Jeigu negalima, bet labai norisi, galima – Lietuvos vežėjo nuotykiai Kaliningrado muitinėje
Autotransporto versle kartais nutinka neįsivaizduojami dalykai. Tai gali būti susiję su teisinės bazės netobulumu ir/ar sąmoningu atskirų valstybės piktnaudžiavimu jos nuostatomis. Neseniai vieną Lietuvos vežėją nemaloniai nustebino Rusijos Kaliningrado muitinė. „Cargonews“ redakcija nusprendė supažindinti skaitytojus su šiuo nestandartiniu ir iliustratyviu atveju.
Į mus kreipėsi Lietuvos vežėjas, kuris papasakojo tokią istoriją. Atlikęs pervežimą iš Lietuvos į Kaliningrado sritį, jo vairuotojas nusprendė be krovinio grįžti į Tėvynę per Lenkiją, kad nereikėtų stovėti eilėje Rusijos-Lietuvos pasienyje. Tačiau Rusijos-Lenkijos pasienyje Kaliningrado muitinė pareikalavo, kad jis pateiktų trišalį leidimą (tranzitinis netinka). Galiausiai muitinės inspektorius priėmė sprendimą nepraleisti transporto priemonės 24.07.1998 Federalinio įstatymo Nr. 127-Ф3 ir Rusijos vyriausybės 20.11.2008 sprendimo Nr. 872 pagrindu. Vežėjui buvo pasiūlyta grįžti į Lietuvą per Lietuvos-Rusijos sieną – tuomet jokių leidimų nereikia.
Žinoma, tokia Kaliningrado muitinės pozicija jį papiktino, ir jis pažymėjo, kad tada, grįžtant, pavyzdžiui, iš Maskvos į Lietuvą per Latviją, Rusijos-Latvijos pasienyje taip pat reikėtų pateikti trišalį leidimą. Jam buvo pasakyta, kad tokiu atveju jis nereikalingas, nes vežėjas neturi galimybės patekti tiesiai į Lietuvą.
Vežėjas nepasidavė ir oficialiai kreipėsi į Kaliningrado muitinę dėl paaiškinimų. Ten jam buvo pasakyta: „Tuo pat metu pažymėtina, kad dvišaliai krovinių ir keleivių pervežimai motorinėmis transporto priemonėmis tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos Respublikos vykdomi be leidimų. (…) Tuo pat metu pažymėtina, kad kiekvienam krovinių pervežimui, kurį atlieka krovininė transporto priemonė, turi būti išduotas atskiras leidimas, suteikiantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, nebent pačiame leidime nurodyta kitaip. Remiantis tuo, leidimo gavimas priklauso nuo planuojamo tarptautinio pervežimo tipo ir sąlygų. (…) Papildomai informuojame, kad pagal 24.07.1998 Federalinio įstatymo Nr. 127-Ф3 1 straipsnį tarptautinis pervežimas automobiliu – tai krovinių ar keleivių pervežimas transporto priemone per dviejų ar daugiau valstybių teritorijas, taip pat nepakrautos transporto priemonės važiavimas per dviejų ar daugiau valstybių teritorijas“.
Bet ir po tokio atsakymo vežėjas nepasidavė ir kreipėsi į Rusijos transporto ministeriją. Jos pozicija jau buvo jam palankesnė. „Pagal [24.07.1998] Federalinio įstatymo [Nr. 127-Ф3] 2 straipsnį, kai transporto priemonė važiuoja be krovinio, tarptautinio pervežimo automobiliu tipas nustatomas, remiantis transporto priemonės vairuotojo pateikta informacija. Informacijos per kokią valstybės sieną ir per kokius automobilių praleidimo punktus turi būti vykdomi vieno ar kito tipo tarptautiniai pervežimai automobiliu [1993 m. lapkričio 18 d.] Susitarime [tarp Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais] ir Federaliniame įstatyme nėra. Atsižvelgdami į tai, manome [išskirta „Cargonews“], kad, jei iš Kaliningrado srities teritorijos vykusios tuščios Lietuvos vežėjo transporto priemonės vairuotojas pateikė muitinės pareigūnams informaciją apie dvišalio pervežimo vykdymą (iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką tranzitu per Lenkijos Respublikos teritoriją), toks pervežimas galėjo būti vykdomas be rusiško leidimo, remiantis Susitarimo 9 straipsnio 2 dalimi“.
Taigi, Rusijos transporto ministerijos nuomone, trišalis leidimas buvo nereikalingas. Tiesa, ne visai aišku, ką reiškia „ iš Kaliningrado srities teritorijos vykusios tuščios Lietuvos vežėjo transporto priemonės vairuotojas pateikė muitinės pareigūnams informaciją apie dvišalio pervežimo vykdymą“. Tačiau net jei padaryti prielaidą, kad tokia informacija gali būti žodinis vairuotojo paaiškinimas, svarbiausias dalykas yra kitas – Transporto ministerija ne teigia, o mano, kadangi, kaip nurodyta jos atsakyme, Rusijos teisės aktai nenumato jai galimybės aiškinti Rusijos įstatymines normas, terminus ir sampratas bei jų taikymo praktiką, taip pat vertinti konkrečias ūkines situacijas. „Šiame kontekste visais klausimais, susijusiais su Lietuvos vežėjų vykdomais tarptautiniais krovinių pervežimais automobiliu per Rusijos Federacijos teritoriją, Lietuvos įmonė turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, kuri savo ruožtu pasiūlys Rusijos transporto ministerijai aptarti juos oficialaus susirašinėjimo ar derybų keliu“, – apibendrino Rusijos transporto ministerija.
Šioje vietoje reikia pasakyti, kad mūsų vežėjas, susidūręs su aukščiau minėta problema, kreipėsi į „Linavą“, kuri kaip vežėjų atstovė galėtų informuoti apie ją Lietuvos susisiekimo ministeriją ir/ar pabandyti padėti kitu būdu (tuo labiau, kad tai svarbu visiems). Tačiau Asociacijos „pagalba“ tapo pasiūlymas daryti taip, kaip sako Kaliningrado muitinė. Galiausiai jis kreipėsi į Lietuvos susisiekimo ministeriją tiesiogiai, ir ten jam šių metų lapkričio pradžioje buvo pažadėta, kad jo klausimas bus iškeltas artimiausiame Lietuvos ir Rusijos komisijos posėdyje. Mūsų redakcija susisiekė su ministerijos atstovu, kuris davė šį pažadą. Jis atsakė: „Lietuvos-Rusijos komisijos posėdžio dar nebuvo, vyksta organizaciniai darbai“.
Trumpai sakant, problemos sprendimo per Lietuvos susisiekimo ministeriją kelias tapo neapibrėžtai ilgu ir iš esmės beprasmišku (nors, jeigu norėtų, ministerija galėtų nelaukti komisijos posėdžio ir pasistengti padėti vežėjui greičiau kitais būdais). Todėl mūsų vežėjas nusprendė nelaukti „gero oro“ ir kreipėsi į Rusijos Federalinę muitinės tarnybą (FMT). Kartu reikia pažymėti, kad jam už savo pinigus teko pasamadyti rusišką teisininką, kuris padėjo jam kreiptis tiek į Rusijos transporto ministeriją, tiek į jos FMT.
Kaip sakoma, kelią įveiks einantis – pagal naujausią informaciją, FMT priėmė palankų vežėjui sprendimą. Beliko sulaukti oficialaus rašto, ir jeigu su Rusijos transporto ministerijos nuomone Kaliningrado muitinė dar galėtų nesutikti, tiesioginės vadovybės poziciją ji vargu ar galės ignoruoti. Paskutinis šansas – toliau reikalauti trišalių leidimų, tikintis, kad net su turima FMT pozicija Lietuvos vežėjas nesikreips į teismą (tuo pat metu, daug vežėjų neperskaitys šio straipsnio, nesužinos apie FMT paaiškinimą ir nesiginčys su Rusijos muitine, o reiškia juos galima bus kalidinti toliau).
Baigiant, norisi iškelti klausimą, kurį Lietuvos vežėjas uždavė Kaliningrado muitininkams: „Jūs gi suprantate savo reikalavimų absurdiškumą, tai kodėl reikalaujate trišalio leidimo?“ Tada jis gavo neoficialų atsakymą, kad toks nurodymas „iš viršaus“. Šiuo atveju galima tik spėti, kad tokio nurodymo priežastis yra Rusijos noras atimti iš Lietuvos vežėjų kuo daugiau vertingų trišalių leidimų, kad pagerėtų rusiškų vežėjų padėtis, ar tiesiog nubausti politiškai nedraugišką Lietuvą.
Tuo pat metu reikia pabrėžti, kad mūsų vežėjas įrodė surado tiesą vienas pats, o tie, kas galėjo (turėjo) padėti (pirmiausiai, „Linava“ ir Lietuvos susisiekimo ministerija) ypatingo noro tai padaryti neparodė. Trumpai sakant, viskas kaip visada: skęstančiojo gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.