Erlandas Mikėnas: „Tiesa gali ir turi nugalėti“
Neseniai „Linavos“ tinklapyje pasirodė trumpa žinutė: „Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą atmesti ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ apeliacinį skundą dėl bylos pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ ieškinį atsakovams: buvuvusiam prezidentui E. M. bei buvusiems gen. sekretoriams V. A. ir V. M. dėl žalos atlyginimo. 2018 metais byla buvo pradėta buvusio generalinio sekretoriaus M. A. iniciatyva, be prezidiumo pritarimo, tuo metu asociacijos „Linava“ prezidentu buvo E. M.“ Tačiau, galbūt, ne visi žino šios istorijos detales, kurios eilinį kartą verčia susimąstyti, kas ir kodėl vyksta „Linavoje“. Apie tai pasikalbėjome su bylos laimėtoju – buvusiu Asociacijos prezidentu Erlandu Mikėnu.
Pradžiai gal galėtumėte papasakoti, kokią žalą, „Linavos“ nuomone, jai padarėte?
2020 m. kovo mėnesį „Linava“ pateikė teismui ieškinį, kuriame aiškino, kad aš kaip Asociacijos prezidentas dirbau ne visą darbo dieną, nors atlyginimas man buvo mokamas už visą dieną. Be to jame buvo teigiama, kad nuo 2015 iki 2018 metų man buvo nepagrįstai įformintas didelis kiekis komandiruočių.
Kodėl šie kaltinimai buvo absurdiški, ką patvirtino teismas?
Man buvo mokamas darbo užmokestis, kurį nustatė aukščiausias „Linavos“ valdymo organas – Kongresas. Patvirtintos tvarkos, kaip turi dirbti Asociacijos prezidentas, nėra. Aš praktiškai kiekvieną dieną dirbdavau nuo ryto iki vėlaus vakaro, ir jokių pastabų dėl darbo laiko neturėjau. Be to, noriu pažymėti, kad visų prezidiumo narių darbo vietos yra pagal jų regionus ir kad aš niekaip negalėjau įtakoti sprendimų dėl komandiruočių forminimo ir finansavimo.
Todėl nenuostabu, kad teismas atmetė visus „Linavos“ kaltinimus kaip nepagrįstus, pabrėždamas, kad komandiruotės man būdavo įforminamos tik išskirtiniais atvejais ir kad aš taupiai ir atsakingai naudojau Asociacijos lėšas. Kaip konstatuojama teismo sprendime: „Galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai veikė išimtinai ieškovės interesais, racionaliai naudojo ieškovės lėšas, sąmoningai nesiekė sau finansinės naudos ir nesipelnė ieškovės sąskaita. (…) Taigi atsakovai nustatytos tvarkos nepažeidė“.
Jeigu nuo pradžių iš esmės buvo aišku, kad „Linavos“ ieškinys bus nesėkmingas, kodėl, Jūsų manymu, jis vis tiek buvo paduotas?
Manau, kad „Linavos“ ieškinys buvo atspindys bendros nukreiptos prieš mane kampanijos, kurios inciatoriai visais įmanomais būdais norėjo nuversti trukdantį jiems prezidentą. Turime prisiminti nepasitikėjimo pareiškimą, kurio nei vienas absurdiškas punktas nepasitvirtino. Dabartiniai įvykiai Asociacijoje tik dar kartą patvirtina, kad stabdžiau procesus, kurie nenaudingi nariams ir vežėjų verslui.
Jeigu pirmos instancijos teismas, kaip ir reikėjo tikėtis, atmetė „Linavos“ ieškinį, kodėl, Jūsų manymu, ji nusprendė tęsti neperspektyvų teismo procesą – tuo labiau, kad valdžia Asociacijoje pasikeitė?
Manęs nenustebino toks sprendimas, nes su tais žmonėmis man teko dirbti. Principas paprastas – bijant pralaimėti rinkimus, sunaikinti visus, kas maišo įgyvendinti jų užsibrėžtus tikslus, nors advokatų kontora GLIMSTED aiškai rekomendavo netęsti teisminio ginčo, turint omenyje pirmą pralaimėtą teismą, pretenzijų neperspektyvumą ir jau patirtas išlaidas – o tai apie 27 tūkst. eurų. Man tik buvo netikėta tai, kad apeliacijai pritarė naujas Asociacijos prezidentas Romas Austinskas, kurio balsas šiuo atveju buvo lemiamas, nors, siekdamas prezidento posto, jis žadėjo baigti visus beprasmius ginčus.
Buvau ir lieku neparankus ir pavojingas „Linavos“ valdančiajai daugumai, kuri šiandien pavertė Asociaciją savo asmeniniu UABu, pati skęsta finansinio neskaidrumo skandaluose ir nesugeba efektyviai ginti visų vežėjų interesų. O gerbiamas prezidentas, galimai, bijo, kad galiu atimti iš jo šiltą vietą. Bet jam ir jo bendražygiams bijoti reikėtų ne manęs, o „Linavos“ narių, kurie mato, kas vyskta, ir sugeba atskirti grūdus nuo pelų.
Apeliacinis teismas vėl stojo Jūsų pusėn. Iki kiek padidėjo tuščios „Linavos“ išlaidos, ir kas dabar bus su pinigais, kuriuos turite atgauti iš Asociacijos, bet kurių grąžinimas dėl teismo buvo sustabdytas?
Galutinės „Linavos“ išlaidos mano byloje išaugo iki 34-35 tūkst. eurų. Jeigu kalbėti apie antrą Jūsų klausimo dalį, tai pirmiausiai reikia pabrėžti, kad už TIR knygeles permokėtų pinigų (apie 5000 eurų) grąžinimas mano – ir ne tik mano – įmonei buvo sustabdytas dėl nesuprantamų priežasčių. „Linavos“ argumentas, kad tai buvo padaryta dėl teismo proceso, neatlaiko teisinės ir moralinės kritikos. Vadinamoji prezidiumo dauguma negali nuspręsti, kad teisiškai apskundęs „Linavos“ sprendimą narys neatgaus jam priklausančių lėšų – ginčyti teisme Asociacijos sprendimus yra konstitucinė kiekvieno nario teisė. Tikiuosi, kad dabar sveikas protas „Linavoje“ pagaliau nugalės, ir aš bei kolegos, kurie atsidūrė panašioje situacijoje, pagaliau atgausime savo pinigus.
Kaip bendrai visa šita istorija, Jūsų nuomone, charakterizuoja „Linavoje“ vykstančius procesus?
Turbūt, pagrindinė, šios istorijos svarba yra ta, kad Asociacijos nariai jau suprato, jog pastaruoju metu ji eina neteisingu keliu, tapusi grupės žmonių interesų įkaite, kurie, prisidengdami tariamu „teismo sprendimu“, turi įžūlumo neorganizuoti valdymo organų rinkimų. Susikompromitavę, sumaišę asmeninius ir Asociacijos interesus prezidiumo nariai privalo kuo skubiau palikti postus ir leisti įvykti demokratiškiems rinkimams. Teismo sprendimas mano byloje įrodo, kad tiesa gali ir turi nugalėti. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau taip ir bus.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.