ES ministrai susitarė dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos

Nuo pat pradžių Asociacija „Linava“ ir Lietuvos vyriausybė laikėsi pozicijos, kad Komandiruojamų darbuotojų direktyva yra nepritaikoma tarptautiniam kelių transportui. Dar prieš keletą savaičių asociacija „Linava“, kartu su kitomis kelių transporto asociacijomis, atstovaujančioms septyniolikai Europos Sąjungos šalių narių, pasirašė bendrą deklaraciją dėl Direktyvos netaikymo tarptautinėms kelių transporto operacijoms. Asociacijų lygmeniu pasiekėme platų sutarimą, kad Direktyva yra nepritaikoma tolimųjų reisų vairuotojams, kasdien ar net kas valandą dirbantiems skirtingose valstybėse narėse. Direktyvos nuostatų įgyvendinimas sąlygotų didžiulę administracinę naštą, kuri daugumai mažų ir vidutinių įmonių būtų nepakeliama.

Vakarykštį Tarybos sprendimą vertiname rezervuotai. Kompromisiniame pasiūlyme numatyta, kad kelių transporto sektoriaus komandiruojamų darbuotojų veikla turėtų būti reglamentuojama specialiuoju teisės aktu. 2017 m. gegužės 31 d. Komisija pristatė specialų teisės aktą, taip vadinamą lex specialis dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos taikymo kelių transportui. Remiantis šiuo pasiūlymų, tarptautinių reisų vairuotojams turėtų būti taikomi priimančiosios šalies atlyginimų ir kasmetinių mokamų atostogų reikalavimai. Kabotažo atveju (kai krovinys pakraunamas ir iškraunamas toje pačioje šalyje) šie reikalavimai būtų taikomi nuo pat 1-osios dienos, tuo tarpu tarptautinio transporto atveju – nuo 3-iosios komandiravimo dienos priimančioje valstybėje per vieną kalendorinį mėnesį.

Tikriausiai Komisija tikėjosi, kad lex specialis bus tas kompromisinis pasiūlymas, priimtinas tiek naujosioms, tiek ir senosioms ES valstybėms narėms. Deja, pasiūlymas (kuriuo remiantis minimalus priimančiosios šalies atlyginimas kabotažo atveju taikomas nuo pat 1 dienos, o tarptautinio transporto – nuo 3 dienos) numato absoliučiai nereikšmingas išlygas, kurios nė kiek nesumažintų potencialiai didžiulės administracinės naštos.

Grįžtant prie Tarybos sprendimo vertinimo ir galimos įtakos Lietuvos vežėjams vienareikšmiškai vertinti negalime. Kol kas nei Lietuva kartu su kitomis regiono šalimis (kurios laikėsi pozicijos netaikyti direktyvos tarptautiniams transportui), nei senosios ES valstybės narės (kurios norėjo taikyti direktyvą be jokių išlygų) savo tikslo nepasiekė. Daug kas priklausys nuo tolesnių derybų dėl lex specialis Transporto taryboje ir Europos Parlamento transporto komitete.

Lietuvos stojimo į Europos Sąjunga sutartyje buvo numatyta, kad palaipsniui apribojimai transportui bus mažinami, o vėliau jų išvis nebeliks. Vežėjai planavo ir atliko investicijas, kurios dabar atsiduria nežinomybėje. Protekcionistiniai įstatymai ir įvairūs apribojimai stabdo verslo plėtrą, sukuria daugybę administracinių apribojimų ir papildomų finansinių išlaidų. Smulkioms ir vidutinėms transporto įmonėms, neturinčioms pakankamai finansinių ir administracinių išteklių jau keletą metų trunkantis patekimo į ES rinką ribojimas galiausiai gali priversti apriboti arba netgi sustabdyti veiklą.

Asociacija „Linava“ mano, kad einama link vieningos ES transporto sistemos griūties, po kurios prognozuoti ateitį bus sunku. Laukia sektoriaus išbalansavimas, kainų kilimas, ES verslo konkurencingumo sumažėjimas.

Asociacija „Linava“ savo ruožtu, norėtų padėkoti Lietuvos vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Susisiekimo ministerijai bei Lietuvos Nuolatinei atstovybei prie ES, kurios jausdamos didžiulį spaudimą iš senųjų ES šalių narių išlaikė principinę poziciją ir aktyviai gynė Lietuvos kelių transporto interesus. Tikimės, kad ir toliau palaikydami glaudų bendradarbiavimą su valstybinėmis institucijomis derybose dėl „Mobilumo paketo“ ir vadinamojo Lex specialis sugebėsime pasiekti palankų Lietuvai rezultatą.

Teisės aktai, kuriems prieštarauja protekcionistiniai įstatymai ir naujoji komandiruojamų darbuotojų direktyva:

• Europos Bendrijų steigimo sutartyje (Roma, 1957 m.) įtvirtintas įsipareigojimas užtikrinti laisvą transporto paslaugų teikimą visose ES narėse;
• Lietuvos stojimo į ES sutartyje (2004 m.) numatytas visiškas ES kelių transporto rinkų atvėrimas Lietuvos vežėjams per ne ilgesnį nei 5 m. laikotarpį po įstojimo;
• Transporto baltojoje knygoje (2011 m.) numatyta iki 2020 m. pašalinti visas kliūtis teikti transporto paslaugas visose ES narėse ir atverti kelių transporto rinkas kitų ES narių vežėjams;

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.