Ištestavusi dujinius „Scania“ vilkikus cargoGO pateikia bandymų rezultatus
2020 metais Lietuvos transporto įmonės pirmą kartą išbandė suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG) varomus „Scania“ sunkvežimius realiomis darbo sąlygomis. Tarptautinius pervežimus vykdanti ir ekspedicijos paslaugas teikianti įmonių grupė cargoGO dalijasi šios technologijos vilkiko 3 mėnesių eksploatacijos rezultatais.
Bandomojo važiavimo metu, keliaujant per Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Prancūziją, Austriją ir Daniją, buvo įveiktas daugiau nei 17 000 km atstumas. Pagrindiniai bandymų metu cargoGO vertinti rodikliai – degalų sąnaudos ir išlaidos jų papildymui, kelių mokesčiai, taršos rodikliai, LNG degalinių infrastruktūra, vilkiko eksploatacinės savybės.
Beveik 90 proc. mažesni taršos rodikliai
„Esame inovatyvi kompanija, todėl siekiame išbandyti naujausias savo paslaugų tiekimo galimybes tiek iš techninės, tiek iš ekonominės pusės. Tačiau ne mažiau svarbus ir ekologinis aspektas, o dujiniai vilkikai yra daug mažiau taršūs, kuo įsitikinome ir atlikę konkrečius skaičiavimus“, – sako cargoGO technikos skyriaus vadovas Nerijus Šivickas.
cargoGO bandymų rezultatai parodė, jog lyginant su dyzeliniais vilkikais, naudojant biometaną išskirta 90 proc. mažiau CO2 emisijų.
„67 g/km – tiek vidutiniškai CO2 emisijų buvo išskiriama testo metu naudojant bio LNG, o tai yra mažiau už vidutinės lengvosios transporto priemonės išskiriamą CO2 kiekį. Be to, kietųjų dalelių išmetamumas yra beveik nulinis. Tai pagrindiniai rodikliai, rodantys transporto priemonės poveikį aplinkai ir taršos mažinimą“, – pažymi N. Šivickas.
„Scania Lietuva“ prekybos direktorius Ramūnas Saveikis primena, kad dujiniai varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai iš visų vidaus degimo variklių.
„Lyginant su dyzelinu varomais varikliais, jie išmeta iki 95 proc. mažiau kietųjų dalelių, azoto oksido (NO2) išmetamas kiekis sumažinamas iki 90 proc. „Scania“ sunkvežimiai, naudojantys biometaną, anglies dioksido (CO2) išmetimą sumažina iki 95 proc. Tarptautiniams pervežimams „Scania“ siūlo sunkvežimius su 410 AG dujiniais varikliais, kurie techninėmis savybėmis nenusileidžia dyzeliniams analogams. Jų sukimo momentas yra 2000 Nm esant 1100 – 1400 variklio sūkiams“, – sako R. Saveikis.
Ekonominiai rodikliai – išlaidos degalų sąnaudoms maloniai nustebino
Tarp pagrindinių dujinių vilkikų privalumų cargoGO išskiria ir transporto priemonės ekonomiškumą.
„Vidutinės degalų sąnaudos 100 kilometrų pagal telematikos duomenis atitinkamai siekė 25 kg dujų, o tai labai geras rezultatas“, – sako N. Šivickas. Pasak jo, lyginant su dyzelinių vilkikų kuro išlaidomis, nuvažiuojant tipinę 12 tūkst. kilometrų ridą per mėnesį galima sutaupyti nuo 500 Eur. Su pilnu baku toks dujinis sunkvežimis gali įveikti iki 1100 km. N. Šivickas taip pat atkreipia dėmesį į mažesnį dujinių transporto priemonių triukšmingumą.
„Scania“ atstovas pažymi, jog triukšmingumas sumažintas 3 dBA, kas sudaro apie 50 proc. mažesnę garso emisiją.
„Taip yra dėl metano savybių, mažesnės kompresijos ir „Scania“ ištobulintų variklių. Dėl tylaus veikimo dujiniai vilkikai tinka krovinių pristatymui mieste, ypač naktį, kur yra taikomi skleidžiamo triukšmo apribojimai. Pavyzdžiui, Austrija nuo 2021 m. pradžios uždraus Euro 6 ir žemesnės klasės sunkvežimių judėjimą keliuose naktimis ir savaitgaliais, tačiau šis apribojimas negalios dujiniams sunkvežimiams. Tad transporto įmonėms, kurios eksploatuoja dujinius vilkikus tai suteiks papildomą lankstumą aptarnaujant klientus ir konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones, kurios eksploatuos dyzelinius sunkvežimius“, – atkreipia dėmesį R. Saveikis.
Dujiniam transportui – mokestinės lengvatos
Priimdamos sprendimus investuoti į transporto priemones, įmonės dažniausiai atsižvelgia į bendrąsias eksploatacines išlaidas (TCO). Pagrindiniai kaštai susiję su pačia transporto priemone yra jos kaina, techninės priežiūros kaštai ir išlaidos, tenkančios degalams ir kelių mokesčiams. Dėl mažo poveikio aplinkai dujiniai vilkikai Europoje vertinami kaip alternatyva aplinką teršiančiam dyzeliniam transportui, o tokios šalys kaip Vokietija, 2019 – 2023 metais dujomis varomus vilkikus atleidžia nuo kelių mokesčio, kuris sudaro labai ženklią dalį bendruose eksploatacijos kaštuose.
Teikiant tarptautinių pervežimų paslaugas kiekvienai transporto kompanijai tenka daug važiuoti per Vokietiją, kur kiekvienas pravažiuotas kilometras su Euro 6 dyzeliniu vilkiku apmokestinamas 0,187 EUR, kai tuo tarpu dujiniam vilkikui šis mokestis iki 2023 m. pabaigos yra netaikomas.
„Paskaičiuokime – jeigu metinė rida per Vokietiją sudaro 80 tūkst. km, naudojant dujinį sunkvežimį vien tik kelių mokesčiams, galima sutaupyti apie 15 tūkst. eurų per metus. Tikėtina, kad pasibaigus lengvatiniam laikotarpiui dujinėms transporto priemonėms ir toliau galios mažesni kelių mokesčių tarifai lyginant su dyzeliniais analogais. Kitos Europos valstybės seka Vokietijos pavyzdžiu ir planuoja, o kai kurios jau taiko kelių mokesčio lengvatas dujiniam transportui, tad tikėtina, jog transporto įmonės, suskubusios atsinaujinti savo transporto parką dujiniais vilkikais, sutaupys daugiausiai. Kiek dujinis transportas bus remiamas valstybiniu lygmeniu jam tapus įprastesniu reiškiniu, šiuo metu sunku pasakytu“, – pažymi R. Saveikis.
Efektyviausias – pastoviuose maršrutuose
Būtent mokestines lengvatas Vokietijoje cargoGO išskiria kaip vieną didžiausių dujinio transporto privalumų. Nepaisant didesnės vilkiko kainos ir aptarnavimo kaštų (lyginant su dyzeline versija), kelių mokesčio lengvatos laikotarpiu galima ženkliai sutaupyti, ypač tuo atveju, jei Vokietija yra dažnai įmonės aptarnaujama kryptis.
N. Šivickas, apžvelgdamas bandymų rezultatus ir įgytą įmonės patirtį reziumuoja, kad suskystintomis gamtinėmis dujomis varomi sunkvežimiai yra efektyviausi turint pastovų klientą ir dirbant pastoviuose nekintamo maršruto pervežimuose Vokietijoje.
„Pavyzdžiui, jei vežame krovinius tarp tų pačių terminalų arba iš terminalų į tiekimo sandėlius, tai supaprastina kuro pylimų ir aptarnavimų planavimą. Maksimalus vilkiko įdarbinimas Vokietijoje leidžia ženkliai sumažinti išlaidas kelių mokesčiams“, – sako N. Šivickas.
„Scania“ atstovai antrina, kad kuo intensyviau yra įdarbinamas vilkikas, tuo didesnis jo atsiperkamumas.
„Dirbant dviese 24/7 režimu galima sutaupyti iki 45 tūkst. eurų per metus“, – pažymi R. Saveikis.
Svarbus dėmesys saugumo reikalavimams
cargoGO atstovas atkreipia dėmesį, kad kuro užpylimo procesas reikalauja ypatingo atsargumo iš vairuotojo – jam būtinos specialios priemonės ir instruktažas. Taip pat yra žinoma, kad kiekvienas LNG degalinių tinklas kelia savus reikalavimus užpylimo procesui, vairuotojo paruošimui, jo aprangai pildantis LNG dujas. Tačiau dujinių sunkvežimių vairavimo patirtis iš esmės nesiskiria nuo dyzelinių.
„Be to, įmonėje turime vairuotojų mokymo centrą, kuriame organizuojame periodinius mokymus tiek seniai dirbantiems, tiek naujai įsidarbinantiems vairuotojams. Todėl mūsų vairuotojai eina kojon su technologijomis ir yra pasiruošę darbui su įvairiomis transporto priemonėmis bei įsisavinę eko vairavimo ypatumus“, – sako N. Šivickas.
„Scania“ vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pasakoja, kad dalis vairuotojų pirmą kartą susidūrę su dujiniu transportu paprastai turi tam tikras neigiamas išankstines nuostatas, tačiau po saugumo instrukcijų ir pirmųjų bandymų jos greitai išsisklaido.
„Dujinio transporto baiminasi dėl galimų užsiliepsnojimų, tačiau LNG užsiliepsnoja tik esant dvigubai aukštesnei temperatūrai nei užsidega dyzelinas. Be to, šios dujos, būdamos lengvesnės už orą greitai pakyla bei išsisklaido atviroje erdvėje, kurioje yra nesprogios. Dirbant su dujiniais vilkikais svarbu žinoti saugumo reikalavimus, kuriuos vairuotojai įsisavina mokymų metu. Tai autonominio šildytuvo atjungimas bent 5 min. prieš dujų užpylimą, žinojimas, kurioje vietoje yra kuro bakų ventiliacinė sistema, atitinkamos aprangos (ilgos kelnės, specialios pirštinės) dėvėjimas kuro užpylimo metu ir pan.“, – pažymi G. Čapurinas.
Infrastruktūra sparčiai plečiasi, bet vis dar kelia iššūkių
N. Šivickas pastebi, jog funkcionalumo atžvilgiu, efektyvesnei dujinių vilkikų integracijai į transporto sektorių šiandien dar trūksta geriau išvystytos infrastruktūros ir tankesnio degalinių tinklo.
„Tarp pagrindinių veiksnių, nulemsiančių perėjimą prie dujinio transporto, įvardinčiau stipriau išvystytą infrastruktūrą, taip pat griežtesnę taršos politiką ir didesnį dyzelinio transporto apmokestinimą“, – sako N. Šivickas.
„Scania“ atstovas pažymi, kad dėl technologinių privalumų suskystintų gamtinių dujų sprendimai sulaukia vis daugiau susidomėjimo ne tik iš vežėjų, bet ir infrastruktūros plėtotojų.
„LNG papildymo punktų, skirtų sunkiajam ir viešajam transportui, tinklas sparčiai plečiasi. Šiuo metu Europoje yra apie 330 LNG degalinių. Pernai tuo pačiu metu buvo šimtu mažiau, tad augimas siekia net 69 proc. Didžiausias tokių degalinių skaičius yra Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, o tai reiškia, jog gamtinėmis dujomis varomų vilkikų ekonomija pirmiausia, matyt, ir pasinaudos optimizuodami savo verslą vežėjai, daugiausia keliaujantys šiais maršrutais“, – sako R. Saveikis. Be to, jis primena, kad dujinių vilkikų eksploatacinę parengtį užtikrina platus „Scania“ autorizuotų servisų tinklas Europoje.
Reziumuodami bandymų rezultatus cargoGO atstovai sako, jog, galimybė atlikti tokius bandymus padeda transporto įmonėms žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis.
„Dirbdami su tokiais partneriais kaip „Scania“ galime pirmieji išbandyti naujoves ir tokių partnerysčių dėka kurti tvarų verslą. Tai svarbu ir mūsų klientams, ir rinkos talentams, todėl nuolat domimės naujausiomis technologijos. Ir toliau stebėsime tendencijas, situaciją rinkoje, infrastruktūros plėtrą ir priiminėsime atitinkamus sprendimus“, – pabrėžia N. Šivickas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.