Išskirtinis tarptautinis dėmesys dėl ketinimo apriboti įvežamų degalų kiekį
Visų Baltijos šalių regiono vežėjus neramina iniciatyva trikdyti tranzitą per Lietuvą. Šiandien susitikę Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos vežėjų asociacijų vadovai priėmė rezoliuciją, kuria nutarta kreiptis į savo šalių vyriausybes su siūlymu plėsti pasienio infrastruktūrą ir mažinti nebūtinų patikros procedūrų skaičių. Keturių šalių vežėjų asociacijų vadovai prašo Lietuvos Vyriausybės nekeisti susitarimų dėl tranzito sąlygų ir neįvesti įvežamo degalų kiekio apribojimų.
Šią iniciatyvą palaiko ir tarptautinė vežėjų sąjunga IRU. Šios organizacijos TIR sistemos vadovas Marekas Retelskis, taip pat viešintis Vilniuje ir dalyvaujantis minėtuose susitikimuose, ragina nesiimti tokių veiksmų.
Sausio pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo apie galimybę riboti iš Muitų sąjungos šalių įvažiuojančių automobilių bakuose esantį degalų kiekį. Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ siūlo to nedaryti. Šią poziciją palaiko ir susisiekimo ministerija.
Vilniuje vykusio susitikimo metu savo pozicijas išdėstė regiono vežėjų asociacijų vadovai, kurie tokius planus vertino itin skeptiškai. Vieni turėjo karčios patirties, kiti – siūlė verslą skatinti, o ne riboti.
Estijos vežėjų asociacijos „ERAA“ prezidentas Toivo Kuldkeppas prisiminė panašius bandymus įvesti apribojimus Estijoje ir patirtą fiasko: „Prieš 10 metų pas mus buvo tas pats. Galiu patvirtinti, kad tai buvo visiškai neveiksminga. Tai truko apie pusę metų. Mūsų biudžetas pasipildė maždaug 20 tūkst. eurų (dabartinis ekvivalentas). Tikrai nerekomenduočiau tokių iniciatyvų. Nesvarbu ar 200 ar 600 l. turime tarptautinius susitarimus su Rusija ir kitomis šalimis, juos teks pažeisti. Jei Lietuva leis ir Rusams įsivežti tik 200 l. tai bus skandalas. Mums skandalų ir taip užtenka.“
Tokiai iniciatyvai nepritarė ir Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ prezidentas Valdis Trezinis: „Tokios iniciatyvos reguliariai iškyla ir Latvijoje. Ypač metų pabaigoje, kai skaičiuojamas biudžetas ir mes jau prie to pripratome. Esame prieš tokius apribojimus. Mus palaiko ir transporto ministerija ir muitinė. Bet jei Lietuvoje bus įvestas šis apribojimas, tai bus mūsų valdžiai postūmis padaryti tą patį. Degalai sudaro didžiules išlaidas ir jei šis dalykas pabrangs, mes galime tapti nekonkurencingi. Vyriausybės turėtų įvertinti ar jiems reikia kelių milijonų biudžete ir mirusio sektoriaus.“
Lenkijos, kurioje galioja 600 l. kuro įvežimo ribojimai, vežėjų asociacijos prezidentas Janas Buczekas jokių tokių sprendimų privalumų neįžvelgė. Jo nuomone tai tėra pigus politikavimas, o naudos negauna niekas: „Tokia situacija parodo politikų krizę. Vietoj to, kad vystytų savo valstybių ekonomiką, ieško būdu aprūpinti biudžetą pinigais. Politikai priima sprendimus, kurie gražūs prieš rinkimus. Trūksta pinigų – reikia padidinti mokesčius. Kam padidinti? Tiems kurie turi gražius automobilius. Bet tie gražūs automobiliai dažniausiai priklauso lizingo kompanijoms ir bankams. Mes juos tik eksploatuojam. Mokam mokesčius ir sukuriam daug darbo vietų. Politikai į tai nežiūri. Lenkijoje toks sprendimas priimtas senai. Mes norėjome jį panaikinti, bet 2008 m. tik padidinome apribojimus nuo 200 iki 600 l.“
J. Buczekas pateikė elementarius praktinius pavyzdžius, įrodančius, kad valstybė naudos iš to negauna: „Lenkų vežėjas vis tiek nepila degalų Lenkijoje. Jis pila kurą Liuksemburge, kur šis gerokai pigesnis ir naudos mūsų kuro gamintojai neturi jokios. Atvirkščiai, jei visa Europos siena bus apribota, tai visi ją apvažinės. Ir dabar netgi apvažinėja. Kas iš to? Papildomos vežėjų išlaidos, važiuosim ilgesniu keliu, tai didesnis pavojus keliuose, krenta ir ekologiniai rodikliai.“
„Linavos“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, kurio nuomone, problemos sprendžiamos nelogiškai ir galima būtų imtis kitokių priemonių, siūlė netapatinti Lietuvos vežėjų su nusikaltėliais: „Reikia atskirti kriminalinę veiklą nuo to kas yra leistina. Automobiliui važiuoti per Lietuvą į Europą nėra nusikaltimas. Turėjome susitikimą su muitinės ir transporto inspekcijos vadovais. Ten buvo pateikta statistika apie tokius atvejus(kuro nupylimas) – dominuoja Baltarusijos ir Rusijos vežėjai. Niekas nedraudžia įvairiom tarnybom stebėti rizikos grupes. Bet totalinis apribojimas stabdytų srautus pasienyje.“
„Linavos“ vadovas Algimantas Kondrusevičius taip pat pastebėjo, kad problema slypi kitur: „Problema yra ne važiuoti pilnais bakais, o atvejai kai tas kuras parduodamas. Kontrolės sustiprinimas, deklaravimas, bakų plombavimas – yra techninės galimybės. Galima sureguliuoti tą juodąją rinką. Lietuva nėra uždara valstybė. Įvažiavimas per Latviją yra atviras. Mūsų tranzito sistemos patrauklumas taps abejotinas. Prašome neįvesti tokio apribojimo, juo labiau, kad yra teisinis reguliavimas ir galimybės transportui važiuoti pilnais bakais. Tai verslo sąlygos ir jei Lietuva kuria verslui problemas. Siūlome kovoti su nelegalia degalų prekyba, bet neriboti verslo.“
Regiono šalių vežėjai išsakė tvirtą nuomonę dėl planų riboti įvežamo kuro kiekį. Juos palaiko ir valstybinės ir tarptautinės institucijos. Belieka tikėtis, kad Lietuvos vyriausybė mastys racionaliai ir nesiims neapgalvotų veiksmų, kurie galėtų sužlugdyti tranzito sistemą Lietuvoje ir padaryti Lietuvos vežėjus nekonkurencingais.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.