Informacija apie krovinį – siuntėjo ir vežėjo atsakomybės klausimas
Vienas vežėjas nebuvo perspėtas, kad gabenamą krovinį reikia registruoti SENT sistemoje, ir gavo baudą Lenkijoje už tai, kad to nepadarė. Kitas atsidūrė panašioje situacijoje – nebuvo informuotas, kad gabens sankcionuotą krovinį, ir irgi patyrė dėl to žalą. Šiame kontekste jiems kilo klausimas – patys kalti, ar nuostolius turi atlyginti užsakovas? „Cargonews“ redakcija nusprendė tai išsiaiškinti kartu su advokatų kontoros VERUM teisininku Mindaugu Šimkūnu.
Pirmiausiai reikėtų patikslinti: kai krovinį reikia deklaruoti SENT sistemoje, kas turi tai daryti, jeigu a) krovinys vežamas iš Lenkijos; b) krovinys vežamas į Lenkiją; c) krovinys vežamas tranzitu per Lenkiją?
Vadovaujantis Lenkijos įstatymu „Dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos“, jei prekes reikia pervežti iš jos teritorijos, siuntėjas prieš pervežimą privalo pateikti prašymą Lenkijos registro tarnybai, gauti prašymo registracijos numerį ir perduoti jį vežėjui. Jei prekės pervežamos iš ES šalies ar trečiosios šalies į Lenkiją, tą patį turi padaryti gavėjas. Jei prekės pervežamos iš vienos ES šalies į kitos ES šalies teritoriją arba į trečiąją šalį (tai yra, tranzitu per Lenkiją), vežėjas pats turi pateikti prašymą Lenkijos registrui ir gauti prašymo registracijos numerį.
Kai krovinį SENT sistemoje turi deklaruoti vežėjas, jis pats turi patikrinti, ar tai reikia padaryti, ar apie tai jį turi informuoti užsakovas?
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 11 straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais dokumentais, kurių reikalaujama, įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją; tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą.
Nagrinėjamai temai aktualus būtų ir LAT sprendimas byloje Nr. 3K-3-276-421/2020. Teismų buvo nustatyta, kad šalių sudarytoje sutartyje dėl krovinio pervežimo užsakovė nenurodė krovinį identifikuojančių duomenų, reikalingų jo pervežimui per Lenkijos teritoriją – to, kad kroviniui turėjo būti išduotas registracijos numeris bei užpildyta deklaracija. Vilkikas Lenkijoje buvo sustabdytas patikrai, ir vairuotojui buvo skirta bauda. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė (užsakovė) nesuteikė vežėjui visapusiškos informacijos apie krovinį, kaip to reikalaujama pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį. Kasacinis teismas nurodė, jog svarbi ne tik siuntėjo pareiga tinkamai užpildyti važtaraštį, bet ir jo pareiga prie važtaraščio pridėti reikiamus dokumentus, taip pat suteikti vežėjui visapusišką informaciją, reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti.
Trumpai sakant, vežėjas neprivalo savo nuožiūra deklaruoti tranzitu per Lenkiją gabenamų krovinių. Apie būtinybę tai daryti jį turi informuoti paslaugų užsakovas (siuntėjas).
Kada ir kaip vežėjui turi būti suteikta reikiama informacija?
Optimalus variantas – reikiama informacija vežėjui suteikiama iki krovinio jam perdavimo. Tačiau minėtoje byloje teismas išaiškino, kad informacija apie muitinės formalumus jam gali būti suteikta ir vėliau. Šiuo atveju svarbu, ar vežėjas gavo ją reikiamu momentu (iki patikrinimo) ir turėjo realią galimybę išvengti žalos (pateikti deklaraciją).
CMR konvencija nereglamentuoja, kokia forma tokia informacija vežėjui turi būti suteikta. Jos buvimas tarp pateiktų dokumentų savaime nereiškia, jog vežėjas buvo informuotas tinkamai, nes jis neprivalo tikrinti dokumentų teisingumo ir visapusiškumo. Atitinkamai, siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus, bet ir tinkamai (papildomai) informuoti vežėją.
Pavyzdžiui, minėtoje byloje buvo nustatyta, kad vežimo sutartyje buvo užfiksuoti vežėjo kontaktiniai asmenys. Todėl teismas nusprendė, kad ne vežėjo vairuotojui, o sutartyje nurodytam jo kontaktiniam asmeniui turėjo būti pranešta apie pareigą deklaruoti krovinį ir pateiktas prekių kodas.
Vežėjui visada aktualus žalos atlyginimo klausimas. Sprendžiant iš visko, aptariamoje situacijoje nuostolius vežėjui turėtų atlyginti siuntėjas?
Taip, jeigu dėl to, kad siuntėjas laiku nesuteikė vežėjui visos reikiamos informacijos, vežėjas patyrė kažkokią žalą (gavo baudą; patyrė prastovas; turėjo išlaidų, perkraunat krovinį ar apmokant parkavimą, ir pan.), siuntėjas ir turės atlyginti vežėjui tuos nuostolius.
Ar yra skirtumas, jeigu tokioje istorijoje užsakovas yra ekspeditorius, kuris pats nežinojo, kad krovinį reikia deklaruoti SENT sistemoje?
Minėtoje byloje iškilo klausimas, kas yra siuntėjas vežėjo atžvilgiu, taigi ir atsakingas už informacijos nesuteikimą bei nuostolių atsiradimą asmuo?
Remdamasis CMR konvencijos 4 straipsniu ir teismine praktika, kasacinis teismas pažymėjo, kad, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o sutartį su juo sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, visų pirma vertintina krovinio vežimo sutartis, kurios pagrindu asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Taigi, jeigu iš sutarties (ar kitų susitarimo aplinkybių) aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį pakrovė kitas asmuo.
Aplinkybė, kad ekspeditorius kaip sutartinis siuntėjas nežinojo, kad krovinys deklaruotinas SENT sistemoje, ir todėl neinformavo apie tai vežėjo, neatleidžia ekspeditoriaus nuo atsakomybės – jis privalės atlyginti žalą vežėjui, o po to galės kreiptis dėl nuostolių kompensavimo į savo užsakovą.
Ką bendrai, remiantis Jūsų teisine praktika, galite patarti vežėjams, vežantiems krovinį į/iš/per Lenkiją?
Vežėjas (turiu omenyje vadybininkus), prieš sudarydamas sutartį ar ją jau sudaręs, turėtų kelis kartus perklausti užsakovo, geriausiai raštu, ar gabenamas krovinys visgi nedeklaruotinas. Nors už tokios informacijos pateikimą, kaip minėta, yra atsakingas vežimo paslaugų užsakovas, rūpestingumas ir protingumas dar niekam nepakenkė. Be to, reikia nepamiršti, kad nuo 2022 m. vasario 22 d. kiekvienas atliekų įvežimas į Lenkiją ir tranzitas per Lenkijos teritoriją kelių transportu turi būti registruojamas SENT sistemoje.
Panaši situacija – užsakovas neinformavo vežėjo, kad gabenamas krovinys yra sankcionuotas, bet vežėjas spėjo tai išsiaiškinti iki atvykimo į muitinės postą. Kaip ginčas spręstųsi tokiu atveju?
Perkelti vežėjui atsakomybę už apsiėmimą gabenti krovinį, kuriam yra taikomos sankcijos, manau, negalima. Vežėjas yra atsakingas už transporto priemonę ir turi pasirūpinti įvairiais pervežimui reikalingais leidimais. Tačiau už patį krovinį – tame tarpe už jo teisėtumą muitinės teisės prasme – turėtų atsakyti siuntėjas.
Taigi, jeigu sankcionuotas krovinys vežėjui buvo įkrautas, jam to nežinant, manau, už visus vežėjui kilusius nepatogumus ir nuostolius turėtų atsakyti siuntėjas. Tokį atsakomybės išsidalinimą tarp siuntėjo ir vežėjo numato CMR konvencijos 10 straipsnis. Jeigu tai, kad krovinys yra sankcionuotas, vežėjui paaiškėja transportavimo metu, jis nedelsiant privalo kreiptis į siuntėją ir reikalauti instrukcijų, ką daryti toliau.
Jeigu vežėjas žino, kad krovinys yra sankcionuotas, ir vis tiek apsiima jį gabenti, jis prisiima sutarties neįvykdymo riziką. Taigi, tokiam krovinio transportavimui „neišdegus“, vežėjas neturėtų tikėtis ir užmokesčio už betikslį pasivažinėjimą.
Kokias bendras išvadas galime padaryti, kalbant apie vežėjo (ne)informavimą apie krovinį iš užsakovo pusės?
Esmė viena ir ta pati. Siuntėjas atsakingas už visapusišką krovinio paruošimą pervežimui (supakavimą, dokumentus ir t.t.) ir instrukcijas vežėjui, reikalingas muitinės ir kitiems formalumams atlikti. Vežėjas tik gabena krovinį. Tačiau, jeigu jis nori išvengti nereikalingų rūpesčių ir ginčų, jam patartina klausti užsakovo apie viską, kas jam neaišku (ir geriau raštu). Kaip sakoma, informuotas, reiškia ginkluotas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.