ESTT sprendimai draudimo srityje – vežėjams džiaugtis ar susirūpinti?
Aukštos privalomo civilinės atsakomybės draudimo kainos – tikras galvos skausmas vežėjams. Neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė du svarbius sprendimus šioje srityje, praplėsdamas „transporto priemonių eismo“ sąvoką. Cargonews redakcija nusprendė išsiaiškinti, tai į naudą transporto kompanijoms, ar draudimo kainos dabar tik dar labiau išaugs.
2018 m. lapkričio 15 d. ESTT byloje, kurioje buvo svarstomas „BTA Baltic Insurance Company“ ginčas su „Baltijas Apdrošināšanas Nams“, nusprendė, kad privalomo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekstesąvoka „transporto priemonių eismas“ apima situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis (ką jau kalbėti apie vairuotoją), atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina.
2019 m. birželio 20 d. tas pats Тeismas nutarė, kad „transporto priemonių eismo“ sąvoką apima ir situaciją, kai privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, nors iki to ji nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas (beje, Teismas kaip neturinčius didelės reikšmės atmetė argumentus, kad konkrečiu atveju turėtų būti išsiaiškintos aplinkybės, ar automobilio gaisras kilo mechanizmuose, kurių reikia transporto priemonės transporto funkcijai vykdyti).
Kalba teisininkai
Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Monika Guliakaitė, komentuodama situaciją, pažymėjo, jog dabartinis Lietuvos teisinis reguliavimas nesutampa su ESTT išaiškinimu: pagal „LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą“, „eismo įvykis“ apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Atitinkamai, Lietuvoje draudikas, jeigu įvyks tai, kas aprašyta ESTT sprendimuose, teoriškai gali atsisakyti padengti žalą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) pagrindu, nes formaliai ji atsirado ne eismo įvykio metu. Tačiau jeigu nukentėjęs asmuo kreipsis į šalies teismą, pastarasis turėtų remtis ESTT praktika ir stoti ieškovo, o ne draudimo kompanijos pusėn. Kita vertus, viso to iš viso galima išvengti, jeigu Lietuvos parlamentas pakoreguotų saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, atsižvelgdamas į ESTT nutarimų nuostatas. Kodėl jis to ligi šiol nepadarė, neaišku.
Bendrai paėmus, kaip pažymėjo advokatas Albertas Buta: „ESTT praktika plėtojama ta linkme, jog vairuotojų privalomas civilinės atsakomybės draudimas turėtų galioti ir tais atvejais, kai žala padaroma transporto priemone, kuri žalos padarymo atveju nors faktiškai ir nedalyvauja eisme bei nėra eksploatuojama, tačiau teisiškai atlieka dalyvavimo eisme funkciją. Visgi būtina sąlyga, kad žalą sukėlęs įvykis būtų laikomas draudžiamuoju, yra ta, kad transporto priemonė žalos kilimo laikotarpiu būtų naudojama susisiekimo funkcijai vykdyti plačiąja prasme. Tarkime, draudžiamuoju įvykiu, greičiausiai, nebūtų pripažįstamas automobilio gaisras, jam esant remonto dirbtuvėse, jį transportuojant komerciniais tikslais kitomis transporto priemonėmis (pavyzdžiui, autovežiu)“.
„Remiantis ESTT plėtojama praktika, galima daryti įžvalgą, jog vairuotojų (transporto priemonių valdytojų) civilinės atsakomybės draudimas iš esmės palengva transformuojasi į transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimą, kuris nebėra siejamas vien tik su eismo įvykių (siaurąja prasme) rizikomis. Turint omenyje, kad transporto priemonės tampa vis labiau autonomiškos, tokia transformacija iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo į pačios transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, sukeltų įvykių (už kuriuos atsakingu turėtų būti laikomas transporto priemonės savininkas) civilinės atsakomybės draudimą atrodytų logiška, mat ir anksčiau, pagal [ES] Direktyvos nuostatas, civilinė atsakomybė buvo draudžiama pagal turtą (automobilį), o ne asmenį“, – konstatavo A. Buta.
Tačiau dabar, anot jo, draudikai gali perskaičiuoti draudimo rizikas. O tai reiškia, kad TPVCAPD kaina gali išaugti. Su atitinkamu klausimu mes nusprendėme kreiptis į kelias Lietuvos draudimo bendroves.
Kalba draudikai
Pradžiai mes paprašėme „BTA“ draudimo kompanijos komentaro. Jos atstovė Živilė Tiškevičiūtė pažymėjo, kad tikslios statistikos, kiek kartų pastaraisiais metais vežėjai pateko į situacijas, apibrėžtas ESTT sprendimuose, nėra. Tačiau ji pabrėžė, kad „tokių įvykių nutinka tikrai retai, tai yra tik pavieniai atvejai“, ir dažniau dėl žalos, susijusios, pavyzdžiui, su neatidžiu transporto priemonės durų atidarymu, kreipiasi lengvųjų automobilių savininkai. Kaip ESTT sprendimai įtakos TPVCAPD kainą transporto kompanijoms, Ž. Tiškevičiūtė pasakyti atsisakė, nes „tai būtų konkurencijos įstatymo pažeidimas“, bet iš jos ankstesnių atsakymų galima daryti išvadą, kad toji kaina neturėtų augti, kadangi atitinkamų incidentų skaičius labai mažas.
Bendrai paėmus, „BTA“ atstovė iš esmės teigiamai įvertino ESTT žingsnius, nes „stengiamasi, kad klientui būtų kuo paprasčiau, kad būtų mažiau neapibrėžtų situacijų“. Panašiai pasisakė draudimo kompanijos „Gjensidige“ komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė, ESTT poziciją įvertinusi „kaip siekį įnešti aiškumo į teisinį šių klausimų reguliavimą“. Be to, ji kaip ir Ž. Tiškevičiūtė pažymėjo, kad ESTT sprendimuose paminėtus atvejus įmonė fiksuoja „itin retai“ (čia, žinoma, reikia turėti omenyje tai, kad „Gjensidige“ dalis vilkikų draudimo rinkoje yra nedidelė, ir vis tik svarbu, kad atsakymas buvo analogiškas).
„Linavos“ kuriama draudimo bendrovė dar negavo licencijos, bet mes vis tiek paprašėme jos komentaro, tuo labiau, kad įmonei „Linavos rizikos valdymas“ vadovauja ilgametis draudimo ekspertas Saulius Peleckas. Jos atsakymas buvo toks: „Teigiamai vertiname ESTT sprendimus, nes jie įneša daugiau aiškumo tokių situacijų vertinime. Vežėjų TPVCAPD kainų tai neturėtų įtakoti, nes tokie durelių apgadinimo ir panašūs smulkių apgadinimų atvejai dažniau sutinkami lengvųjų automobilių segmente. Be to, net jame jie yra itin reti, o vilkikų atveju – dar retesni. Pagaliau, vežėjams tokiais atvejais transporto priemonės prastova dėl remonto nesukuria tiek naudos, kiek jos sukuriama, gabenant krovinius. Stovinčio automobilio užsidegimo atvejai irgi reti. Jei Lietuvoje būtų įgyvendinta ESTT praktika ir atitinkamai pakoreguoti teisės aktai, tikėtina, kad dalis įvykių, kuriuos dabar reguliuoja KASKO draudimas, persikeltų į TPVCAPD segmentą, tačiau tik tais atvejais, kai nustatytas kaltininkas ir užpildyta eismo įvykio deklaracija“.
***
Apibendrinant, reikėtų užfiksuoti keletą svarbių momentų. Pirma, ESTT jau du kartus praplėtė „transporto priemonių eismo“ sąvoką, suvokdamas ją plačiąja prasme, kas reiškia, jog tai, greičiausiai, ne pabaiga. Antra, vežėjams į naudą tokia daugiau aiškumo įnešanti teisminė praktika, nes auga atvejų, kuriais galima gauti draudiminę išmoką, skaičius, ir dėl to (bent jau kol kas) neturėtų kilti TPVCAPD kaina, kadangi tokio pobūdžio įvykių kiekis nėra didelis. Tačiau Lietuvos valstybei reikėtų reaguoti į ESTT sprendimus, atitinkamai koreguojant savo saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kad nukentėjusiems eismo dalyviams nereikėtų ieškoti tiesos teismuose.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.