Elektrinis sunkvežimis tolimiems pervežimams – artima realybė ar nereali perspektyva?
Pastaruoju metu daug kalbama apie elektros kaip energijos šaltinio krovininiam autotransportui ateitį. Yra nuomonė, kad tai neperspektyvi kryptis, tačiau tuo pat metu rinkoje pasiūlymų bumas šiame segmente, ir tai ne tik naujokai, bet ir žinomi gamintojai. Tiesa, kalba pirmiausiai apie sunkvežimius artimiems pervežimams. Ar greitu metu atsiras elektrinis vilkikas tolimiems reisams? „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta.
Pradėkime nuo to, kad ekspertų lygmeniu nėra tvirto sutarimo dėl elektros kaip alternatyvaus (ekologiško) „kuro“ krovininiam autotransportui perspektyvų. Pavyzdžiui, paspaudę šią nuorodą, rasite straipsnį apie tai, kad energijos šaltiniu kelių transporto sektoriuje ateityje taps elektros baterijos, o ne vandenilis. Tačiau Bilas Geitsas neseniai pareiškė, kad elektra kaip energetinė alternatyva netinka sunkiasvoriam transportui (taip pat magistraliniams sunkvežimiams), kadangi baterijos vežios pačios save, ir rekomendavo biokurą. „Tesla“ vadovas Elonas Maskas, ketinantis pasiūlyti (bet kol kas taip ir nepasiūlė) pasauliui „Tesla Semi“, atsakė, kad Geitsas „nieko nesupranta“.
Tačiau žodinės diskusijos – viena, o reali gamyba, kuri turi sustatyti visus taškus ant „i“ – visai kas kita, kadangi rimti gamintojai nepradės masiškai gaminti produkto, kuris bus neefektyvus ir niekam nereikalingas. Todėl pažiūrėkime, ką šiandien turime elektrinio krovininio autotransporto rinkoje.
Gražu buvo ant popieriaus?
Kalbant apie sunkųjį magistralinį visiškai elektrinį (angl. Battery electric vehicle / BEV) sunkvežimį, reikia pažymėti, kad kol kas turime tik daug abejotinų pažadų. Pirmas juos pradėjo dalinti aukščiau minėtas Maskas, kuris pristatė „Tesla Semi“ (žadamas atstumas – 800 km) dar 2017 m., bet šiais metais masinė vilkiko gamyba vėl buvo nukelta – šį kartą 2021 m., ir garantijos, kad dar vieno nukėlimo nebus, nėra.
Greitai Maskas gavo „lygiavertį“ konkurentą – „Nikola Motor“. Ši kompanija irgi daug ką žada – pavyzdžiui, kartu su „Iveco“ pradėti masinę elektrinio vilkiko „Nikola Tre“ (žadamas atstumas – iki 400 km) gamybą ir pardavimus Vokietijoje 2021 m. (o 2023 m. tuo pačiu pagrindu turi atsirasti vandenilinis sunkvežimis, nuo ko „Nikola“ pradėdavo). Tačiau neseniai žiniasklaidoje buvo paskelbtas tyrimas, kuris įrodinėja, kad visas „Nikola“ projektas – vienas didelis melas (paprasčiausias „pinigų siurblys“, kuriuo daug kas vadina ir „Tesla“).
Viena vertus, tai jau toli gražu ne pirmas išpuolis kompanijos atžvilgiu. Kita vertus – jeigu viskas būtų taip blogai, ar su „Nikola“ bendradarbiautų tokie autoritetingi gamintojai kaip „Iveco“ ir GM. Kaip ten bebūtų, situacija nevienareikšmiška, ir pavyzdžiui, žinomas JAV transporto ekspertas Bobas Lutzas pareiškė, kad su „Nikola“ ir „Tesla“ akcijomis vyksta kažkokia „masinė psichozė“ tik lūkesčių pagrindu, dėl ko jų kaina (ir kompanijų kapitalizacija) per didelė. Trumpai sakant, kol kas šių dviejų subjektų pasiūlymus reikia vertinti labai atsargiai ir neskubėti su užsakymais.
Taip pat šiame kontekste reikia paminėti tokius naujokus elektrinių sunkvežimių rinkoje kaip „Lion Еlectric“ ir „Volta Zero“. Pirma kompanija neseniai gavo solidų Kanados geležinkelių užsakymą, o antra – visai «šviežias produktas». Bet abi siūlo sunkvežimius artimiems pervežimams. O „Hyliion“ ketina gaminti hibridus, kuriuose elektrinis variklis veiks (bio)dujų pagrindu, kad nereikėtų naudoti „rozetės“. Ir tai jau nekalbant apie sunkvežimių-troleibusų koncepciją (britų ekspertų tyrimas parodė, kad ji ekologiškai ir ekonomiškai prasminga, tačiau kol kas tai vis tiek egzotinis ir Lietuvos vežėjams neaktualus sprendimas).
Tokiu būdu, progresyvių pradedančių krovininio autotransporto gamintojų lygmeniu magistralinis visiškai elektrinis vilkikas kol kas yra tik pažadas, o realybė – artimojo nuotolio elektriniai sunkvežimiai ir hibridai. Pripažintų autokoncernų prieiga panaši.
Nuo hibrido prie elektromobilio
Pradžiai reikia pažymėti kad hibridai (dyzelis plius elektra) tapo neatsiejama krovininio autotransporto rinkos dalimi jau seniai (detales apie maždaug prieš dešimt metų pristatytus skirtingų gamintojų variantus galima rasti čia). Tačiau laikui bėgant, pavyzdžiui, „Daimler“, uždarė šią programą kaip – cituojame kompanijos atstovus Lietuvoje – „neperspektyvią, nes neduoda apčiuopiamos nei ekologinės, nei praktinės naudos“. Tuo pat metu tokie koncernai kaip «Scania», DAF ir (ne taip aktyviai) «Volvo» tęsia darbą šia kryptimi.
«Scania» mano, kad hibridai kokybiškai derina tolimus pervežimus su darbu miestuose, kur griežtėja ekologiniai ir triukšmo reikalavimai, o taip pat dažni kamsčiai, kuriuose elektra leidžia sutaupyti kurą (bendrai paėmus, jo taupymas «Scania» hibrido atveju yra apie 15%).
Tokiu būdu, hibridiniai sunkvežimiai vis dar aktualūs (ypač tolimų pervežimų atveju), tačiau greičiausiai, tai „nykstanti rūšis“, kadangi atsiranda patrauklesnės ekologinės alternatyvos – tame tarpe ant kulnų vis stipriau lipa visiškai elektriniai konkurentai. Tačiau pastaruoju atveju yra problema.
Elektrinė aklavietė?
Kaip mums paaiškino „Daimler“ atstovas: „Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje energijos tankis akumuliatoriuose nebus pakankamas, kad pateisintų papildomą akumuliatorių svorį automobilio konstrukcijoje, vienok trumpiems ir vidutiniams atstumams tai yra tinkama alternatyva“. Todėl 2024 m. kompanija su elektriniu modeliu „Mеrcedes-Benz eActros LongHaul“ planuoja pasiekti beveik 500 km atstumo ribą, bet toliau – viskas: «Elektrinis vilkikas tolimiems atstumams (kalbame apie 1000 km ir daugiau) pagal šiuo metu turimas technologijas yra neracionalus ir neįmanomas», – reziumavo «Daimler».
Priminsime, kad „Nikola Tre“ atveju kalba apie 400 км. Sunkusis elektrinis DAF sunkvežimis visai neseniai peržengė 200 km ribą. „Volvo“ aktyviai testuoja savo sunkųjį elektrinį sunkvežimį Amerikoje realiomis sąlygomis, tačiau maksimalus paskelbtas bandymų atstumas – apie 280 km (tai yra, irgi jokio proveržio). Kaip mums buvo pasakyta „Volvo“ atstovybėje Lietuvoje: «Tolimesnės šios technologijos pritaikymo galimybės priklausys nuo to, kokiu tempu tobulės akumuliatorių technologijos, kaip sėkmingai vyks bendradarbiavimas tarp valstybinių institucijų ir verslo, kuriant įkrovimo stotelių infrastruktūrą, ir kokias finansines paskatas gaus vežėjai, įsigysiantys ir eksploatuosiantys elektra varomas sunkiasvores transporto priemones“.
Tuo pat metu „Scania“ vadovas Henrikas Henrikssonas pareiškė: „Po kelerių metų pristatysime tolimųjų pervežimų elektrinius sunkvežimius. Jie bus pritaikyti greitam įkrovimui per 45 minutes, skirtas vairuotojų poilsiui“, – tačiau vargu ar tai bus vilkikas, kuris ženkliai pralenks «Mеrcedes-Benz eActros LongHaul».
Šiame kontekste klausimas – tai koks energijos šaltinis ateityje bus naudojamas sunkvežimiuose, skirtuose tolimiems (daugiau nei 1000 km) pervežimams, vietoj dyzelino?
Vis tik vandenilis?
Atsakyti į šį klausimą galima dviem būdais – remiantis tuo, kas yra, ir tuo, kas gali būti. Jeigu pradėti nuo antro varianto, atsakymas paprastas – vandenilis. Pagrindas tokioms išvadoms – ne tiek „Nikola“ (ar „Quantron“), kiek «Daimler» planai. Pastarasis ketina pradėti skystu vandeniliu varomo sunkvežimio, galinčio įveikti maždaug 1000 km atstumą, gamybą antroje trečio dešimtmečio pusėje. Be to, „Daimler“ pasirašė vandenilinės technologijos vystymo sutartį su kompanija „Volvo“, kuri, kaip mums pasakė «Daimler» atstovas, šiuo metu savo busimuose vandeniliniuose sunkvežimiuose ketina naudoti «Daimler» technologijas.
Tuo pat metu, kaip mums pažymėjo «Volvo»: „Vienas iš didžiausių trikdžių platesnėms šios technologijos pritaikymo galimybėms yra vandenilio gamybos kaina, kuri šiuo metu yra daug didesnė nei dyzelino, taip pat didelės investicijos degalinių infrastruktūros kūrimui“. Tuo tarpu Šveicarijoje jau dirba vandeniliniai „Hyundai“ sunkvežimiai, o mokslininkai aktyviai bando optimizuoti (suprask, atpiginti) vandenilinę technologiją, ir proveržis, atrodo, ne už kalnų. Pagaliau, ši kryptis remiama ES lygmeniu.
„O ką daryti iki to?“ – paklausite Jūs. Žinoma, galima tikėti Masku, bet geriau nusileisti ant žemės ir rinktis tarp hibridų (turint omenyje ir biodyzelino egzistavimą) ir suskystintų/suslėgtų dujų (angl. LNG/CNG). Kiekvienas iš šių sprendimų turi savo teorinių šalininkų ir priešininkų. Be to, perkant sunkvežimį, daug kas priklauso nuo individualių faktorių – transporto įmonės darbo specifikos (maršrutai, pervežimų dažnumas ir t.t.), sutarties su konkrečiu gamintoju sąlygų ir taip toliau. Tačiau, greičiausiai, besiplečiant dujinių degalinių infrastruktūrai, patrauklesniu taps antras variantas (jau dabar dujinių vilkikų paklausa Europoje auga).
„Volvo Trucks“ nuomone, vidaus degimo varikliai šiuo metu yra itin efektyvūs ir bus naudojami dar ilgą laiką, kadangi alternatyvūs degalai ar elektra greitai netaps patogiu ir tvariu sprendimu – ypač tolimųjų pervežimų segmente. Tuo pat metu, šio gamintojo požiūriu, atsižvelgiant į vežėjų poreikius skirtinguose segmentuose, visiems tinkančio sprendimo, ko gero, nebus. Kitaip tariant, elektriniai sunkvežimiai dirbs miestuose ir jų apylinkėse, bet net tada, kai atsiras elektrinis vilkikas tolimiems pervežimams, juose tuo pat metu bus naudojami ir kiti energijos šaltiniai (dujos, biokuras), kurių pasirinkimas priklausys nuo transporto priemonės paskirties, degalų pasiūlos, finansinių paskatų vežėjams ir teisinio reguliavimo. Panašią nuomonę, sprendžiant iš siūlomų variantų, turi ir „Scania“.
***
Remiantis dabartinėmis realijomis (kurios gali bet kada pasikeisti), galima konstatuoti keletą dalykų. Pirma, elektra aktyviai užkariauja trumpų pervežimų segmentą, ir elektrinius sunkvežimius šioms reikmėms galima drąsiai pirkti (geriau iš pripažintų gamintojų). Antra, kol neįvyks fundamentalus proveržis akumuliatorių technologijos srityje (jau nekalbant apie įkrovimo infrastruktūros plėtrą), tikėtis sunkiasvorio elektrinio sunkvežimio tolimiems pervežimams (1000 km ir daugiau) atsiradimo neverta. Trečia, jau vidutiniu laikotarpiu į pagrindinės ekologiškos energetinės alternatyvos vaidmenį rimtai pretenduoja vandenilis, o pereinamuoju laikotarpiu galima naudoti hibridus – (bio)dyzelinas plius elektra – ar suskystintomis/suslėgtomis dujomis varomus vilkikus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.