Ekspertai įvardijo vieną iš silpnųjų grandžių logistikos sektoriuje (papildyta Lietuvos ir Estijos susisiekimo ministerijų atstovų komentarais)
Kasmet Lietuvos keliais pervežamų krovinių kiekis didėja dešimtimis tūkstančių tonų: jei 2017 m. buvo pervežta beveik 80 tūkst. tonų, tai 2021 m. šis skaičius jau siekė 113 tūkst. tonų krovinių. Kiekvienas pirkėjas ar prekių užsakovas nori, kad jo užsakymas būtų pristatytas greičiau, o už jį reikėtų mokėti kuo mažiau. Lietuvos ir Europos logistikos įmonės, norėdamos patenkinti klientų lūkesčius, savo veikloje diegia skaitmenizuotus sprendimus, tačiau esama kliūčių, kurios trikdo progresą. Susidūrus su skirtingais reikalavimais muitinėse ir teisinio reguliavimo skirtumais, tvarios idėjos ir šiuolaikiški sprendimai subliūkšta ir tenka grįžti prie darbuotojų laiką, įmonių lėšas ir tvarumą parklupdančio popierizmo.
Kodėl tokios problemos kyla ir kaip jas spręsti? Savo patirtimis dalijasi Lietuvos įmonių atstovai, o Suomijos logistikos sprendimų įmonės vadovas Matti Lankinen primena tarpusavio pasitikėjimo duomenų dalybose vertę.
Nuo planšetės – atgal prie popieriaus
Dokumentų skaitmenizavimo sprendimų kūrėjų „Sign on Tab“ atstovas Mindaugas Kežionis sako, kad dokumentų skaitmenizavimas sutaupo begales administravimui skirto laiko, nes daugiausia jo yra neproduktyviai išeikvojama apdorojant popierinius dokumentus, t. y. skenuojant, suvedinėjant duomenis, juos tikrinant, archyvuojant ir ieškant fiziniuose archyvuose.
„Skaitmenizacija yra pakankamai pažengusi logistikos sektoriuje, tačiau pervežimo dokumentacijai, pavyzdžiui, važtaraščiams, vis dar naudojamas popierius, – sako M. Kežionis. – Manau, tai šiandienos silpnoji grandis logistikos sektoriuje. Skaitmeninant popierinius dokumentus galutinis rezultatas nėra 100 proc. tikslus, reikalinga papildoma duomenų kokybės kontrolė, įvedinėjant duomenis ranka atsiranda žmogiškųjų klaidų. Duomenų apdorojimo galimybė realiu laiku yra itin menka, tad tikėtina, jog iš automatizacijos didelio efektyvumo nereikėtų tikėtis.“
Kaip teigia vietinių ir tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo kompanijos „Baltic Line“ Krovinių pervežimo departamento vadovas Robertas Gražys, ši įmonė savo veikloje jau taiko modernią sistemą, kuri leidžia elektroniniu būdu kroviniui parinkti maršrutą, vairuotoją, automobilį, generuoti e-važtaraštį, tikslinti adresą, sekti krovinį, užsakymo gavėją informuoti SMS žinute, vietoje parašo atsiimant užsakymą suvesti PIN kodą. „Turbūt naudingiausias sprendimas buvo sukurti DMS, t. y. Delivery Management System, – pasakoja „Baltic Line“ generalinis direktorius Nikolaj Makmak. – Mums pavyko sujungti mūsų sistemą su klientų ir tiekėjų programomis (GPS stebėjimas, telekomunikacija, žemėlapiai, buhalterija ir t.t.). Taip pat turime integraciją su i.VAZ sistema. Duomenys keliauja tarp visų sistemų, turime galimybę automatiškai formuoti dokumentus. Programa padėjo mums optimizuoti vidinius įmonės procesus, taip pat taupyti lėšas, nes dabar procesuose dalyvauja mažiau darbuotojų.“
Tačiau tokios vienos įmonės pažangos nepakanka, kai imama kalbėti apie tarptautinį pervežimą, kai dėl informacinių sistemų ar galiojančių teisės aktų nesuderinamumo vis viena tenka imtis senų darbo metodų. „Yra labai daug įmonių ir valstybinių institucijų, su kuriomis šiai dienai integracijos neįmanomos, – problemą apibūdina N. Makmak. – Jie dar neturi tokių galimybių. Todėl sisteminis požiūris čia labai svarbus. Skaitmenizuotis turi visi. Dokumentų išrašymas, pasirašymas, pateikimas valstybinėms ir patikros institucijoms turi būti skaitmenizuotas.“
Pavienių iniciatyvų nepakanka: ką daryti Europai?
Suomijoje daugelis paslaugų jau prieinamos skaitmenine forma, tačiau vis dar iškyla nemažai apsikeitimo duomenimis problemų. Vienos šios šalies įmonės „Vediafi Oy“ generalinis direktorius Matti Lankinen sako, kad siekiant pajusti dalijimosi duomenimis privalumus tą turi daryti visos viešojo ir privataus sektoriaus grandys. „Suomija garsėja kaip šalis, kurioje žmonės pasitiki valdžia, kaimynais, verslu, tad ir didžiąja dalimi duomenų yra atvirai dalijamasi. Vis dėlto, gana daug grandžių nedalyvauja tiekimo grandinės duomenų dalybose, tad dar negalima pasinaudoti visais įmonių ir valdžios institucijų tarpusavio atvirumo privalumais, – teigia M. Lankinen.
„Vediafi Oy“ generalinis direktorius anksčiau 18 metų dirbo bendrovėje „Nokia“, kur buvo atsakingas už tarptautinio verslo valdymą. Jis taip pat sukaupė didelę patirtį eidamas „Nokia” „spin off“ įmonės „Indagon Ltd“ (šioje įmonėje kuriami pažangūs telematikos ir daiktų interneto sprendimai) generalinio direktoriaus pareigas. Prieš dešimt metų kartu su partneriais M. Lankinen įkūrė įmonę „Vediafi“, kuri teikia konsultacijas ir siūlo duomenų sprendimus tvariai logistikai. Šiuo metu jis ruošiasi mentoriaus vaidmeniui Lietuvoje vyksiančiame tarptautiniame hakatone „DigiLogistics Hack“.
Pirmąkart Lietuvoje Transporto inovacijų asociacijos (TIA) organizuojamas tarptautinis logistikos skaitmenizacijos idėjų generavimo maratonas vyks kovo 24–26 dienomis Vilniuje. Pasak TIA valdybos pirmininko Jurgio Adomavičiaus, tai viena iš bendradarbiavimo iniciatyvų tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir kitų regiono šalių, kuriomis ruošiamasi Europos elektroninės krovinių informacijos reglamento (ang. European Electronic Freight Information Regulation, EFTI) įgyvendinimui, taip pat tarptautinio elektroninio kelių važtaraščio (e-CMR) diegimui. „Ne tik pavienės įmonės ar atskiros šalys, bet ir visas senasis žemynas suvokia neišvengiamą poreikį siekti vieningų sprendimų krovinių pervežimo srityje, todėl džiaugiamės, kad vyksta aktyvus bendradarbiavimas šiuo klausimu ir į mūsų asociacijos organizuojamą hakatoną atvyksta tarptautinių ekspertų komanda“, – sako J. Adomavičius.
2025 m. žadamo įgyvendinti EFTI tikslas yra sukurti teisinę bazę, kuri reglamentuotų prekių gabenimo informacijos dalybas elektroniniu formatu. Taip būtų siekiama įveikti net keletą iššūkių: sutrumpinti krovinių pristatymo laiką, palengvinti apsikeitimą duomenimis tarp valstybinių institucijų ir verslo, mažinti transporto išmetamų teršalų įtaką klimato kaitai ir kt.
Vilniuje organizuojamas tarptautinis hakatonas „DigiLogistics Hack“ jau sulaukė ir tarptautinio dalyvių susidomėjimo: jame jau užsiregistravo pirmosios komandos iš Estijos ir Suomijos, dalyvavimu domisi ir Latvijos bei Lenkijos startuoliai. „Lyderiaujančios įmonės mūsų šalyje, regione ar net Europos Sąjungos mastu ne kartą yra bedradarbiavusios apskritojo stalo principu, – sako hakatono mentorius iš Suomijos M. Lankinen. – Hakatonuose galima praktiškai įgyvendinti apskritųjų stalų idėją, įvairių suinteresuotų šalių atstovams susiburiant ir siekiant įveikti bendrus iššūkius, pavyzdžiui, spręsti tarpvalstybinio tiekimo grandinės dalijimosi duomenimis problemą. Manau, tai puiki galimybė skatinti logistikos procesų skaitmenizaciją.“
Savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Estijos Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerijos atstovė Eva Killar
Siekiant atsisakyti popierinių dokumentų Lietuvoje kasmet didėja valstybės valdomų informacinių sistemų ir registrų skaičius: 2020 m. jų buvo 374, 2021 m. – 396, o 2022 m. – 406. Jų kūrimas, palaikymas ir duomenų teikimas reikalauja reikšmingų finansinių, laiko ir žmogiškųjų išteklių, o privačiame sektoriuje skaitmenizacijos mastai dar įspūdingesni. Vis dėlto, kai kurios sistemos tarpusavyje nedera, duomenys neperduodami sklandžiai vien tarp Lietuvos viešojo ir privataus sektorių, o kai imama kalbėti apie tarpvalstybinius santykius, iškyla dar didesnių problemų. Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Europos valstybės.
Estijos Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerijos atstovė Eva Killar teigia, kad jos šalyje daugelis paslaugų jau yra prieinamos skaitmenine forma. „Deja, turiu pripažinti, kad logistikos, o tiksliau kelių transporto sektorius, dar šiek tiek atsilieka, – sako ji. – Pastaraisiais metais gana sėkmingai išbandėme elektroninių važtaraščių paslaugas, tačiau reikia laiko, kol įmonės ir galutiniai vartotojai pamatys tikrąją jų naudą“. E. Killar nuomone, viena iš kelių transporto sektoriaus atsilikimo skaitmenizacijos atžvilgiu priežasčių yra ta, kad nėra visiškai išplėtotos vyriausybinės reguliavimo sistemos, taip pat sunku dalytis informacija tarp įmonių dėl skirtingų standartų ir naudojamų sistemų, todėl galiausiai daugelis įmonių vis tiek pasirenka naudoti popierinius dokumentus, kas dar labiau apsunkina procesus.
„Lietuvos logistikos įmonės yra skirtinguose paslaugų skaitmenizavimo etapuose, tai priklauso tiek nuo jų dydžio, tiek nuo finansinių pajėgumų. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms yra sudėtingiau, todėl Susisiekimo ministerija ieškodama sprendimų kartu su Baltijos jūros regiono partneriais inicijuoja projektą, kuriuo bus siekiama įvertinti tiek esamą logistikos įmonių skaitmeninimo lygį, tiek sukurti metodologiją ir mokymus spartesniam sektoriaus skaitmenizavimui“ – teigia A. Vaiciukevičiūtė.
Pasak Lietuvos susisiekimo viceministrės A. Vaiciukevičiūtės, būtina suprasti, kad skaitmenizavimas yra reikšmingas ne tik didinant transporto tvarumą, efektyvumą ir saugumą, bet ir sudaro sąlygas naujoms verslo galimybėms.
Lietuva siekia skaitmeninių sprendimų proveržio
Šiuo metu Estijos ir Suomijos komandos kartu su Lietuvos startuoliais ruošiasi sutelkti jėgas ir atrasti inovatyvių sprendimų tarptautiniame hakatone „DigiLogistics Hack“. Šis pirmąkart Lietuvoje „Transporto inovacijų asociacijos“ organizuojamas programavimo produktų ir skaitmenizacijos idėjų generavimo maratonas vyks kovo 24–26 dienomis Vilniuje. „DigiLogistics Hack“ – tai viena iš bendradarbiavimo iniciatyvų, kuriomis ruošiamasi Europos elektroninės krovinių informacijos reglamento (ang. European Electronic Freight Information Regulation, eFTI) įgyvendinimui.
eFTI tikslas – sukurti teisinį reguliavimą ir standartus krovinių vežimo elektroniniam informacijos apsikeitimui ES teritorijoje. Įgyvendinant reglamentą turės būti sukurti technologiniai sprendimai dokumentų elektroniniam apsikeitimui tarp viešo ir privataus sektoriaus. 2025 metais eFTI reglamentas pradės galioti valstybiniame sektoriuje ir šalys narės privalės priimti krovinių vežimo dokumentus iš rinkos dalyvių elektroniniu formatu. Taip būtų siekiama įveikti net keletą iššūkių: sutrumpinti krovinių pristatymo laiką, sienų kirtimo procedūras padaryti sklandesnes, mažinti įtaką klimato kaitai, atsisakyti popierinių dokumentų. Skaičiuojama, kad visiškai įgyvendinus šį reglamentą, administracinės išlaidos operatoriams sumažėtų iki 27 mlrd. Eur, o operatorių darbo valandų dokumentų valdymui per metus būtų sutaupoma maždaug už 75–102 mln. Eur.
„Spartinti duomenų elektroninio apsikeitimo supaprastinimą šalies viduje būtina jau dabar, paskiriant vieną instituciją atsakinga už eFTI įgyvendinimą, kurti bendras duomenų sąsajas, kad krovinio informacija būtų teikiama nereikalaujant popierinių dokumentų iš krovinio vežėjų ir kitų logistikos dalyvių, – teigia „Transporto inovacijų asociacijos“ vadovė Asta Kazlauskienė. Pasak jos, norint sėkmingai įveikti šiuos iššūkius reikia tiek valstybės institucijų tarpusavio koordinavimo, tiek aktyvaus bendradarbiavimo su transporto, logistikos įmonėmis bei jas vienijančiomis asociacijomis.
Keturi iššūkiai tarptautinėms startuolių pajėgoms
„Transporto inovacijų asociacijos“ hakatone išsikelti 4 pagrindiniai iššūkiai, kuriuos turės įveikti renginio dalyviai. Tai – metaduomenų naudojimo transporto ir logistikos procesams būdai, intermodalinio (kai dalyvauja ne viena transporto rūšis) krovinių vežimo ir logistikos galimybės, sienų kirtimo (su muitinėmis susijusių procesų) skaitmenizacija ir spartinimas bei visus iššūkius apjungiančios – anglies dioksido mažinimo metodų paieškos.
Visa tai startuolių komandoms įveikti padės beveik dvidešimt mentorių – savo sričių profesionalų, tarp kurių inovacijų ir tvarių sprendimų profesionalai iš privataus ir viešojo sektorių, iš Lietuvos, Estijos, Suomijos ir tokių organizacijų kaip Jungtinių Tautų Ekonomikos Komisija Europai.
„Hakatonai yra labai geras būdas kaupti naujas idėjas, taip pat skleisti skaitmeninimo idėją didesnei auditorijai, – sako E. Killar. – Tai puiki platforma, skatinanti mąstyti nestandartiškai. Labai svarbus hakatono aspektas yra bendradarbiavimas tarp mentorių, pramonės kontaktų ir įvairių įgūdžių turinčių profesionalų, kurie gali suteikti naudingų įžvalgų tiek renginio metu, tiek po jo. Bendradarbiavimo atmosfera skatina naujas idėjas, kurias būtų galima pritaikyti praktiškai.“
Lietuvos susisiekimo viceministrės A. Vaiciukevičiūtės nuomone, technologinių ir kūrybinių sprendimų kūrimas ir taikymas skatina inovacijas ir prisideda prie ekonomikos augimo, o hakatonų sukuriama erdvė, kurioje gali susipažinti ir bendrauti įvairių sričių specialistai, pradedantieji ir patyrę kūrėjai, institucijų ir įmonių atstovai, skatina transporto bendruomenės plėtrą. „Palaikome šias iniciatyvas, vertiname mūsų darbuotojų įtrauktį ir šaunu, kad Lietuvoje susisiekimo sektoriaus hakatonų sparčiai daugėja“, – sako ji.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.