Ginčas dėl darbo kodekso – kur atsakomybės ribos
Naujasis Darbo kodeksas pakeis ne vieno dirbančio žmogaus gyvenimą: siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios apriboja, kiek pinigų darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo, jei šis žalą įmonei sukėlė netyčia. Dėl naujųjų nuostatų profsąjungų ir darbdavių nuomonės išsiskyrė.
Dabar galiojantis Darbo kodeksas numato, kad „darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio“, nebent žala padaryta tyčia, darant nusikaltimą ar kitais Darbo kodekse išvardintais atvejais. Naujajame Darbo kodekse darbuotojo materialinę atsakomybę, nesvarbu, ar ji padaryta tyčia, ar netyčia, siūloma įtvirtinti kaip neribotą ir palikti žmogui teisę darbo tarybose įrodinėti, kiek darbdavio prašoma atlyginti žala turi būti sumažinta.
Trišalėje taryboje svarstant šiuos Darbo kodekso pakeitimus profsąjungų ir darbdavių nuomonės išsiskyrė: profsąjungos įrodinėjo, kad milijoninį ieškinį gavęs žmogus atsidurs ligoninėje, o darbdaviai vardijo, kad nuostoliai būna dideli ir turi būti atlyginti.
Naujojo Darbo kodekso variante darbdaviui priskaičiuojamą materialinę žalą reglamentuotų 150-as ir tolimesni straipsniai, kai dabartiniame teisės akte tai numato 245 ir kiti straipsniai.
Darbdavių pozicijai atstovaujantis „Kauno liftų“ vadovas Jonas Guzavičius, kalbėdamas apie darbdavių patiriamą žalą, sakė: „Mes turime pagalvoti ir apie darbo santykius transporto įmonėse, automobilio sumušimas gali kainuoti ir apie 1,5 mln., pavyzdžiui, jeigu vairuotojas girtas“.
„Ne, tai palaukite, kalbama apie atvejus be darbuotojo kaltės“, – įsiterpė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Profsąjungų atstovai dėstė, kad verslas turėtų drausti savo turtą, pavyzdžiui, automobilius – kasko draudimu.
„Bet palaukite, kasko draudimas kainuoja 5 kartus daugiau nei darbuotojo atlyginimas“, – argumentavo J. Guzavičius. Profsąjungos tuomet priminė atvejį, kai transporto įmonės vairuotojas buvo apvogtas Rusijoje – nuimti net automobilio ratai ir vairuotojas turėjo atlyginti žalą, o priskaičiuota suma – didžiulė.
Tuomet į diskusiją įsitraukė vienas naujojo Darbo kodekso kūrėjų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis.
„Svarbūs yra du dalykai: (žalos) dydis – ar jis ribojamas, kaip dabar, ar neribojamas ir kaip išieškoti kažkokią dalį be procedūros“, – kalbėjo T. Davulis.
Pasak jo, naujajame Darbo kodekse siūloma neriboti materialinės atsakomybės dydį, bet leisti lanksčiau reikalaujamos žalos dydį mažinti per darbo ginčų komisijos posėdžius.
Kitaip tariant, dabar darbuotojui priskaičiuojamą padarytą materialinę žalą riboja įstatymas, o patvirtinus naują Darbo kodeksą – dėl jos dydžio apsispręs darbo ginčų komisija.
„Dabar visas tekstas yra sudėtas pagal vieną sistemą, jame yra numatyta, kad atsakomybė yra neribota. Jeigu mes grįžtame atgal prie to, kaip yra dabar ir sakome, kad yra ribota materialinė atsakomybė, tada mums reikia pasakyti, kada ji yra ribota, o kada – neribota. Tada reikia pradėti galvoti atvejus, kada žmogus turėtų padengti visą žalą: tyčia, nusikaltimas, girtumas ar apsvaigimas nuo narkotikų“, – vardijo T. Davulis.
„Darbuotojas, gavęs milijoninį ieškinį, atsidurs ligoninėje, nors komisija sumą ir sumažins. Niekas neis dirbti, visi bijos“, – aiškino profsąjungų atstovai.
Jų nuomone, naujajame Darbo kodekse turi likti apribojimas priskaičiuojamai materialinei žalai ne daugiau kaip 3 vidutiniai darbo užmokesčiai, jei žala padaryta netyčia ir nenusikalstamais tikslais, taip pat, jei nėra visiškos materialinės atsakomybės sutarties, t.y., kaip numatyta dabar, tačiau darbo ginčų komisija galėtų šią sumą dar mažinti.
Išklausęs profsąjungų atstovų, taip pat darbdaviams atstovaujantis Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, verslininkas Sigitas Gailiūnas įsiterpė šmaikštaudamas, kad reikėtų įtvirtinti ir kitą pasiūlymą: jeigu darbuotojas yra profsąjungos narys, tuomet turėtų būti įtvirtinta, kad padarytus nuostolius darbdaviui solidariai turėtų kompensuoti profsąjungos organizacija.
Tačiau profsąjungų atstovai turėjo ką atsakyti: „o jeigu darbdavys liepė nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, kaip dažnai būna, tada darbdavys primoka“.
Tuoj pat kilo ginčas, kada tokie atvejai yra kilę, bet jį nutraukė J. Guzavičius.
„Aš turiu siūlymą. Šis klausimas – per daug atsakingas, reikia pasitarti su prekybininkais, vežėjais, nes tai liečia žalos atlyginimą“, – kalbėjo jis.
„Yra draudimai, palauk“, – bandė argumentuoti S. Gailiūnas.
„Baik tu su tais draudimais. Nežinai, kiek kainuoja“, – sudrausmino kolegą J. Guzavičius.
Profsąjungų ir darbdavių nuomonės išsiskyrė ir posėdžio metu buvo įregistruotos atskirosios nuomonės: ši tema buvo palikta svarstyti kitam Trišalės tarybos posėdžiui.
Komentarai
Ponas Vitalijau,masinas reikia drausti,o darbuotojus reikia rinktis.Tuo labjau,jog jus viena ji teturit
turi buti visiška materialine atsakomibe,iki šol turiu skolu padarytu vairuotojais o jie vis moka ir dar 10 metu mokes o man reikia sumoketi isanksto
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.