijoje, susidaro toks įspūdis, jog norvegai norėtų, kad užsienio verslininkai steigtų pas juos vietines įmones, o ne NUFus, kadangi pastarieji suteikia galimybių, pavyzdžiui, taupyti komandiruojamų darbuotojų atlyginimų ir socialinių garantijų srityje. Vežėjų atveju tai ypač aktualu, dėl ko jiems, pasak A. Masiulionio, kartais kyla problemų su norvegiška darbo inspekcija, su kuria (kaip ir su kelių direkcija) diplomatas pataria turėti konstruktyvius santykius, kad jai nekiltų nereikalingų įtarimų dėl sukčiavimo (o tokių įtarimų kyla, nes kai kurių stambių Lietuvos vežėjų, dirbančių Norvegijoje, reputacija ten ne itin gera, jau nekalbant apie vietinių transportininkų nepasitenkinimą konkurentais iš „naujosios Europos“).
Tačiau, kaip teigia M. Buivydas: „NUFas turi du pagrindinius trūkumus: prasta reputacija ir sudėtingesnė buhalterija. Bet jo reputaciją sugadino ne mūsų tautiečiai, o norvegai, kurie masiškai registruodavo ribotos civilinės atsakomybės asmenis Didžiojoje Britanijoje, o po to jų pagrindu registruodavo NUFą, kuris neužilgo bankrutuodavo, ir kreditoriai negalėjo atgauti savo pinigų. Na o buhalterija sudėtingesnė, nes įmonės veikla vyksta dviejose šalyse. Lietuvoje jums gali padėti samdomas darbuotojas arba buhalterinės apskaitos įmonė, Norvegijoje – irgi samdomas darbuotojas arba licencijuota buhalterinės apskaitos įmonė. Registruoti NUFą nėra būtina, tačiau labai praktiška būtų tai padaryti, jei turite kažkokių deklaravimo prievolių Norvegijos valstybei“, – reziumavo „Contus“ atstovas.
Vežėjų verslo Norvegijoje ypatumai
Apie įvairius Norvegijos reikalavimus, susijusius su minimaliu valandiniu vairuotojų darbo užmokesčiu (2017 m. rugsėjo 1 dienai jis siekė 167,65 Norvegijos kronų) ir poilsio režimu, padangomis ir grandinėmis (dėl specifinių klimatinių sąlygų šalyje), kelių mokesčių mokėjimu ir kitus, galima paskaityti lietuvių kalba, paspaudus šią nuorodą (taip pat verta pažiūrėti ankstesnę CargoNews.lt publikaciją).
Kalbant apie kabotažą (daugiau informacijos anglų kalba čia), pažymėtina, kad per 7 dienas Europos ekonominės erdvės (angl. European Economic Area) valstybių vežėjams, kurių vairuotojai privalo turėti tai patvirtinančius dokumentus, galima atlikti 3 kabotažinius pervežimus, nadojant tą patį automobilį. Kiekvienam kabotažiniam pervežimui reikalingas atskiras dokumentų paketas, kuris turi būti sunkvežimio kabinoje. Jeigu vairuotojas nėra šalies, priklausančios EEA, pilietis, jis privalo turėti leidimą dirbti joje. Ne EEA šalies vežėjas turi gauti kabotažinei veiklai specialų leidimą, kuris paprastai išduodamas tik išskirtiniais atvejais.
Pažymėtina, kad nelegalus kabotažas yra vertinamas Norvegijoje kaip rimta problema. Todėl kelių direkcija labai atidžiai prižiūri šią veiklą, o sankcijos už nustatytos tvarkos pažeidimą yra gana griežtos (pareigūnai gali nedelsiant uždrausti transporto priemonei tęsti gabenimo procesą). Kaip pastebėjo su Šiaurės Europos valstybėmis dirbančios logistikos paslaugų įmonės „Nordcarrier Baltic“ direktorius Audrius Pačkauskas, sankcijos Norvegijoje apskritai yra skaudžios (pavyzdžiui, vairuotojui už darbo ir poilsio režimo pažeidimą gali būti skirta iki 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė).
Pagaliau, nereikėtų pamiršti, kad norvegai didelį dėmesį skiria ekologijai ir laikosi ES standartų šioje srityje (taip pat emisijos standartų). Tai viena iš nedaugelio šalių, kuri planuoja kuo greičiau atsisakyti „nešvarių“ (ypač dyzelinių) automobilių, ir pagrindinis jų aplinkosauginės mokesčių politikos transporto srityje principas – „teršėjas moka“ (detaliau apie ją galima paskaityti anglų kalba čia).
Vežėjų komentarai
Visa tai teorija, kuri yra svarbi. Bet ne mažiau reikšmingi praktiniai jau dirbančių Norvegijoje vežėjų įspūdžiai. Pažymėtina, kad šioje rinkoje veiklą vykdo tokios didelės transporto kompanijos iš Lietuvos kaip „Vlantana“ ir „Girteka“. Reiškia ji turi gerą potencialą, ir mažesnėms vežėjams ten irgi turėtų atsirasti vietos. Deja, iš minėtų įmonių nepavyko gauti detalesnių komentarų dėl darbo Norvegijoje specifikos. Tačiau kitos kompanijos mielai pasidalino savo patirtimi.
Kaip CargoNews.lt redakcijai pažymėjo UAB „Kelin“ direktorius Linas Valiukonis, kompanija džiaugiasi, kad turi galimybę dirbti Norvegijos rinkoje, tačiau norėtų perspėti vežėjus, kurie ketina daryti tą patį, dėl kelių svarbių dalykų. Pirma, reikia turėti omenyje, kad ši šalis nepriklauso ES, todėl būtina atidžiai tvarkyti su eksportu ir importu susijusius muitinės dokumentus. Antra, reikia suprasti, kad Norvegijoje yra specifinės oro sąlygos, ir ypač žiemą kalnuotose vietovėse keliai būna sunkiai pravažiuojami, dėl ko mašina gali užstrigti, ir teks kviesti specialią pagalbos tarnybą, kurios paslaugos nepigios (o kartais susidaro įspūdis, kad tam tikrose vietose keliai sąmoningai valomi nepakankamai gerai, kad valstybė tokiu būdu galėtų iš to uždirbti).
Trečia, L. Valiukonis patvirtino, kad vežėjų darbą Norvegijoje atidžiai stebi darbo inspekcija ir kelių direkcija, kad būtų laikomasi šalyje nustatytų darbo ir saugaus eismo taisyklių. Ketvirta, jos atitinkamos tarnybos stengiasi aktyviai kovoti su kontrabanda, kokia smulki ji bebūtų. Penkta, norvegai labai rūpinasi ekologija, todėl stebi, kad, pavyzdžiui, nebūtų atjungta AdBlue sistema, kuri naujos kartos sunkvežimiuose kelia variklio ekologiškumo lygį (o vežėjai kartais mėgsta pagudrauti taupymo tikslais).
Bendrai paėmus, „Kelin“ kompanijos nuomone, Norvegijoje kaip ir kitose ES šalyse jaučiasi valstybės noras apginti savus vežėjus nuo „naujų europiečių“ konkurencijos. Taip, viskas vyksta pagal taisykles, tik tos taisyklės ir jų taikymas kartais yra toks, kad kyla įtarimas, jog tarptautinių vežėjų darbas, anot L. Valiukonio, vertinamas išskirtinai griežtai ne tik dėl pasitaikančių nusižengimų iš jų pusės.
Savo ruožtu kompanijos „Norveka“ vadovas Eugenijus Zapalskis atkreipė dėmesį į du dalykus. Pirma, Norvegijos pareigūnai griežtai tikrina, ar automobilis yra techniškai tvarkingas, ir jeigu suranda gedimą, tuoj pat verčia vykti į vietinį autoservisą (kuris, žinoma, ne iš pigiausių), turintį oficialiai patvirtinti, jog viskas gerai, kad vežėjas galėtų važiuoti toliau. Antra, anot E. Zapalskio, žiemą į Norvegiją vykstantis vairuotojas būtinai turi pasirūpinti specialiomis padangomis ir grandinėmis, kadangi, jeigu norvegai nustatys pažeidimą šioje srityje, ne tik skirs nemažą baudą, bet dar privers pirkti, pavyzdžiui, savo grandines ir nepaleis, kol tai neįvyks.
Pervežimus į Norvegiją vykdančios kompanijos FSTS atstovas Mindaugas Seredis irgi pažymėjo, kad žiemą vairavimo sąlygos šioje šalyje gali būti labai sudėtingos, todėl privaloma, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, o vairuotojas – profesionalas. Tuo pat metu jis, kaip ir „Kelin“ direktorius, patarė nepamiršti, kad Norvegija nepriklauso ES, tad transportuojant ten krovinius ir išvežant juos, būtina gerai išmanyti muitinės formalumus, o geriausia turėti partnerius, kurie užtikrins sklandų eksporto ir importo procesą.
Labai įdomia informacija su CargoNews.lt redakcija pasidalino viena transporto įmonė, vykdanti smulkių krovinių pervežimus į Norvegiją. Pirmiausiai jos atstovas pasiskundė, kad automobiliui, kurio svoris neviršija 3,5 tonos, bet kuris turi bet kokią priekabą, ten reikalingas tachografas. Tačiau labiausiai jis akcentavo du momentus: (1) vežant prekes į Norvegiją kaip į ne ES šalį, jas reikia muitinti (esą klientams tai dažnai būna staigmena); (2) šioje rinkoje dirbantis vežėjas turi puikiai žinoti savo teises santykiuose su įvairiomis norvegų kontroliuojančiomis institucijomis, nes kitaip jos ima elgtis nepagarbiai ir netgi savivaliauti. Apskritai, jo teigimu, šių institucijų požiūris į užsienio transporto verslą yra labai kritiškas (iš dalies dėl nevisada geros to verslo reputacijos šalyje, bet iš dalies – tiesiog dėl neigiamo nusistatymo jo atžvilgiu), ir todėl patikrinimai dažnai vyksta su išankstine prielaida, kad vežėjas užsiima kontrabanda ar jo transporto priemonė yra netvarkinga, norint surasti kokį nors pažeidimą, o kai nieko nerandama, paleidžiama su didžiuliu nusivylimu.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad norvegų transporto rinka yra vertinga (kitaip tokie stambūs Lietuvos vežėjai kaip „Vlantana“ ir „Girteka“, matyt, ten neatsidurtų), bet nesvetinga. Pažymėtina, kad jų nacionalinės transporto kompanijos reiškia didelį nepasitenkinimą konkurentais iš „naujosios Europos“, kurie ne tik naudojasi savo konkurenciniais pranašumais, bet ir sugeba pakliūti į nemalonias situacijas. Todėl kontroliuojančios Norvegijos valdžios institucijos priekabiai žiūri į užsienio transporto verslą, skatindamos jį vietoj NUFų steigti vietines įmones bei griežtai laikytis nustatytų taisyklių, kurios reikalauja papildomų kaštų. Trumpai sakant, jeigu tikitės, kad Norvegija sutiks jus išskėstomis rankomis, smarkiai klystate – dėl vietos po šalta norvegiška saule teks kietai pakovoti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.