Gruodžio transporto aktualijų apžvalga
Pakartotinis XXXIV „Linavos“ kongresas, Lietuvos transporto sektoriaus pasiekimai ir ekspertų patarimai. „Mobilumo paketo“ pusiaukelė, naujienos iš skirtingų Europos šalių ir Rytų erdvės aktualijos. Technologinės naujovės ir galingas „ZIL“. Apie tai ir ne tik naujausioje mėnesinėje apžvalgoje iš CargoNews.lt
Valdžios krizė „Linavoje“ nebaigta
Gruodį įvyko pakartotinis XXXIV „Linavos“ kongresas. Jame paaiškėjo asociacijos prezidento Erlando Mikėno likimas – jis iki rinkimų kitų metų pavasarį lieka savo poste, kas reiškia, jog konfliktas „Linavos“ valdymo struktūroje tęsiasi (daugiau apie situaciją asociacijoje skaitykite specialiame CargoNews straipsnyje).
Lietuvos vežėjų pajamos auga
2018 m. Lietuvos vežėjai užsienio šalims paslaugų suteikė už 300 mln. eurų didesnę sumą nei užsieniečiai mūsų šaliai, kurios transporto paslaugų teigiamas balansas išaugo 32 proc. Per tris 2018 m. ketvirčius, lyginant su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, minėtų paslaugų eksportas ir šalies vežėjų pajamos augo daugiau nei 18 procentų (papildoma statistika čia).
„SME Finance“ ekspertai perspėja
Kaip pastebi nebankinio finansuotojo „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas: „Šiuo metu transporto sektorius Lietuvoje išgyvena „aukso amžių“ ir toliau drąsiai plečiasi. Vien per pirmąjį 2018 m. pusmetį krovinių vežimo kelių transportu apimtys išaugo 14 proc. palyginti su analogišku laikotarpiu pernai. Transportininkų apklausos rodo, kad optimizmas šiame sektoriuje stabiliai auga nuo pat 2010 metų“.
Tačiau, kaip perspėja „SME Finance“ ekspertai, susidūrusios su mažėjančiais prekių srautais, delsimu atsiskaityti už paslaugas ir kapitalo trūkumu naujoms investicijoms (kadangi bankai transporto sektorių vertina kaip vieną iš rizikingiausių), būtent vežėjai gali pirmi pajusti artėjančius ekonominius sunkumus (tame tarpe dėl lėtėjančios ES ekonomikos). Todėl jiems reikėtų atidžiau rinktis pervežimų kryptis – mažiau važiuoti į NVS šalis, kur didesnės pelno maržos gerokai padidina verslo rizikas, būti atidiems su Didžiąja Britanija bei Italija ir labiau orientuotis į Vidurio Europos rinkas.
„Kiek didesnį nerimą kelia tai, kad lietuviškos transporto bendrovės kol kas didžiąją dalį verslo sieja su dviem Vakarų Europos šalimis – Vokietija ir Prancūzija. Norint apsisaugoti nuo partnerių nemokumo ir kitų verslo rizikų, transporto įmonėms patariama turėti kuo įvairesnių partnerių skirtingose šalyse ir skirti daugiau dėmesio verslo galimybėms tose Europos valstybėse, kurių ekonomikos auga ir stiprėja, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje“, – reziumavo A. Izgorodinas.
„SME Finance“ duomenimis, šiuo metu tarp Lietuvos transporto bendrovių vyrauja šios prekių pervežimo kryptys: Vokietija (14,3 proc.), Rusija (13,4 proc.), Prancūzija (9,2 proc.), Danija (6,6 proc.) ir Austrija (5,1 proc.).
„Girteka Logistics“ kaip galimybė
Kaip rašo žiniasklaida, nepaisant didelių investicijų į savo autoparką, „Girteka Logistics“ užsako transporto paslaugas, nes krovinių daug, o klientai (nors tai ir gali kainuoti brangiau) pradeda mažinti vežėjų skaičių ir orientuotis į ilgalaikį bendradarbiavimą su keliais pagrindiniais partneriais. Šiuo metu „Girteka Cargo“ aktyviai dirba su Lenkijos (taip pat su Latvijos ir Baltarusijos) vežėjais ir ieško tų, kas galėtų gabenti krovinius į Prancūziją, Olandiją, Belgiją, Vokietiją ir Austriją, siūlydama potencialiems partneriams papildomas bendradarbiavimo paskatas (pavyzdžiui, galimybę pasinaudoti „Girteka Logistics“ nuolaidomis degalams ir važiavimui tuneliais). Tokiu būdu, „Girteka“ tai ne tik didelis ir pavojingas konkurentas, bet ir pelningas užsakovas, kuris gali padėti išgyventi mažesniems vežėjams.
Kitos transporto sektoriaus naujienos iš Lietuvos
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) informuoja, kad paskirstyti ETMK leidimai 2019 metams. Su vežėjų, kuriems skirti ETMK leidimai, sąrašu galite susipažinti LTSA tinklalapyje. Apie ETMK leidimų atsiėmimo terminus Administracija informuos papildomai.
2018 m. gruodžio 3 d. „Linavos“ TIR departamento Kauno skyriuje buvo išduota pirma TIR knygelė, naudojantis ASKTIRWEB programa. Kaip šiame kontekste pažymėjo asociacijos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius: „ASKTIRWEB įdiegimas „Linavoje“ – tai žingsnis, siekiant įgyvendinti TIR duomenų mainus ir taip sukurti stabilų pagrindą būsimai skaitmeninei eTIR sistemai“ (daugiau detalių čia).
Migracijos departamentas informavo, kad, atsižvelgdamas į verslo poreikį planuoti darbo jėgos naudojimą ir užsieniečių pageidavimą iš anksto pasiruošti persikėlimui į Lietuvos Respubliką, kiekvieną mėnesį skelbs informaciją apie vidutinę prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi joje nagrinėjimo trukmę. Duomenys apie leidimus laikinai gyventi bus teikiami pagal užsieniečių atvykimo tikslus: dirbti, dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, studijuoti ar užsiimti verslu. Informacija bus skelbiama čia.
Gruodžio 3 d. pasikeitė transporto priemonės registracijos liudijimas. Jo spalva (žalia) lieka ta pati, bet jame bus daugiau duomenų. Tuo pat metu nebeliks darbuotojo parašo bei „Regitros“ antspaudo. Anksčiau išduotų registracijos liudijimų keisti į naujus nereikia (kitos detalės čia).
Seimas pritarė Vyriausybės rengtoms pataisoms, nuo 2020 metų įteisinančioms antialkoholinius variklio užraktus. Numatoma, kad teisėsaugos institucijos galės spręsti, kurią iš dviejų administracinio poveikio priemonių skirti asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus. Pats pažeidėjas taip pat turės teisę pasirinkti, ar sumoka skirtą baudą su teisės vairuoti atėmimu ilgesniam laikotarpiui, ar netenka teisės vairuoti trumpesniam laikui, bet su sąlyga, kad, atgavęs vairuotojo pažymėjimą, tam tikrą laiką negalės vairuoti automobilio be jame įrengto antialkoholinio variklio užrakto. Pastaruoju atveju vairuotojas taip pat turės įgyti vairuotojo pažymėjimą su apribojimo kodu „69“, reiškiančiu, kad prasižengęs vairuotojas gali vairuoti tik transporto priemones su įmontuotais antialkoholiniais variklio užraktais. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas balsuos dar kartą, bet joms, greičiausiai, bus pritarta.
Kaip pažymėjo Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, jeigu dabar būtų įvestas automobilio mokestis, dalis visuomenės tiesiog liktų „už borto“. Anot jo, jau sausio mėnesį Vyriausybė planuoja svarstyti skatinamąsias priemones automobilių savininkams, kurie nuspręstų utilizuoti seną mašiną ir nusipirkti naują (ekologiškesnę). Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad ministerija yra visiškai parengusi projektą dėl automobilių taršos mokesčio, tačiau jis dėl artėjančių rinkimų kol kas atidėtas.
Mes jau ne kartą rašėme apie Lietuvos vyriausybės planus nuo 2021 m. pereiti nuo vinječių sistemos prie kelių apmokestinimo, kuris priklausytų nuo nuvažiuoto atstumo. Paspaudę šią nuorodą, rasite dar vieną straipsnį apie galimą naujos tvarkos įtaką vežėjų verslui. O kol tvarka nepakeista, Lietuvos automobilių kelių direkcija vežėjams paruošė staigmeną: norintiems įsigyti vinjetę ne internetu tinklalapyje www.keliuvinjetes.lt, o jų platinimo vietose, gali tekti sumokėti papildomą 2 eurų mokestį.
Taip pat mes jau rašėme apie tai, kad nuo 2018 m. gegužės 20 d. Lietuvoje pripažįstama Europos ekonominės erdvės valstybėse atlikta techninė apžiūra (TA), tačiau praktikoje automobilių savininkai šiuo atveju susiduria su neįveikiamais ir nesuprantamais sunkumais. Tvarką, pripažinti užsienio TA Lietuvoje ar ne, įgyvendina „Regitra“, kuri, galimai, gina ne vairuotojų (vežėjų), o nacionalinių techninių apžiūrų centrų interesus. Kaip pažymėjo Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis: „Pas mus susidariusi nedidelė verslininkų grupė, kuri visoje Lietuvoje laiko TA monopolį. Lobistų pagalba ir įvairiais veiksmais padaroma tokia tvarka, kad paprastas žmogus gauna papildomų problemų. Tai tikrai yra verslininkų išgąstis, kad dėl tokios tvarkos jiems kris pajamos“. Techninių apžiūrų įmonių asociacija „Transeksta“, kritikuojanti galimybę Lietuvoje registruoti automobilį su užsienyje atlikta TA, vairuotojų įtarimus vadina viena keisčiausių sąmokslo teorijų.
FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai įtaria, kad viena sostinėje registruota krovinius gabenanti kompanija galėjo nuslėpti apie 2 mln. eurų gautų pajamų, ir tai stambiausia suma, atskleista 2018 m. transporto sektoriaus „šešėlyje“. Per vienuolika 2018 m. mėnesių FNTT kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) atliko keturiasdešimties transporto sektoriaus bendrovių patikrinimus, ir 75 proc. atvejų buvo nustatyti įvairūs pažeidimai. FNTT pradėjo trylika ikiteisminių tyrimų, šešiolikoje įmonių nustatyti Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimai, kelių patikrinimų duomenis analizuoja VMI, ir tik 10 iš 40 patikrintų transporto įmonių dirbo sąžiningai (daugiau informacijos čia).
Tuo tarpu, kaip parodė Lietuvos transporto saugos administracijos reidas Vilniaus savivaldybėje, iš 20 sustabdytų transporto priemonių, gabenusių biriuosius krovinius, 11 vežė didesnius krovinius, negu leidžiama pagal įstatymus, 2 viršijo leidžiamą pavienės arba varančiosios ašies apkrovą. Vienos transporto priemonės vairuotojas krovinius vežė be licencijos, o dar vienos – nepateikė profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Narbutas šiame kontekste pažymėjo, jog daugiau pakrauti automobilį iš vairuotojo, galimai, reikalauja jo vadovas – kad „pustuštis nevažinėtų“ (detalesnė informacija čia).
Šiaulių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, kai į ją kreipėsi Rumunijos pilietis dėl jam grasinusių ir jį sumušusių kolegų. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad prieš vyrą fizinį ir psichologinį smurtą galimai naudojo keturi vienos Šiauliuose veikiančios krovinių pervežimo įmonės administracijos darbuotojai – du vadovai ir du vadybininkai. Nukentėjusysis šioje bendrovėje iki incidento dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir tik norėjo gauti atlygį už padarytą darbą (daugiau detalių čia).
Kaip praneša žiniasklaida, Lietuvos draudimo bendrovėse apdraudžiami ne tik standartiniai kroviniai, bet ir netradicinės prekės, kurių spektras itin platus. Dažniausiai draudžiami kroviniai – įvairi gamybinė įranga, buitinė technika ir elektronikos prekės, baldai, langai, vaistai, optikos prekės bei maisto produktai. Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir istorinės relikvijos.
O krovininių automobilių gamintojui „Iveco“ Lietuvoje atstovaujanti kompanija pardavė pirmuosius suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG) varomus vilkikus mūsų šalyje veikiančiai tarptautinei itališko kapitalo logistikos įmonei „Gruber Logistics“ (detalės čia). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad visai neseniai Klaipėdoje buvo pristatytas suspaustomis gamtinėmis dujomis (angl. CNG) varomas vilkikas iš „Scania“ (daugiau apie tai specialiame CargoNews straipsnyje). Tokiu būdu, galima teigti, kad Lietuvos vežėjai neatsilieka nuo pasaulinių technologinių kelių transporto tendencijų (daugau apie jas paskutinėje apžvalgos dalyje).
Pagaliau, kitais metais Lietuvos susisiekimo ministerija ieškos ekspertų, kurie parengtų optimistinę, pesimistinę ir realistinę Lietuvos susisiekimo plėtros strategiją iki 2050 m. Dabartinę ilgalaikę – iki 2025 m. – strategiją šioje srityje Vyriausybė patvirtino 2005 m. Pagrindiniai jos prioritetai buvo transeuropinio transporto tinklo sukūrimas ir Vakarų–Rytų transporto koridoriaus modernizavimas bei plėtra.
Naujienos iš Briuselio
Visos Europos vežėjai su dideliu nerimu laukė, kas bus nuspręsta Briuselyje dėl „Mobilumo paketo“ (MB). Gruodžio 3 d. ten vykusiame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje buvo patvirtintas vadinamasis „bendrasis požiūris“ šiuo klausimu (jo detales galite rasti čia). Svarbiausia tai, kad šis sprendimas negalutinis. Dabar žodį turės tarti Europos Parlamentas (EP), kuriame sutarimo dėl MB nėra. Dar daugiau, įvairių šalių ir transporto organizacijų pasipriešinimas jo nuostatoms didžiulis (čia galite rasti, pavyzdžiui, „Linavos“ poziciją). Trumpai sakant, kova dar nebaigta, ir Lietuva turi būti aktyvi joje iki pat galo.
Jau rašėme apie tai, kad EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas nusprendė siūlyti parlamento nariams pritarti tvarkai, pagal kurią socialinio draudimo įmokos turėtų būti mokamos ten, kur darbuotojas dirba. Ir štai EP pritarė tinkamai neapibrėžtam komiteto pasiūlymui (pavyzdžiui, neaišku, kaip tokiu atveju bus skaičiuojama vairuotojo pensija), kuris dabar yra oficiali parlamento pozicija derybose su Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija. Kitaip tariant, iki galutinio sprendimo vis dar toli, bet tendencija neramina vis labiau.
Kitos naujienos iš Europos
Primename, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Lenkijos muitinės pareigūnai pradės bausti vežėjus, kurie perveža į SENT sistemos prekių sąrašą įtrauktas prekes (degalus ir tepalus, alkoholio turinčius produktus, tabaką ir kt.), bet nevykdo reikalavimo dėl privalomo informacijos apie transporto priemonės judėjimą pateikimo SENT stebėjimo sistemai. Norėdamas dirbti su SENT sistema, vežėjas privalo užsiregistruoti PUESC platformoje.
Po „geltonų liemenių“ protestų Prancūzijos prezidentas pažadėjo 2019 m. pakelti minimalų atlyginimą 100 eurų. Detalių dar reikia palaukti, bet faktas tas, kad vairuotojų komandiravimas į šią šalį vežėjams pabrangs.
Ispanų vežėjų asociacija ASTIC informavo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Ispanijoje įsigalios draudimas vairuotojams atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonėje. Numatytas baudos dydis – 1000 eurų. Tiesa, kol kas dar nėra specialios instrukcijos, kaip bus atliekama kontrolė. Šiame kontekste taip pat pažymėtina tai, kad „Linavos“ mokymų centras parengė ir rusų kalba išleido atmintinę apie vairuotojų darbo ir poilsio tvarką (jos įsigijimo sąlygas galite sužinoti čia).
2019 m. sausio 1 d. Bulgarijoje įsigalios elektroninių vinječių tvarka. Popierinių vinječių keitimas į elektronines prasidėjo gruodžio 17 d. visose elektroninių vinječių pardavimo vietose (pirmiausiai, prie prekybos objektų ir degalinėse). Taip pat pažymėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. šalyje atsiras dar viena vinječių rūšis – vinjetė išeiginei dienai (kainuos 10 levų). Krovininių automobilių savininkams vinjetės bus parduodamos iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., o nuo rugpjūčio 16 d. jiems teks naudotis elektronine kelių mokesčio surinkimo sistema. Atkreipiame dėmesį, jog turimų popierinių vinječių nereikia nuimti nuo automobilių stiklų tol, kol nepasibaigė jų galiojimo laikas.
Svarbi naujiena, susijusi su Didžiąja Britanija (DB) – kokiu būdu šalis besitrauktų iš ES, joje toliau galios Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros (angl. Common Transit Convention / CTC), kuri palengvina muitinį prekybos reguliavimą. Taip pat perspėjame, DB policija pradėjo naudoti greičio matavimo ir vairuotojo stebėjimo įrangą, kuri gali veikti daugiau nei 1 km atstumu. Pagaliau, paspaudę šią nuorodą, rasite naują britišką kelių mokesčio mokėjimo tvarką, kuri įsigalios nuo 2019 m. vasario mėnesio.
Naujus kelių mokesčio tarifus Austrijoje, kurie įsigalios nuo 2019 m., rasite čia. O Čekija artimiausiu metu planuoja atnaujinti kelių mokesčio mokėjimo sistemą. Ji taps palydovine. Gera žinia – aptarnaujanti infrastruktūra liks ta pati. Bloga – reikės keisti įrangą automobilyje (angl. On-Board Unit / OBU).
Paspaudę šią nuorodą, rasite naudingą informaciją apie krovininio transporto eismo apribojimus Danijoje, susijusius su ekologija, pavojingu krovinių pervežimu bei važiavimu tam tikrais tiltais ir vasaros metu. Informacija apie krovininio transporto eismo apribojimus 2019 m. Vokietijoje – čia, Rumunijoje – čia, Portugalijoje – čia.
Pagaliau, mes jau rašėme apie tai, kad Vokietija ketina palengvinti darbo imigracijos iš ES nepriklausančių šalių sąlygas. Ir štai šalies vyriausybė priėmė atitinkamą sprendimą (jo detales anglų kalba rasite čia), kuris įsigalios 2020 m., jeigu jam pritars parlamentas. Tai svarbu todėl, kad dabar vairuotojai iš Ukrainos gali pradėti važiuoti ne į Lietuvą ar Lenkiją, o į Vokietiją, taip pat pakeisti lietuvišką ar lenkišką darbo vietą.
Naujienos iš Rytų
Eurazijos ekonominės komisijos (EEK) taryba patvirtino sutarties dėl krovinių, įvežtų į Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) teritoriją, stebėjimo mechanizmo projektą. Dokumentas turėtų įsigalioti po reikiamų formalumų sutvarkymo EES šalyse. Tuo pat metu EEK kolegija priėmė sprendimą dėl kelių Eurazijos ekonominės sąjungos Muitų kodekso naujovių realizavimo – pavyzdžiui, patvirtino prekių, kurioms nebus taikomos tam tikros muitinės procedūros, sąrašus (daugiau informacijos rusų kalba čia).
Be to, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios naujos neapmuitintų asmeniniam naudojimui skirtų prekių įvežimo į EES valstybes taisyklės, kas aktualu tolimųjų reisų vairuotojams. Šiuo atveju buvo nustatyti du apribojimai: pagal vertę (iki 500 eurų) ir pagal svorį (iki 25 kg). Viršijus nustatytas ribas, pirmuoju atveju reikės sumokėti 30 proc. prekių vertės mokestį, antruoju – 4 eurus už kiekvieną papildomą kilogramą (tam sienos kirtimo punktuose yra specialūs terminalai). Už tvarkos pažeidimą gresia piniginė bauda, prekių konfiskacija ar net baudžiamoji atsakomybė (daugiau informacijos šiuo klausimu rusų kalba čia).
Statistika rodo, kad per vienuolika 2018 m. mėnesių Baltarusijos sieną su Lietuva kirto 186 tūkstančių transporto priemonių daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu 2017 m. (beveik 2 mln.), ir 34 proc. jų padarė tai per pasienio kontrolės punktą „Kamennyj log“. 2019 m. prasidės jo rekonstrukcija, kuri, anot Baltarusijos Valstybinio muitinės komiteto (VMK) atstovo, turėtų patrigubinti jo pralaidumą. Taip pat pažymėtina, kad šalia šio punkto jau prasidėjo didelio logistinio centro, kuriame galima bus atlikti muitinės procedūras, statybos. Belieka tikėtis, kad, pravažiavę Baltarusiją, vežėjai neužstrigs Lietuvoje.
Tuo tarpu Rusijos muitininkai gavo teisę tikrinti sunkvežimius (taip pat nevykdančius tarptautinio pervežimo) bei jų vežamas prekes zonose, pažymėtose ženklu „Muitinės kontrolės punktas“. Jeigu vairuotojas nesustos, jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybė.
Pagaliau, reikėtų paminėti, kad įvyko pirmas krovinio pervežimas iš Kinijos į Europą kelių transportu, naudojant TIR sistemą. Jis nukeliavo į Lenkiją per Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją vos per 13 dienų, ir paaiškėjo, kad pervežimo „nuo durų iki durų“ kaina bei terminas visai konkurencingi, lyginant su aviatransportu ir geležinkeliais (daugiau detalių rusų kalba čia). Tad, pirmyn į Kiniją!
Techninės įdomybės
Šiuo metu daug kalbama apie vandenilinį krovininį transportą. Yra tiek optimistinių, tiek skeptiškų nuomonių. Idėjos gyvybingumą turėtų patvirtinti ar paneigti jos praktinis realizavimas. Šiandien jau egzistuoja „Nikola Tre“ projektas, kuris bus įgyvendinamas ir Europoje. Tačiau „Nikola“ – naujokas sunkvežimių gamybos rinkoje. Kitaip tariant, norėtųsi, kad „fuel cell“ technologija susidomėtų koks nors tradicinis jų gamintojas. Ir štai tokiu gamintoju, atrodo, tapo „Scania“. Kitas požymis, rodantis, kad vandenilinis kuras yra ne fantazija – vandenilio gamykla, kurią Amerikoje statys kompanija „Air Liquide“, bendradarbiaudama su „Toyota“ ir „Honda“.
Tuo pat metu „Volvo“ pranešė, kad 2019 m. pristatys elektrinį VNR modelį, kurio serijinė gamyba turėtų prasidėti jau 2020 m. Automobilio kaina ir techninės charakteristikos kol kas nėra žinomos, bet teigiama, kad jį galima bus naudoti regioniniams pervežimams. Kitaip tariant, VNR turėtų tapti „Tesla“ konkurentu. Tokiu būdu, elektrinis ir vandenilinis krovininis transportas skinasi sau kelią, ir nenuostabu, kad „FreightWaves Research Institute“ įtraukė „Tesla“ ir „Nikola“ į 25 inovatyviausių ir veržliausių 2018 m. kompanijų sąrašą, o „Business Insider Intelligence“ savo analitinėje ataskaitoje prognozuoja, kad elektrinių vilkikų tolimiems pervežimams perspektyva yra visai reali. Tačiau nepamirškime ir dyzelinių sunkiasvorių transporto priemonių. Antai „Renault Trucks“ pristatė 2019 metų T, D bei „D Wide“ gamos sunkvežimius (daugiau detalių čia).
Ir pabaigai truputis geros nuotaikos naujiems metams. Manote, kad „ZIL“ sunkvežimiai visiška atgyvena? Tada pažiūrėkite tai…
***
Gerbiami vežėjai ir vairuotojai, visus 2018 metus CagroNews stengėsi, kad Jūs žinotumėte, kas svarbaus ir įdomaus vyksta dinamiškame transporto pasaulyje. Tikimės, kad ir 2019 metais liksite su mumis. Mažiau Jums kiaulysčių versle ir kelyje!
Jūsų ištikima CargoNews komanda
Komentarai
Girteka Logistics“ kaip galimybėKaip rašo žiniasklaida, nepaisant didelių investicijų į savo autoparką, „Girteka Logistics“ užsako transporto paslaugas, nes krovinių daug, o klientai (nors tai ir gali kainuoti brangiau) pradeda mažinti vežėjų skaičių ir orientuotis į ilgalaikį bendradarbiavimą su keliais pagrindiniais partneriais. Šiuo metu „Girteka Cargo“ aktyviai dirba su Lenkijos (taip pat su Latvijos ir Baltarusijos) vežėjais ir ieško tų, kas galėtų gabenti krovinius į Prancūziją, Olandiją, Belgiją, Vokietiją ir Austriją, siūlydama potencialiems partneriams papildomas bendradarbiavimo paskatas (pavyzdžiui, galimybę pasinaudoti „Girteka Logistics“ nuolaidomis degalams ir važiavimui tuneliais). Tokiu būdu, „Girteka“ tai ne tik didelis ir pavojingas konkurentas, bet ir pelningas užsakovas, kuris gali padėti išgyventi mažesniems vežėjams. NEIOKINTIU ŽMONIU !!!
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.