Įvyko 8-asis Transporto ir logistikos forumas

FB-SV333822

Į tradicinį „Verslo žinių“ kartu su asociacija „Linava“ organizuotą Transporto ir logistikos forumą aptarti šių metų darbo ir būsimų iššūkių gruodžio 12 d. rinkosi transporto, prekybos ir gamybos sektorių atstovai. Susirinkusiuosius pasveikinęs „Verslo Žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas pažymėjo, kad šis forumas yra pats skaitlingiausias per 8-erius metus ir subūrė daugiau kaip 250 dalyvių. 

Strateginėje diskusijoje dalyvavę įvairių sektorių vadovai konstatavo, jog šiemet uosto, geležinkelių ir kelių transporto sektoriaus mastai panašūs į pernykščius, tačiau jaučiamas lėtėjimas, o kai kur ir paslaugų apimčių mažėjimas. Transporto įmonių pajamos 2013 m. trečiąjį ketvirtį buvo 3,5% didesnės negu pernai tuo pačiu metu. Palyginus su pirmuoju pusmečiu, kai jos didėjo 9,1%, plėtra sulėtėjo. Tai lėmė mažesni tranzitu iš Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliu ir jūra vežami metalo, chemijos ir naftos produktų srautai. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krauta 11% mažiau (2013 m. III ketv. – 11,64 mln. t; 2012 m. III ketv. – 10,37 mln. t), geležinkeliu vežta – 8,5% mažiau (2013 m. III ketv. buvo 12,0 mln. t , 2012 m. III ketv. – 13,1 mln. t).

Vežėjų sausuma ir transportavimo vamzdynais bendrovių apyvartos trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 3,3 mln. Lt ir buvo 3,2% didesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Rytuose matome šiokią tokią sąstingio tendenciją. Energijos išteklių, tiek naftos, tiek dujų, kainos kris, o tai mums nieko gero nerodo“, – teigė Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.

Anot jo, nuolat ieškoma kitų rinkų Vidurinėje Azijoje: Uzbekistane, Kazachstane, Kirgizijoje.

Forumo dalyviai, interaktyviai balsuodami išmaniaisiais telefonais, prognozavo, kad nesitiki bendrų darbų tempų sumažėjimo ir Lietuva išliks augančia tranzito šalimi.

Sandėlių valdytojams šie metai nebuvo blogi. Rasti laisvų sandėlių didžiuosiuose miestuose būtų, tad planuojama statyti naujų sandėlių kompleksų.

Antanas Šimelis, Logistikos asociacijos prezidentas sako, jog pastebima tendencija investuoti į naujus projektus ir kitąmet sektoriuje turėtų keistis sandėlių pasiūlos ir paklausos santykis.

Ekonomistų prognozės

Metinę sektoriaus ir jam svarbių faktorių apžvalgą pateikusi Jakaterina Rojaka, DNB banko vyriausioji ekonomistė pažymėjo, kad pastaraisiais metais tarptautinė prekyba neaugo, tačiau Lietuvos transporto sektorius kartu su gamintojais didino veiklos apimtis. Ji konstatavo, jog mūsų šalį iš krizės ištraukė augantis eksportas – ne tik lietuviškų prekių eksportas, bet ir reeksportas, kuriam didelę reikšmę turi logistikos paslaugos.

Visgi ji neabejoja, jog Lietuvos vežėjams teks meškeres užmesti ieškant laimikio kitose rinkose, nes Rusija nebėra ta rinka, kurioje būtų galima tikėti tvaraus augimo.

Vertindama makroekonominę aplinką, J. Rojaka pabrėžė, kad kitąmet euro zona atsigaus, tikėtina, stipriau nei šiemet. Kaimynių šalių augimas bus spartesnis, tad bus ir didesnis krovinių srautas. Pietų Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje, ūkis atsigauna, tačiau atsigavimas paremtas eksportu, teigia ji ir priduria, kad importas ir vartojimas stagnuoja didžiojoje dalyje ES. Judėjimas į šias šalis yra nedidelis.

Šiemet Klaipėdos uosto krovos mastai atsilieka nuo praėjusių metų rezultatų, tačiau Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, mano, kad kitąmet rezultatai pagerės dėl atliktų investicijų.

Valstybė planuoja investicijas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius vardino šiemet atliktas investicijas į transporto infrastruktūrą: geležinkelius, uostą, logistikos centrus, kurie turėtų pagerinti šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Investicijos į sektorių buvo išties nemenkos ir siekė 3,7 mlrd. litų. Pasak ministro, transporto, sandėliavimo ir logistikos sektorius sukuria 12,8% šalies BVP.

Ministras kalbėjo ir apie naująjį 2014–2020 m. finansavimo periodą, kuris nebūsiąs itin lengvas dėl gausybės naujų reglamentų, kurie reguliuos kaip turi būti investuojama į infrastruktūrą.

Forumo dalyviams priminta, kad prie infrastruktūros gerinimo turės prisidėti ir privatus sektorius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus neabejojo, kad 2014– ji turėtų būti augimo metai, nes Klaipėdos uoste atliekami keli stambūs infrastruktūros projektai. Anot jo, dėka naujų investicijų į konteinerių terminalą Klaipėda taps ne vien fideriniu, bet paskirstymo uostu. Jis pripažino, kad konkurencinis spaudimas Klaipėdos uostui didėja iš Rytų.

Albertas Šimėnas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, jog geležinkelininkų atliktos investicijos ir nauji projektai, tokie kaip traukinio „Vikingas“ maršruto pratęsimas iki Turkijos, užtikrins papildomas pajamas.

Optimistines geležinkelininkų prognozes bandė koreguoti Tautginas Sankauskas, ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas, klausdamas ar pasvėrę visas aplinkybes AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo paslaugų tarifus padidino 4,2%. Anot jo, Lietuvos tranzito infrastruktūra, ypač uostas gali būti ne toks konkurencingas, kovojant su kitais gretimais uostais dėl baltarusiškų krovinių.

Vežėjai diskutavo su draudikais

Atskiroje diskusijų sesijoje, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius ir prezidiumo narys Dainius Abramavičius vežėjų pozicijas gynė diskutuodami su draudikų atstovais dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įkainių. „Šiandien turime situaciją, kai vos kelios dešimtys tūkstančių vilkikų sugeneruoja draudikams apie 220 mln. litų metinių pajamų, o 1,8 mln. lengvųjų automobilių savininkai suneša apie 400 mln. litų draudikams. Įkainių skirtumai tikrai nėra adekvatūs.“, – pabrėžė D. Abramavičius. Diskusijose daug kalbėta apie draudikų nelankstumą ir galimus viršpelnius, neskaidrią nuostolių apskaitą.

Šių metų forume diskutuota ir apie vairuotojų trūkumo problemą, kartu su profsąjungų atstovais kalbėta kaip būtų galima pritraukti daugiau jaunų žmonių į tarptautinių gabenimų sektorių.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

tachograf

SVARBU! Apie antrosios kartos išmaniųjų tachografų įrengimo reikalavimą (PAPILDYTA APIE AETR)

Rugpjūčio 21 d. įsigalioja dar 2021 m. liepos 16 d. priimtas Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl išmaniųjų tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimų. Visose naujose, pirmą kartą Europos Sąjungoje registruojamose krovininėse transporto priemonėse, sveriančiose daugiau kaip 3,5 t, ir autobusuose turės būti sumontuoti antrosios kartos išmanieji tachografai.  

2025-04-16 3,974
0
apziura

Nepraėjus automobilio techninės apžiūros – kompensacija iki 2000 eurų: kaip tai veikia?

Lietuvoje tik kiek daugiau nei pusė (54,1 proc.) visų automobilių techninę apžiūrą praeina iš pirmo karto. Likusiems vairuotojams tenka pašalinti trūkumus ir į techninės apžiūros stotį atvykti dar kartą. Vairuotojams skirtos programėlės „carOne“ kūrėjai, bendradarbiaudami su draudimo rinkos inovatoriais, pasiūlė, kaip sumažinti dėl to kylantį galvos skausmą automobilių savininkams ir siūlo unikalią paslaugą – techninės apžiūros draudimą.

2025-04-15 37
0
ESTT

Dėl Mobilumo paketo – į ES Teisingumo Teismą (papildyta)

„Linava“, reaguodama į narių nepasitenkinimą dėl Mobilumo paketo įvedimo padarytos žalos, organizuoja vežėjų kreipimąsi į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismą dėl Mobilumo paketo įvedimo padarytos žalos atlyginimo. Asociacija kviečia prisijungti visus vežėjus, kurie mano, jog patyrė žalą dėl neteisėtų institucijų veiksmų ir turi tai įrodančius dokumentus.

2025-04-14 75
0