Ir tada į kelią iššoko…
Gyvendamas mieste arba kaime šiuolaikinis žmogus jau seniai priprato jaustis gamtos valdovu. Gyvename patogiai, keliaujame saugiai ir greitai. Bet gamta vis tiek laikas nuo laiko primena, kad šioje žemėje esame ne vieni. Tai patvirtins tie, kas kelyje yra susidūrę su laukiniais gyvūnais. Tokie įvykiai kartais gali pareikalauti ir žmonių aukų. Tiesa, dažniau tokios nelaimės atsitinka lengvųjų automobilių vairuotojams. Vilkiko vairuotojas gali jaustis saugesnis dėl automobilio dydžio, kuris apsaugos nuo smūgio susidūrus su gyvūnu. Bet pavojus dėl žvėries patekti į avariją, kurios metu bus apgadintas automobilis, padaryta žala valstybei ir net sužaloti žmonės, išlieka. Kelių priežiūros įmonės analizuoja laukinių žvėrių įpročius, skaičių, gyvenamąjį plotą ir migracijos kelius, kad užtikrintų saugų transporto priemonių ir gyvūnų judėjimą. Tačiau vairuotojai taip pat turi žinoti, kaip važiuoti saugiau.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininko Dainiaus Šalomsko teigimu, 2015 m. šalies keliuose įvyko 2616 eismo įvykiai, kai buvo susidurta su gyvūnu, iš jų 26 eismo įvykiuose nukentėjo žmonės – 1 žuvo ir 31 žmogus buvo sužeistas. Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius teigia, kad šiemet per pirmus devynis metų mėnesius „Lietuvos draudimo“ klientai pranešė apie 1225 lengvųjų automobilių avarijas susidūrus su gyvūnu kelyje ir daugiau nei pusšimtį, kai susidūrė krovininiai automobiliai. Krovininių automobilių susidūrimo su gyvūnais avarijos paprastai sudaro 4-5 procentų visų tokio tipo avarijų. Tai yra susiję ir su mažesniu krovininių automobilių skaičiumi bendrame šalies autoparke ir su tuo, kad susidūrus su mažu gyvūnu, kartais krovininio automobilio vairuotojas gali net nepastebėti, kad kažkas įvyko.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad šiemet tiek krovininių, tiek lengvųjų automobilių avarijų, kurių metu partrenkiami gyvūnai, skaičius išaugo penktadaliu. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, krovininiai automobiliai tokių avarijų atvejais patyrė ketvirtadaliu didesnius nuostolius nei pernai (vidutinė žala šiemet – 1600 eurų). Lengvojo automobilio susidūrimas su gyvūnu vidutiniškai kainuoja 1050 eurų. Didžiausia šiemet šioje bendrovėje fiksuota avarija, kai krovininis automobilis susidūrė su gyvūnu, rugsėjį įvyko Baltarusijoje. Patirtas nuostolis – 10.000 eurų.
Jeigu vairuotojo (ar vilkiko savininko) nuomone, avarija įvyko dėl to, kad kelias buvo netinkamai prižiūrimas, t.y. neaptvertas arba kitaip nebuvo imtasi būtinų prevencinių priemonių, jis gali kreiptis į kelią prižiūrinčią įmonę su reikalavimu atlyginti nuostolius. Paprastai tokių reikalavimų nagrinėjimas perkeliamas į teismą.
Verta paminėti, kad tiesioginio smūgio su gyvūnu nuostoliai ženkliai padidėja, kai vairuotojai bando išvengti susidūrimo – kliudo žvėrį, nuvažiuoja nuo kelio, atsitrenkia į medį, stulpą, kitą automobilį, apsiverčia. Taigi, kaip ciniškai tai beskambėtų, bet racionaliau partrenkti žvėrį, negu bandant jį apvažiuoti rizikuoti sukelti dar didesnę avariją.
Kaip teigia Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, dažniausiai į autoįvykį patenka smulkūs žvėrys, pavyzdžiui, lapės, kiškiai, ežiai ir mangutai (usūriniai šunys). Pavyzdžiui, prieš keletą metų daryto tyrimo duomenimis, per metus po ratais pakliuvo 9.000 mangutų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, gana dažnai į kelią išbėga šunys (17 procentų nuo visų avarijų su gyvūnais).
Susidūrimo su tokiais gyvūnais vilkiko vairuotojai gali net nepastebėti. Suprantama, kad didesnę grėsmę jiems kelia briedžiai ir elniai. Didžiausia tikimybė susidurti su jais – tai sezonai, kai žvėrys keičia savo buveines, maitinimosi vietas ir jų rujos periodai.
Gegužės-birželio mėnesiais stirnos ir briedžiai paprastai atsiveda jauniklius, tuo metu paaugę gyvūnai išvaromi iš šeimos ir jie klajoja, ieškodami naujos gyvenamos vietos. Kartais tokie žvėrys užklysta ir į miestus. Antras pavojingas periodas – rudenį, kai vyksta ruja. Rugsėjį briedžiai ieško sau poros ir šiuo laikotarpiu praranda atsargumo jausmą. Jie bėgioja po didesnę teritoriją ir dažnai atsiduria šalia kelių. Elnių ruja prasideda, kai briedžių eina prie pabaigos, t.y. nuo rugsėjo antros pusės iki spalio mėnesio pabaigos.
Kaimyninės Lenkijos mokslininkai padarė autoįvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, skaičiaus analizę ir nustatė, koks dienos laikas yra pavojingiausiais įvairiais mėnesiais. Jie teigia, kad daugiausia tokių avarijų įvyksta gegužę (vakarais nuo 20.00 iki 20.59), spalį (rytais nuo 6.00 iki 6.59 ir vakarais nuo 18.00 iki 19.59) bei lapkritį (rytais nuo 6.00 iki 6.59 ir vakarais nuo 16.00 iki 17.59). Lietuvos mokslininkai sutinka, kad šie mėnesiai yra pavojingiausi, o daugiausiai atidumo kelyje reikia, ryte švintant ir vakare leidžiantis saulei bei iš karto po saulėlydžio.
Važiuojant žiemą, kai kelio danga dažnai būna slidi, pavojus patekti į autoįvykį, jei ant kelio išbėgs laukinis gyvūnas, yra dar didesnis. 2007 metais Lietuvos mokslininkai atliko tyrimą, siekdami nustatyti Lietuvos kelių atkarpas, kur yra didžiausias kanopinių gyvūnų aktyvumas. Labiausiai atsargumo reikia važiuojant šiose magistralinių kelių dalyse:
Vilnius-Kaunas-Klaipėda: 245-266 km;
Klaipėda-Liepoja: 34-44 km;
Vilnius-Prienai-Marijampolė: 98-104 km;
Kaunas-Zarasai: 20-23 km;
Šiauliai-Palanga: 74-79 km;
Vilnius-Varėna-Gardinas: 40-45 km;
Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas: 146-152 km.
Kaip matome, pavojingų vietų yra nemažai. Kokias priemones naudoja kelininkai, kad užtikrintų saugesnį eismą laukinių gyvūnų aktyvaus migravimo vietose? Pigiausias ir dažniausiai pasitaikanti priemonė – kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Deja, vairuotojai dažnai nekreipia pakankamai dėmesio į šį ženklą. Efektyvesnis apsaugos nuo žvėrių sukeliamų avarijų būdas – tvorų ir perėjų gyvūnams įrengimas. Kadangi tai gana brangu, Lietuvoje nėra antžeminių perėjų gyvūnams, o požeminių įrengta vos 14. Lenkijos specialistai rado gana įdomų ir nebrangų būdą sumažinti gyvūnų, išbėgančių į kelią prieš automobilius tamsiu paros metų, skaičių. Ant šalikelėse esančių apsauginių stulpelių jie montuoja po du atšvaitus, nukreiptus į prie kelio esančio miško pusę. Artėjant automobiliui, jo priekinių lempų šviesa atsispindi atšvaituose ir miške esančiam žvėriui atrodo, kaip vilko akys. Pravažiavus automobiliui, „akys“ užgęsta, ir laukiniai gyvūnai gali eiti per kelią.
Saugaus eismo specialistai ir toliau ieško būdų, kaip apsaugoti tiek vairuotojus, tiek laukinius žvėris. O kol absoliučiai efektyvių priemonių nėra išrasta, belieka priminti universalius patarimus: vairuokite atsakingai, kreipkite dėmesį į pavojingus laukinių gyvūnų migracijos sezonus ir kelių atkarpas bei paisykite kelio ženklų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.