ES transporto politikos „Baltoji knyga” – iššūkis vežėjams?
Šiandien, gegužės 18 d., vyko konferencija „Naujoji ES transporto politikos „Baltoji knyga“: iššūkiai ir galimybės Europai ir Lietuvai“. Europos Komisijos (EK) paskelbta „Baltoji knyga“ – konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategija „Transportas 2050“. Be visa to, tai – pagrindinis strateginis transporto politikos dokumentas. „Baltoji knyga“ jau šiandien kelia nemažai dvejonių vežėjams, mat ES planai, išdėstyti šiame dokumente, ne tik transporto srities atstovams, bet ir Lietuvos valstybinių institucijų atstovams atrodo pernelyg ambicingi.
Pagrindinis tikslas, išdėstytas „Baltojoje knygoje“, – iki 60 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Dar vienas dalykas, neraminantis Lietuvos vežėjus, gabenančius krovinius automobilių keliais, tas, kad pagal EK reikalavimus, iki 2030 m. 30 proc. daugiau kaip 300 km atstumu gabenamų krovinių turėtų būti vežama geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų būti didesnis nei 50 proc. Be visa to, per ateinančius 40 m. reikia užtikrinti beveik absoliutų saugumą keliuose, o iki 2020 m. aukų skaičių keliuose sumažinti perpus.
Transporto sektoriaus iššūkiai
„Baltojoje knygoje“ akcentuojama, kad transportas nebegali būti plėtojamas taip, kaip iki šiol – būtina darnesnė plėtros kryptis. Viena iš galimybių šiam tikslui pasiekti – iki 2050 m. sujungti visus pagrindinio tinklo oro uostus su geležinkelių tinklu, užtikrinti, kad visi pagrindiniai jūrų uostai būtų sujungti su krovinių vežimo geležinkeliais tinklu. Taip pat numatoma siekti, kad principai „teršėjas moka“, „naudotojas moka“ būtų taikomi kur kas plačiau, be to, kad būtų užtikrintas būsimų investicijų į transportą finansavimas.
Dar vienas netolimos ateities transporto sektoriaus iššūkis – naudoti kuo mažiau energijos, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, didinti transporto priemonių efektyvumą – naudoti naujus variklius, medžiagas, dizainą, optimizuoti daugiarūšio vežimo logistikos grandinių veiklą.
„Baltosios knygos“ vertinimai
Lietuva iš esmės gana palankiai vertina daugelį principų, išdėstytų „Baltojoje knygoje“, tačiau, nepaisant to, kyla nuogąstavimų, kad EK siūlomos priemonės dėl jų stiprios orientacijos į ekologiją 20 m. laikotarpiu gali turėti neigiamos įtakos Europos transporto konkurencingumui.
Tikėtina, kad transporto infrastruktūros plėtrai bus skiriama mažiau finansinių ES resursų. Norima pasitelkti kur kas daugiau privačių investicijų ir transporto naudotojų lėšų.
Transporto rinkos analitikai akcentuoja, kad Lietuva atsilieka transporto sektoriaus inovacijų srityje – ypač ekologiško transporto ir mokslinių tyrimų sektoriuose.
Komentarai
Iš esmės viskas aišku, tačiau mes Latvijoje pajutome, jog reikia nacionalinės transporto ir logistikos vystymo programos, kad nebūtų taip, jog mums vėl nurodė "šviesų kelią", o negatyvias pasėkmes teks spręsti patiems. Visų pirma, tai susiję su socialinėmis pasėkmėmis, užimtumo klausimais, galimybe plėtoti šeimos, smulkų ir vidutinį verslą. Aš ir dauguma vežėjų manome, kad šiuo metu būtų optimalu naudoti automobilius Euro 3, o iš tikrųjų jau yra Euro 5, 6, po to bus 21, kol nenuspręsime, kad ekologiškiausias transportas yra arklys.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.