Ką reikia žinoti, vežant krovinius į Azijos šalis – Kazachstanas
Kazachstanas – didžiulė ir visomis prasmėmis turtinga šalis vis labiau vilioja Lietuvos vežėjus. CargoNews.lt nusprendė išsiaiškinti, kokiem iššūkiams reikia pasirengti važiuojant į šią šalį. Apie tai mums papasakojo UAB „VTV GROUP“ vadovas Vaidotas Slapšys.
Per kur patogiausia įvažiuoti į Kazachstaną?
Mūsų praktikoje dažniausiai į Kazachstaną pasitaiko daliniai kroviniai, tad norint užpildyti puspriekabę, juos tenka susirinkti iš kelių vietų. Pasak vairuotojų, važiuojant iš Lietuvos sieną geriausia kirsti Petuchovo, Troicko ar Maštakovo punktuose, ne nuo jų iki pat pagrindinių miestų keliai jau bus geri.
Kokių dokumentų reikia vykstant į Kazachstaną?
Nuo 2017 sausio 1 d. mūsų šalies piliečiai gali vykti į tenai be vizos ir praleisti iki 30 dienų. Beje, vizų niekada nereikdavo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Lietuvoje išduodama draudimo žalia korta šioje valstybėje negalioja, tad tenka pirkti atskirą draudimą, kuris parduodamas savaitei, dviem ar mėnesiui. Draudimus vairuotojai perka kirtę Kazachstano sieną. Draudimas kainuoja apie 100 eurų vienam automobiliui.
Į Kazachstaną dažniausia važiuojama su TIR Carnet, o atgal i ES pagal deklaraciją. Atgal krovinių iš Kazachstano į Lietuvą beveik nebūna dėl leidimų politikos. Kalba eina apie trečiųjų šalių leidimus, kurie atgaliniam kroviniui galioja į tą pačią šalį iš kurios buvo pradinio krovinio siuntėjas. Ar tvarka keisis, girdėti neteko, tad grįždami iš Azijos krovinius dažniausia kraunamės Rusijoje. Trečiųjų šalių leidimų į Kazachstaną yra labai mažai. Jų išdavimui yra sukurta speciali tvarka, kuri kasmet, kaip teigiama, yra tobulinama. Kol kas realybė yra tokia, kad siuntėjo šalis traktuojama ne pagal pasikrovimo vietą, o pagal prekių kilmės vietą ir siuntėjo adresą. Pasikrovus krovinį iš Lietuvos, dvišalis leidimas tinka tik tada kai prekės yra lietuviškos kilmės arba atplaukusios į Klaipėdos jūrų uostą ir pažymėtos CMR uosto spaudu. Priešingu atveju galima susilaukti nemalonumų, nes su vietos muitininkais nepasiginčysi. Užpildžius ne tokį leidimą, bauda gali siekti iki 5000 eurų, kuriuos sumokėjus vis tiek teks pateikti reikiamą leidimą.
(red. Past. Kazachstano Vyriausybės Nutarime Nr.923 ( nutarimo tekstą rasite čia ), 43 straipsnyje numatyta, kad išduotas leidimas galioja vienam reisui iš trečiosios šalies “A” į Kazachstaną ir pervežimui atgal Į TĄ PAČIĄ šalį “A”. Atgaliniu reisu vežant krovinį iš Kazachstano į kitą trečiąją šalį (ne šalį “A”), reikalingas atskiras krovinių pervežimo leidimas.) Leidimus vežti krovinius į Kazachstaną išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Daugiau apie leidimų išdavimo tvarką galima pasiskaityti čia.
Ar yra kažkokių sienos punktų kirtimo specifikų?
Kalbant apie sienos su Kazachstanu kirtimą nėra jokių problemų ar kažkokių užlaikymų, šalis vienija bendra muitų sąjunga. Rimtesni patikrinimai, jeigu ir būna, tai tik kertant Rusijos sieną. Kertant Rusijos-Kazachstano sieną muitininkai patikrina dokumentus, vizualiai apžiūri automobilį. Jeigu klausimų nekyla, iškart ir praleidžia. Jeigu kyla abejonių, gali automobilį ir krovinį patikrinti įdėmiau, tačiau aiškios priešpriešos lietuviams nėra. Automobiliai tikrinami pasirinktinai. Eilės, kaip ir kituose pasieniuose, dalykas sunkiai prognozuojamas – būna atvejų, kai pasienyje laukia tik vienas du automobiliai, būna, kai jų susirenka gerokai daugiau.
Kazachstanas – keliai ir kelių policija, kokie jie?
Pagrindinės magistralinės trasos sparčiai gerėja. Matyt, vietiniai irgi suprato, kad geri keliai vilioja vežėjus, tad ėmėsi juos tvarkyti. O štai milicija liko tokia pat, tarybinė. Pareigūnai laba priekabūs ir reikalauja kyšių už mažiausią greičio viršijimą ar kokį KET pažeidimą. Laimei, ten vis dar sėkmingai cirkuliuoja rusiški rubliai, tad daugumą klausimų galima išspręsti įprasta 100 – 200 rublių suma. Pasitaiko keliuose sutikti ir vietinių VKTI atstovų, tačiau jie darbo-poilsio režimų nebetikrina. VKTI darbas – vilkiko svorio, ilgio, deklaracijų, dokumentų ir pan. patikra. Pasikabinėti jie mėgsta, tačiau pagrindiniai „plėšikai“ yra būtent milicininkai. Banditizmo, tokio, kaip praėjusio amžiaus pabaigoje, nebėra, tačiau kartais galima susidurti su „oficialiais reketininkais“ arba, kaip jie save vadina, „saugos firmomis“. Tokie gali privažiuoti ir pareikalauti už apsaugą sumokėti. Įprasta taksa – 1000 tenge (3-4 JAV doleriai). Atsisakius mokėti gali rasti supjaustytą tentą ar nuplėštas plombas. Kita vertus, su šia „apsauga“ susiduriama ne kasdien. Mokamose poilsio aikštelėse, kurių dar prieš trejus metus nebuvo, yra sava apsauga. Atskirais atvejais gali ramiai išmiegoti net sustojęs šalikelėje – atvejų, kad kas ką užpultų vairuotojai nebeprisimena. Savotiška kompensacija už tokį vietos pareigūnų elgesį – pigesni negu Rusijoje ar Baltarusijoje degalai, tačiau reikia atminti, kad degalai – vasariniai. Pasak vairuotojų, nukritus temperatūrai dyzelinas gali sušalti net degalinėse, tad vykstant į Kazachstaną žiemą reiktų pasirūpinti dyzelinui neleidžiančiais sušalti priedais. Degalinių šalyje daug, veikia keli tinklai, tačiau reikia žinoti, kad kai kuriuose regionuose yra tam tikros degalų ribos. Patogu tai, kad visose degalinėse atsiskaityti galima tiek grynaisiais, ir kortelėmis, tiek, vairuotojų teigimu, ir degalų kortelėmis.
Kaip Kazachstane su ryšiu? Gedimo atveju galima išsikviesti pagalbą?
Paprastai mūsų vairuotojai vietoje perka jų operatorių korteles, tad problemų su ryšiu neturime. Viskas puikiai veikia, visada galima prisiskambinti. GPS sistema ir dirba be priekaištų, tad visą laiką žinome, kur mūsų automobiliai ir kur jie važiuoja. (red. past. Susiskambinti su vairuotojais galima net internetu.) Visgi reikia nusiteikti, kad remontas Kazachstane kainuos brangiau negu pas mus. Tiesa, smulkius gedimus gali sutvarkyti gan dažnai sutinkami nedideli, privatūs servisai, o štai dėl rimtesnių gali tekti vilkiką buksyruoti 500 – 600 km. iki artimiausio didelio miesto. Detalės, kiek teko pastebėti, dažnai naudojamos kiniškos, nes Kinija – čia pat, tačiau ir jų kartais gali tekti palaukti dieną ar dvi. Bet šiaip į lietuvius ar atvykusius su lietuviškais automobiliais vairuotojus kazachai žiūri gan palankiai.
Ar dažnai sulaukiate pranešimų apie lietuvių vežėjų problemas Kazachstane?
Teko girdėti apie tris atvejus, kai kilo nesklandumų dėl trečiųjų šalių krovinių gabenimo. Kazachstano muitininkų, tikrinusių krovinius ir dokumentus, įsitikinimu, vežėjai buvo išsiėmę ne tokios formos leidimus konkretiems kroviniams. Pirmu atveju vežėjui pavyko įrodyti, kad jis yra teisus ir po 3 dienų prastovos jam buvo leista vykti toliau Kitais dviem atvejais vežėjams teko sumokėti baudas, o vėliau pristatyti muitininkams reikiamos formos leidimus. Tik tada jiems buvo leista kirsti sieną. Daugiau informacijos apie su kroviniais, pervežimais ar vairuotojais susijusias problemas nesame gavę.
Plačiau apie baudų dydžius ir atvejus, kada jos skiriamos pasiskaityti galimačia.
Dar vienas dalykas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį važiuojantys į Kazachstaną yra tai, kad Kazachstano muitinė sėkmingai integravo į savo sistemą IRU sukurtą išankstinio elektroninio deklaravimo (TIR-EPD) modulį. Nuo lapkričio 30-osios šią sistemą privaloma naudoti deklaruojant bet kokius krovinius, įvežamus į Kazachstano teritoriją pagal TIR procedūrą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.