„Hyperloop One“ atstovai Lietuvai siūlo iš Vilniaus į Klaipėdą nukeliauti per 20 minučių

hyperloop

Naujos kartos transporto sistemą kurianti įmonė „Hyperloop One“ pasiūlė Lietuvai prisijungti prie planuojamo projekto, kurio metu „Hyperloop One“ transporto koridoriumi būtų sujungtos Skandinavijos ir Baltijos šalis, taip pat Lenkija ir Vokietija.

Šis pasiūlymas buvo išsakytas JAV Los Andželo mieste įsikurusioje įmonėje apsilankius Lietuvos ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui, rašoma pranešime spaudai. „Inovatyvūs technologiniai sprendimai yra tai, kas skatina pažangą, todėl esame suinteresuoti tęsti dialogą ir ieškoti galimybių, kaip Lietuva galėtų prisidėti įgyvendinant šią futuristinę idėją“, – cituojamas M. Sinkevičius.

Svarstoma, kad Lietuva galėtų prisidėti prie „Hyperloop One“ koncepcijos vystymo ir diegimo – kurti IT sistemas ir verslo modelius, tačiau norima sulaukti pirmųjų bandymų rezultatų. Jie numatomi jau artimiausiu metu Nevadoje.

Įmonės „Hyperloop One“ atstovai teigė, kad ši technologija per pastaruosius metus gerokai patobulėjo. Skaičiuojama, kad kapsulės greitis sieks 300 m per sekundę, o tai sudarys 1 080 km/val. Šią greitojo transporto sistemos idėją 2013 m. pristatė žymus JAV verslininkas ir išradėjas, „Teslos“ įkūrėjas Elonas Muskas.

Planuojama, kad ši technologija galėtų pradėti veikti 2021 m., tačiau kurioje valstybėje – priklausys nuo vietos valdžios. Be susitikimų su Lietuvos atstovais, šios technologijos kūrėjai aplankė 6 šalis, taip pat kalbėjosi ir su Europos Komisijos atstovais. Jų teigimu, rimtos derybos vyksta su Suomija ir Nyderlandais, tačiau Lietuvą ir kitas Baltijos šalis mato kaip potencialias projekto dalyves.

DELFI skelbė, kad šios įmonės atstovams viešint Lietuvoje, žadamas greitis buvo iš tiesų įspūdingas: Taliną iš Vilniaus galima pasiekti per 35 minutes. Atitinkamai, kelionės Lietuvoje būtų dar trumpesnės, pavyzdžiui, Klaipėdą būtų galima iš Vilniaus pasiekti per 20 minučių. Kiti galimi kelionės trukmių laikai: Vilnius/Kaunas – Ryga (17 min.), Vilnius/Kaunas – Varšuva (25 min.), Talinas – Berlynas (90 min.) ir t.t. Dabar tam reikia mažiausiai keletos valandų.

Skelbiama, kad vidutinė kelionės tokia technologija kaina siektų apie 25 eurus ir tai būtų apie 5 kartus pigiau nei kelionė lėktuvu. Tačiau diegiant naująją infrastruktūrą valstybėse į ją pirmiausiai turėtų investuoti tų šalių vyriausybės.

Pastatyti kilometrą šios technologijos kainuoja apie 20 mln. eurų, jei įrengiami dviejų judėjimo krypčių tuneliai, įskaičiuojant visas reikalingas technologijas. Pasak „Hyperloop-one“ atstovo, tai yra dvigubai pigiau nei tradicinių greitųjų traukinių statyba Švedijoje. Artimiausiu metu planuojama pateikti Helsinkio – Talino „Hyperloop One“ tunelio verslo studiją.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

derybos

Europoje protestuoja Lietuvos vežėjų vairuotojai iš Centrinės Azijos

Mes jau ne kartą rašėme apie Lietuvos vežėjų problemas su vairuotojais iš Centrinės Azijos (detaliau – čia, čia ir čia). Dabar pasirodė naujas pranešimas šia tema: Olandijoje grupė vairuotojų iš Centrinės Azijos reikalauja tariamai nesumokėtų pinigų iš „Hegelmann“, „Baltic Transline“ ir „Hoptrans“, ir istorijoje figūruoja tas pats asmuo iš Olandijos profsąjungos.

2025-03-10 182
1
atsisiųsti

SVARBU! Griežtesnė vežėjų kontrolė Prancūzijoje

Prancūzijoje buvo priimtas teisės aktas, perkeliantis į nacionalinę teisę ES Direktyvą 2006/22/EC. Tai reikšmingai paveiks vežėjų darbo taisykles ir kontrolę šioje šalyje. Detaliau apie tai, kaip – čia/čia.

2025-03-07 151
0
bank_control

Transporto ir logistikos sektoriaus tendencijos šiems metams: lengva nebus (PAPILDYTA APIE BANKROTUS)

Lietuvos logistikos ir transporto sektorius 2025-aisiais susidurs su augimo siekiais ir būtinybe prisitaikyti prie sudėtingų rinkos sąlygų. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atliktas tyrimas atskleidžia, jog tvarumo, skaitmenizacijos ir ekonominių veiksnių darna tampa pagrindiniu sektoriaus prioritetu. Vis dėlto įmonės susiduria su esminėmis dilemomis – kaip suderinti investicijas į inovacijas su kasdienių veiklų efektyvumu bei išlaikyti konkurencinį pranašumą sudėtingoje rinkos situacijoje.

2025-03-06 246
0