Grynaisiais pinigais didelių sumų mokėti nebegalėsime?
Paskirtasis būsimosios Vyriausybės vadovas neslepia planų riboti gyventojų atsiskaitymus grynaisiais, bet gal ne tuoj pat. Nuo kitų metų pradžios tai jau pajus verslas.
Nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantis pataisytas Mokesčių administravimo įstatymas suteiks galimybių mokesčių administratoriams visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais iki metų tiems juridiniams asmenims, taip pat individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurie buvo nustatyti slepiantys mokesčius.
Nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalės Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) informuoti apie sandorius, pagal kuriuos gaus didesnę nei 50 tūkst. litų sumą grynaisiais pinigais. Tiesa, tik tuo atveju, jei informacijos apie juos VMI negauna, pavyzdžiui, iš sandorius tvirtinančių notarų.
Nuo 0,5 mln. iki 5 tūkstančių
Apie atsiskaitymų grynaisiais ribojimą gyventojams Lietuvos politikai pradėjo aktyviau diskutuoti 2011 metų sausį. Tąsyk premjero Andriaus Kubiliaus, finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir „Swedbank“ atstovų susitikime buvo kalbėta, kad tokie ribojimai galėtų būti taikomi atsiskaitymams grynaisiais pinigais už nekilnojamąjį turtą bei jiems siekiant apie 0,5 mln. litų.
Šių metų viduryje, priimant naująją Mokesčių administravimo įstatymo pataisą, „kontrolinė kartelė“ įmonėms buvo smarkiai nuleista – iki 50 tūkst. litų. Ši nuostata įsigalios jau nuo sausio.
Tačiau būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius šį pirmadienį viešai sušneko jau apie galimą viršutinę vos 5 tūkst. litų grynųjų pinigų ribą atsiskaitant gyventojams. Tiesa, toks Vyriausybės nutarimas ar įstatymo pakeitimas dėl to dar nepriimtas ir abejotina, ar iki sausio bus suspėta tokį reikalavimą priimti.
Vyriausybei laikinai vadovaujantis Andrius Kubilius radijo laidoje teigė pritariąs šiai būsimojo premjero pozicijai, tačiau patarė valdančiajai daugumai pirmiausia dėl to suderinti pozicijas su koalicijos partneriais. Mat, anksčiau svarstant Mokesčių administravimo įstatymo projektą, tokiam atsiskaitymų grynaisiais ribojimui aktyviai oponavo „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Valentinas Mazuronis.
Svarbiausia – skaidrumas
Ekonomistai neabejoja, kad anksčiau ar vėliau mokėjimus grynaisiais turėtų išstumti bankiniai pavedimai bei atsiskaitymas už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis.
„Vakaruose į tuos, kurie didesnes sumas moka grynaisiais, jau žvelgiama įtariai, o ir Lietuvoje elektroninė bankininkystė jau ganėtinai išplėtota, kad būtų galima tokius apribojimus palengva įvesti“, – LŽ kalbėjo socialinių mokslų daktaras ekonomistas Romas Lazutka. Jis ir anksčiau ne kartą yra pareiškęs, kad viršutinė atsiskaitymų grynaisiais riba galėtų būti dar daug žemesnė, pavyzdžiui, 500 litų.
„Iš pradžių užtektų nustatyti ir 5 tūkst. litų grynųjų ribą. Bet būtina paskelbti ir apie būsimą mokėjimo grynaisiais ribos mažinimą ateityje, kad žmonės su tuo apsiprastų“, – tvirtino jis.
Ekonomistas pripažįsta, kad sunkiau prie naujovės būtų prisitaikyti senyvo amžiaus žmonėms, kurie įpratę už viską sumokėti grynaisiais, o kitaip gal ir nesugeba, tačiau juos esą reikia mokyti ir tam ruošti. „Žmonėms būtina įrodyti, kad atsiskaityti mokėjimo kortele arba pavedimu yra ir pigiau, ir saugiau, nes nereikia su savimi nešiotis didelių pinigų sumų“, – aiškino profesorius.
R. Lazutka pritaria būsimojo premjero išsakytam argumentui, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas būtų geriausia priemonė įveikti nelegaliai uždirbtų arba sumokėtų už darbą vokeliuose grynųjų cirkuliavimą. Pasak jo, viena didžiausių problemų yra nelegaliai mokami grynieji.
„Lietuvoje mokesčių tarifai yra aukšti, sąžiningiems verslininkams jie sunkiai pakeliami, o nesąžiningi mokesčius apeina ir rinkoje tampa pranašesni. Dabar vieni samdo darbuotojus ir už juos moka didžiulius mokesčius „Sodrai“, o kiti priima žmones su verslo liudijimais, nusipirktais už simbolinį mokestį. Jie laimi prieš konkurentus, mažindami savo darbuotojų socialinę apsaugą“, – aiškino R. Lazutka.
Profesoriaus nuomone, apribojus atsiskaitymą grynaisiais, mokesčių administratoriui atsivertų gera galimybė stebėti pinigų judėjimą, nes įmonei, su kuria atsiskaitoma grynaisiais, natūraliai kyla pagunda, užuot sumokėjus mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais už darbą vokeliuose arba nešti pakišą reikalingam valdininkui.
„Į banko sąskaitą kyšio nepervesi“, – konstatuoja ekonomistas.
Jis atremia idėjos oponentų argumentą, kad dėl atsiskaitymų grynaisiais apribojimų neva daug nuostolių patirtų mažos kaimo parduotuvės. Esą jose nėra prekių, kurios kainuoja per 500 litų ir juolab – 5 tūkst. litų. O turgaus prekiautojai, kurie parduoda brangias prekes, esą galėtų įsigyti ir mokėjimo kortelių skaitytuvus. „Valstybei tikrai apsimokėtų kelis milijonus skirti papildomoms verslo išlaidoms kompensuoti, kad paskui skaičiuotų milijardus litų, ištrauktus iš šešėlio“, – neabejojo ekonomistas.
R. Lazutka neatmeta tikimybės, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimu ne mažiau nei valstybė yra suinteresuoti ir bankai.
Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, šalies komerciniai bankai 2011 metais už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais bei vietinius ir tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą gavo 482 mln. litų pajamų, arba 53 mln. litų daugiau, negu patyrė tiesioginių išlaidų. Todėl šiandien, matyt, teisus ir verslas, argumentuojantis, kad apribojus atsiskaitymus grynaisiais daugiau teks mokėti už bankų paslaugas.
R. Lazutkos nuomone, taip būtų tik iš pradžių, o ilgesniuoju laikotarpiu bankai esą turėtų mažinti paslaugų įkainius konkuruodami dėl klientų. Be to, atsivertų platesnės galimybės ir mažinti mokesčių valstybei naštą, nes dabar jie tokie dideli iš dalies dėl to, kad sąžiningas verslas sumoka ir už šešėlį.
Nesuvokiama suma
„Planus gyventojų atsiskaitymus grynaisiais riboti iki 5 tūkst. litų vertinu neigiamai. Mano asmenine nuomone, šią mintį Vyriausybei pakišo didieji komerciniai bankai. Verslas turės papildomų išlaidų, o iš to pelnysis tik bankai“, – LŽ savo poziciją argumentavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Jis patikino sutinkąs – kova su šešėliu yra svarbu. „Bet tokius sprendimus reikia priimti gerai apgalvojus visus galimus jų pranašumus ir pavojus“, – perspėjo konfederacijos vadovas.
D. Arlauskas iš esmės sutinka, kad nustatyti viršutinę atsiskaitymo grynaisiais ribą vertėtų, svarbu – kokia ji būtų. „Gal tai ir galėtų būti 50 tūkst. litų riba juridiniams asmenims. Tačiau 5 tūkst. litų riba fiziniams asmenims – tai visiškai nesuvokiama suma, – būsimo premjero planus kritikavo konfederacijos vadovas. – Tai ką, gal negalėsiu pasiimti ir 5000 atlyginimo grynaisiais, jais sumokėti kitam žmogui? Gal aš apskritai nenoriu turėti reikalų su bankais. Toks ribojimas būtų mano, kaip piliečio, konstitucinių teisių pažeidimas.“
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.