E. Masiulis akcentavo vežėjams aktualias problemas Europos komisijos viceprezidentui
Lietuva norėtų, kad Europos Komisija(EK) dažniau atstovautų Europos Sąjungos valstybių interesus joms derantis su Rusija, susitikime su EK viceprezidentu Siimu Kallasu teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Kaip pavyzdį jis nurodė derybas dėl dvišalių ir trišalių leidimų skaičiaus transporto kompanijoms. Dabar kiekviena šalis su Rusija dėl leidimų skaičiaus derasi atskirai.
„Mažesnėms valstybėms yra sunkiau išsiderėti palankių susitarimų. Jei derybas koordinuotų Europos Komisija, abi pusės turėtų lygiavertį svorį“, – sakė E. Masiulis.
Aktyvesnis EK dalyvavimas būtų sveikintinas ir trečiosioms šalims keičiant iš Europos Sąjungos įvežamų krovinių tvarką.
Paskutinį kartą dėl to Lietuvos vežėjai sunkumų patyrė šių metų vasarį, kai pasienyje su Rusija nutįso ilgos vilkikų eilės.
Rail Baltica
Taip pat susisiekimo ministras palietė ir kitą Lietuvai svarbų klausimą. Eligijus Masiulis mano, kad Europos Komisija galėtų skirti didesnį dėmesį projektui „Rail Baltica“, nes kai kurios šalys tiesiant europinę vėžę dirba gana pasyviai.
„Rail Baltica“ įgyvendinimo eigą šiandien susisiekimo ministras aptarė su į Vilnių atvykusiu Europos Komisijos viceprezidentu ir komisaru, atsakingu už transporto klausimus, Siimu Kallasu.
„Lietuva šiame projekte yra padariusi didžiausią pažangą. Pirmasis darbų etapas tiesiant europinę vėžę nuo Mockavos iki Šeštokų jau praktiškai baigtas. Kituose ruožuose iki Kauno vyksta projektavimo darbai“, – sakė E. Masiulis.
„Rail Baltica“ projektas yra laikomas vienu iš strateginių projektų, kuris padėtų integruoti Baltijos šalių geležinkelių sistemą su Vakarų Europa.
„Tačiau kai kurios projekto dalyvės, mūsų nuomone, jame dalyvauja gana pasyviai. Žinoma, tai lemia ir pinigų stoka. Mes manome, kad Europos Komisija, koordinuodama šį procesą, galėtų būti aktyvesnė. Europinė vėžė nuo Talino iki Varšuvos turi būti nutiesta kaip įmanoma greičiau. Į tai reikia atsižvelgti ir skirstant europinę paramą transporto infrastruktūrai“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras.
Europinės vėžės tiesimas nuo Lenkijos sienos iki Kauno kainuos apie 850 mln. litų. Dalis išlaidų bus padengta naudojant Europos Sąjungos paramą.
Lietuva siekia, kad ES skirtų paramą 2014–2020 m. tiesiant europinę vėžę ir nuo Kauno iki Latvijos sienos.
Lietuvos manymu, „Rail Baltica“ turi būti įtraukta į tikslinamą svarbiausių europinių jungčių TEN-T tinklą ir šalys būtų įpareigotos užbaigti šį projektą per numatytą laiką.
Lietuva yra taip pat suinteresuota, kad į svarbiausių jungčių tinklą būtų įtraukiami keliai, jungiantys šalį su kaimyninėmis ne Europos Sąjungos valstybėmis. Tai leistų skirti daugiau paramos tokiems projektams, kaip geležinkelio linijos Vilnius–Minskas elektrifikavimas.
Komentarai
o vezeju problemas, vezant treciu saliu krovinius is Italijos, Lenkijos, ministras akcentavo?
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.