Įmonių bankrotams priešnuodžio nėra

 

Nors tik prieš savaitę Įmonių bankroto valdymo departamentas nuteikė optimistiškai – bankrotų banga šalyje slūgsta.

 

Klaipėda – sąrašo viršuje

 

Žlungančių bendrovių per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sumažėjo penktadaliu.

 

Šiuo metu šalyje vykdomos 3833 bankroto procedūros. Kas dešimtas bankrotas – uostamiestyje. Klaipėda tarp kitų šalies miestų pagal bankrutuojančias įmones sąraše yra trečia.

 

2009 m. uostamiestyje iškeltos 187 bankroto bylos, pernai – 168, pirmąjį šių metų pusmetį – 63.

 

„Beveik artėjame į prieškrizinį lygį. 2008–aisiais Klaipėdoje bankrutavo 119 bendrovių“, – sakė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atstovė Rita Šernauskienė.

 

Tą patį pripažįsta ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zibernienė.

 

Teisėjos teigimu, bendras bankroto bylų skaičius mažėja, tačiau daugėja rezonansinių bankroto bylų.

 

R.Zibernienė priminė tebenagrinėjamas skandalingas bendrovių „Hidrotechnika“, „Lokys“, kitų statybos įmonių bankroto bylas.

 

Žmonės tapo įkaitais

 

Statybinių įmonių žlugimas skaudžiai palietė ir niekuo dėtus klaipėdiečius, kurie kalti tik tuo, kad naujos statybos name už šimtus tūkstančių litų įsigijo butus.

 

„Žmogus paėmė paskolą iš banko, sumokėjo statybos bendrovei 200 tūkst. litų už naują būstą. Tačiau bendrovė bankrutavo. Butas, už kurį sumokėta, atiteko bankui, o gyventojas atsistojo į bendrą kreditorių eilę. Nagrinėju milžinišką bylą, kurioje sujungta keliasdešimt tokių epizodų“, – teigė Klaipėdos apygardos teisėja Danguolė Martinavičienė.

 

Teisėjos teigimu, tyrimą apsunkina aiškinimasis, kokia buvo tikroji finansinė ir ūkinė bankrutavusios įmonės veikla, kur dingo pinigai, juk žmonės juos sumokėjo, kodėl bendrovė neatsiskaitė su banku?

 

Nors žmonės neišvaryti iš butų, tačiau jie negali laisvai disponuoti savo turtu. Jeigu bankrutuojanti įmonė neturi pakankamai lėšų, bankas gali nukreipti išieškojimą į fizinių asmenų turimą turtą, – sakė teisėja D.Martinavičienė.

 

Vis dėlto formuojasi Aukščiausiojo Teismo praktika, kur nuspręsta, kad jei didžiąją dalį sumos gyventojas sumokėjo, jam pripažįstama nuosavybės teisė, tereikia primokėti likusią dalį, – nuramino Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė R.Zibernienė.

 

Restruktūrizacija nepadėjo

 

Nutraukus „Snoro“ banko veiklą ir paskelbus bankrotą ne vienas abejoja, ar pasielgta teisingai. Galbūt reikėjo banką restruktūrizuoti ir taip išgelbėti įmonių bei žmonių santaupas. Tačiau žinovai tvirtina, kad ties bankroto riba atsidūrusią įmonę restruktūrizacija išgelbėja labai retai, o mūsų šalyje tokių įmonių tėra vienetai.

 

Tik 4 iš 122 Lietuvos įmonių pavyko išvengti žlugimo – bendrovės buvo restruktūrizuotos.

 

Teisėjos D.Martinavičienės teigimu, praktiškai visas restruktūrizacijos bylas teko nutraukti, nes paaiškėjo, kad įmonių skolos didesnės, nei buvo tikėtasi.

 

Klaipėdos apskrityje į laimingųjų sąrašą pakliuvo ir buvo restruktūrizuotos tik dvi įmonės: „Gargždų mida“ ir uostamiesčio bendrovė „Senoji Baltija“.

 

„Sukūrėme realų pertvarkos planą, keitėme veiklą, stabdėme gamybą, ėmėmės nuomos, mažinome administravimo išlaidas. Supjaustėme keletą nusenusių laivų, pagal ES programą gavome už tai išmokas. Tai padėjo sutvarkyti finansinius srautus“, – sakė bankroto išvengusios bendrovės „Senoji Baltija“ vadovas Jonas Bartminas.

 

Įmonės direktorius džiaugėsi, kad po restruktūrizacijos darbuotojų skaičius išliko toks pat – 50, bendrovė įsigijo dar septynis laivus.

 

„Žlugimo išvengti padėjo kreditorių geranoriškumas ir atkaklus darbas“, – tikino J.Bartminas.

 

Žvejybos tradicijas turinčios įmonės „Senoji Baltija“ veikla siekia praėjusio amžiaus penktąjį dešimtmetį. Ji vienintelė iš visų pajūrio ir pamario žuvininkystės ūkių atlaikė ekonominius kataklizmus.

 

Pirmoji bankroto kregždė uostamiestyje buvo būtent žvejybos laivyno įmonė „Jūra“. 1995 m. prasidėjusi bankroto byla truko šešerius metus ir palietė keliolika tūkstančių darbuotojų. Čia buvo bylinėjamasi dėl milijardinės vertės turto. Iš įmonių registro „Jūra“ išbraukta prieš dešimt metų.

 

Populiarūs tyčiniai bankrotai

 

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, ekonominio nuosmukio laikotarpiu ryški ir tyčinių bankrotų tendencija.

 

Nuo 1993 m. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. bankroto procesai pradėti 14 bankų ir 8214 įmonių. Iš jų   bankrotai pripažinti tyčiniais vienam bankui ir 30 įmonių.

 

Klaipėdos mieste tyčinio bankroto atvejų teismuose nebuvo įrodyta.

 

Komentaras

 

Virginija Lukošienė

 

Bankroto administratorė

 

Restruktūrizavimo efekto kol kas nėra. Gelbėti ekonomiškai skęstančias įmones nesiseka. Jų pertvarkymas, tai yra restruktūrizacija, pradedama pavėluotai. Ne laikas restruktūrizuoti įmonę, kai bankrotas ant nosies. Procesą apsunkina tai, kad, norint restruktūrizuoti įmonę, privalomas daugumos kreditorių pritarimas. Šitai pasiekti sudėtinga. Sėkmingą restruktūrizavimą žlugdo ir draudimas įmonei dalyvauti viešuose pirkimuose. Tuomet vienintelė galimybė išlikti rinkoje – atsisakyti nuostolingos veiklos ir susirasti kitą. Ketveriems metams sudaromas įmonės veiklos planas. Per tą laiką ji privalo atsiskaityti su kreditoriais, įmonei neskaičiuojamos palūkanos, nekeliama bankroto byla. Dirbama pagal labai griežtas taisykles. Su teismu derinami finansiniai atsiskaitymai, turto pardavimas sustabdomas. Sėkmingai restruktūrizaciją Klaipėdos apskrityje baigė tik dvi įmonės – „Senoji Baltija“ ir „Gargždų mida“. Pats procesas yra geras, tik pas mus blogai veikia. Šiais metais bankrotų šiek tiek mažėjo, bet jau dabar akivaizdu, kad bus naujas etapas. „Snoro“ banko problemos neabejotinai turės pasekmių.