Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Vokietijos įvestų minimalaus užmokesčio reikalavimų
Gegužės 19 d. Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją dėl pastarosios sprendimo reikalauti, kad jos teritoriją kertantiems užsienio šalių vairuotojams būtų mokama Vokietijos įstatymais nustatyta minimali alga – 8,5 euro per valandą.
„Tai nereiškia, kad net Komisijai priėmus Lietuvos vežėjus tenkinantį sprendimą, ateityje neturėtume kalbėti apie laipsnišką atlyginimų didinimą“, – sako Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
Jis ir keletas kitų Europos Parlamento narių dar sausio mėnesį paprašė Europos Komisijos išsiaiškinti, ar toks vienašališkas Vokietijos sprendimas neprieštarauja pamatiniams Europos Sąjungos principams, vienas kurių yra laisvė teikti paslaugas visoje ES teritorijoje. Vokietijos sprendimas tokiu atveju sukurtų konkurencinį pranašumą jos bei kitų turtingesniųjų šalių transporto įmonėms, o daugeliui Lietuvos įmonių dėl išaugusių kaštų tektų pasitraukti iš rinkos arba netgi bankrutuoti.
„Atlikusi išsamią šios šalies teisinės bazės analizę bei surengusi konsultacijas su oficialiomis jos institucijomis, Komisija Vokietijai išsiuntė Formalųjį įspėjimą. Tai yra pirmas pažeidimo procedūros etapas“, – teigiama Komisijos išplatintame pranešime spaudai. Per du mėnesius Berlynas turi pateikti oficialų atsakymą.
Europos Komisijos steigiamųjų sutarčių įgyvendinimo priežiūros funkciją atliekančios institucijos dėmesį Vokietija užsitraukė 2014 metų pabaigoje priėmusi teisės aktus, kuriais iš šalies teritoriją kertančių vežėjų buvo numatoma nuo 2015 metų vidurio reikalauti taikyti darbo užmokestį reglamentuojančius Vokietijos teisės aktus tuo laikotarpiu, kai vežėjo įmonės vairuotojas yra Vokietijoje. Įgyvendinus šiuos reikalavimus įmonės būtų turėję vesti dvejopą darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitą, vokiečių kalba teikti darbo užmokesčio ir darbo laiko ataskaitas Vokietijos institucijoms, o už šių reikalavimų nevykdymą kiekvienu atveju įmonės galėjo būti baudžiamos iki 30 000 eurų dydžio baudomis.
Pasak B. Ropės, transporto paslaugų tema yra aktuali ne vien Lietuvai bet ir kitoms, skurdesnėms ES valstybėms narėms – Bulgarijai, Latvijai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai bei Vengrijai. Lietuvos kelių transporto sektoriuje dirba daugiau nei 80 tūkstančių darbuotojų.
„Lietuvos vežėjai šiuo metu kenčia dėl Rusijos embargo, todėl orientavo savo pervežimus iš Rytų į Vakarus. Spaudimas didinti algas turi būti, tačiau kur kas labiau subalansuotas, nepažeidžiantis sąžiningos konkurencijos sąlygų ir protingumo kriterijų. Todėl vakarykštis Komisijos sprendimas yra sveikintinas, tačiau būtina ieškoti būdų kaip sumažinti milžiniškus pajamų skirtumus Europoje. Galbūt net įvedamas minimalus dydis visose Europos Sąjungos šalyse“, – Europos Parlamento narys.
Panašaus Komisijos sprendimo laukiama ir dar dėl vieno neseniai įvesto ir nuo 2015 metų vidurio turinčio įsigalioti Belgijos ir Prancūzijos reikalavimo jų teritoriją kertantiems sunkvežimių vairuotojams nakvoti viešbučiuose.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.